Moteris traukia urviniai vyrai


Išsamius ir gausiai iliustruotus straipsnius rasite žurnale "Iliustruotasis mokslas".
Prenumeruokite dabar ir kas mėnesį stebėkite naujausius mokslo ir technikos pasiekimus, atradimus.

Iliustruotasis mokslas

Nauji tyrimai rodo, kad psichopatiškas ir asocialus vyrų elgesys traukia šiuolaikines moteris, kai šioms vyksta ovuliacija.

Daugelis moterų norėtų susilaukti vaikų su vyrais, kurie akmens amžiuje būtų buvę geri gynėjai ir medžiotojai, tačiau yra visiškai netinkami šiuolaikiniams porų santykiams, kai vaikų priežiūra ir namų ruošos darbais dalijamasi po lygiai.

Kai vyras prisipažįsta moteriai ją mylįs, jis mano, kad vieną kartą pasakius to kartoti nebereikia. O moterys priešingai – jos nori, kad partnerystė būtų vertinama nuolat ir kad abi pusės vienodai įrodytų savo meilę vienas kitam.
Taip rašo populiarusis santuokos guru Johnas Gray knygoje „Vyrai kilę iš Marso, moterys – iš Veneros“. Žvelgiant į tyrimus, nagrinėjančius šiuolaikinių moterų ir vyrų santykius, aiškėja, kodėl taip yra. Mokslas teigia, kad priklausomai nuo moters ciklo ji renkasi du skirtingus vyrų tipus. Didžiąją dalį ciklo jai rūpi ištikimi ir rūpestingi vyrai, kuriems būdingos tos pačios savybės, kaip ir jai pačiai, o prieš pat ovuliaciją ją ima stipriai traukti „labai vyriški“ vyrai, kuriems būdingi gaivališki charakterio bruožai.


Neatsižvelgiant į tai, su kokiu vyru moteris gyvena, vis dėlto kiekviena trokšta saugumo, galimybės prižiūrėti vaikus ir stebėti, kaip jie auga. Todėl jai reikia, kad vyras nuolat rodytų, kokia ji patraukli ir kad jis jos nepaliks. To ji tikisi net ir tada, kai vyras šių norų niekada neišpildys.

„Vyriškumas“ byloja apie gerus genus
JAV Indianos universiteto Kinsey lyčių ir reprodukcijos tyrimų instituto psichologė Heather Rupp įrodė, kad moterys ovuliacijos metu labiau domisi „itin vyriškais“ vyrais, nors jaučia, kad jie yra nepatikimi. Kai kurie moksliniai tyrimai nustatė, kad vyrai, kurių testosterono lygis aukštas, dažniau palieka savo žmonas bei  vaikus ir leidžiasi ieškoti naujų pažinčių.
Vis dėlto moterys ryžtasi rizikuoti, nes pasąmoningai tiki, kad ryšys su tokiais vyrais joms yra naudingas. Nuojauta jų neapgauna. Aukštas testosterono lygis, dėl kurio vyrai atrodo labai vyriški, yra geresnės genų kokybės išraiška, o stipresni genai lemia geresnę imuninę sistemą. Evoliucijos tyrinėjimai teigia, kad kaip tik šių geresnių genų moterys ieško ovuliacijos metu, kai gali pastoti.

„Moteriški“ vyrai būna geresni tėvai
Išvada, kad moterys palieka vyrus, kurie galėtų būti atsakingi tėvai, ir metasi į netvirtus santykius, nes joms parūpsta pranašesni aukštą testosterono lygį turinčių vyrų genai, prieštarauja kai kuriems tyrimams, įrodantiems, kad moterys, ieškodamos partnerio visam gyvenimui, dairosi į švelnius ir rūpestingus vyrus.
2007 metais Škotijos Daramo ir St. Andrewso universitetų mokslininkai žurnalui „Science Daily“ pateikė savo tyrimo rezultatus. Jie paprašė 400 anglų vyrų ir moterų įvertinti veidus, kurie buvo rodomi be plaukų, ausų ir kaklo, ir apibūdinti šiuos veidus atitinkančias asmenybes.

 
Raiškius vyriškus veidus su ryškiu žandikauliu, didele nosimi ir mažomis akimis tyrimo dalyviai priskyrė vyrams, kurie nėra nuoširdūs ir meilūs, bet yra dominuojantys, neištikimi ir blogi tėvai. Moteriškesnių bruožų veidai su pilnomis lūpomis, didelėmis akimis bei plonesniais ir labiau išlinkusiais antakiais buvo įvertinti priešingai. Anot tyrimo dalyvių, jie priklauso vyrams, kurie yra nuoširdūs, nelinkę dominuoti ir galėtų būti geri tėvai.
Nauji Daramo universitete atlikti tyrimai parodė, kad vyrai ir moterys partneryje ieško priešingų savybių. Vyrai žvalgosi moterų, teikiančių pirmenybę trumpalaikiams santykiams, o moterys – vyrų, tinkamų ilgalaikiams santykiams.
Vis dėlto, kaip rodo Heather Rupp atliktas tyrimas, ši taisyklė ne visada galioja. Kartais moterys surizikuoja rinkdamosi partnerius, tai yra leidžiasi į trumpalaikius santykius su „labai vyriškais“ vyrais, nes joms reikalingi stiprieji vyriški genai.

Moterų suvedžiotojai turi daugiausia partnerių
„Labai vyriški“ vyrai dažnai suvedžioja moteris naudodamiesi tuo, kad moterys jais domisi. 2008 metais Naujosios Meksikos valstijos universiteto mokslininkas Peteris Jonasonas ištyrė, kaip vyrams, kurie turi moterų suvedžiotojo savybių, sekasi ieškoti sekso partnerių.

Dar nė viena moteris neatsispyrė agento 007 žavesiui, nors ir gerai žinojo, kad jis pavojingas ir nepatikimas. Dar nė viena moteris neatsispyrė agento 007 žavesiui, nors ir gerai žinojo, kad jis pavojingas ir nepatikimas.,
 
Tokių vyrų santykiai su moterimis panašūs į Don Žuano, Džeimso Bondo ir kitų žymių moterų žavėtojų. Šiam tipui itin būdingas egocentriškumas, impulsyvumas ir polinkis išnaudoti kitus žmones. Šie trys bruožai vadinami tamsiąja triada, nes jie yra socialiai keblūs ir dažnai lemia konfliktus su kitais žmonėmis. Atlikdamas tyrimą Peteris Jonasonas apklausė 200 universiteto studentų apie jų lytinį gyvenimą: ką jie mano apie lytinius santykius ir į kokius – trumpalaikius ar ilgalaikius – santykius jie labiau linkę. Tyrimo dalyviams taip pat buvo atliktas asmenybės testas, leidžiantis nustatyti, ar jie turi tamsiosios triados savybių. Pasirodo, kad vyrai, kuriems buvo itin būdinga ši triada, turėjo daugiau sekso partnerių ir teikė pirmenybę trumpalaikiams santykiams nei kiti vyrai. Savo išvadose Jonasonas taip pat teigia, kad daug moterų turintys vyrai nesugeba prie jų prisirišti.

 
Buvo atliktas dar vienas svarbus tyrimas, liudijantis, kad ilgalaikius santykius su moterimis palaikantys vyrai savo partnerių ovuliacijos metu būna ypač priešiškai nusiteikę dominuojančių vyrų atžvilgiu. Gali būti, kad kaip tik tuo metu jie instinktyviai jaučia galimą grėsmę jų santykiams. Evoliucijos teoretikams buvo sunku įžvelgti evoliucines trijų tamsiųjų bruožų – egocentriškumo, impulsyvumo ir polinkio išnaudoti kitus žmones – priežastis, juolab kad visi trys bruožai kenkia partnerystei. Tradiciškai evoliucijos teorijoje partnerystė laikoma vienu svarbiausių išgyvenimo veiksnių, tad imta manyti, kad galbūt ir šie bruožai naudingi partnerystei.
Tamsiosios triados bruožai iš dalies paveldimi ir plinta, nes moterų suvedžiotojai paprastai susilaukia daug vaikų.
Ostine įsikūrusio Teksaso universiteto psichologas Davidas M. Bussas, vienas žymiausių mokslininkų, tyrinėjančių evoliucinę partnerių pasirinkimo raidą, 2008 metais domėjosi, kiek sąmoningai šių dienų moterys renkasi partnerius.

Bussas nustatė, kad moterys vyrus vertina pagal keturis kriterijus: ar geri jo genai, ar jis gauna arba gali gauti geras pajamas, ar jis nori tapti tėvu ir atlikti su tuo susijusias pareigas, ir galiausiai – ar jis rūpestingas partneris.
Rinkdamasi moteris įvertina potencialius partnerius, kaip jie atitinka šiuos keturis kriterijus. Taip pat ji įvertina save kaip partnerę ir ko gali tikėtis atsižvelgdama į savo vertę.

Geri genai susiję su neištikimybe
Vertindami moterį partnerę vyrai daugiausia dėmesio kreipia į jaunystę ir grožį. Gražios ir jaunos moters vertė aukštesnė, todėl didesnė ir tikimybė, kad ji gaus partnerį, atitinkantį visus keturis kriterijus.
Moterys, kurių vertė šiuo atžvilgiu mažesnė, turi leistis į kompromisus. Taigi jos paprastai ieško vyrų, kurie gauna dideles pajamas ir galėtų būti geri tėvai bei partneriai, tačiau nebegali tikėtis stipriųjų genų, nes šių tikimybė didesnė užmezgant neilgalaikius santykius. Tokia pat išvada buvo padaryta ir ištyrus heteroseksualių vyrų ir moterų turėtų sekso partnerių skaičių.

 
Paradoksalu, tačiau daugiau skirtingų sekso partnerių turi heteroseksualūs vyrai, o ne moterys. Nors, regis, paprasta suskaičiuoti, kad santykiams reikia tokio paties skaičiaus moterų.
Paradoksą galbūt paaiškintų tai, kad ištekėjusios moterys ovuliacijos metu linkusios sueiti į trumpalaikius santykius su partneriu, atitinkančiu paskutinį iš keturių kriterijų – kad šio genai būtų stiprūs, tačiau tyrimuose moterys to neatskleidžia. Šią teoriją pagrindžia ir faktas, kad maždaug 10–20 procentų visų vaikų pradedami ne santuokoje.
Remdamasis savo tyrimu Davidas Bussas teigia, kad vis dėlto neištikimybei ryžtasi nedaug moterų, jos verčiau sumažina reikalavimus vyrams ir išsaugo santuoką.

Neištikimos moterys nevertinamos kaip geros partnerės
Evoliucijos logika išties įdomi. Istorija byloja, kad moterims visada rūpėjo susirasti vyrą, kuris galėtų jas apsaugoti, rūpintis jomis ir vaikais. Todėl jos trokšta stabilių santykių ir tiksliai žino, kad jei nebus ištikimos, jų santykiams gali kilti grėsmė. Moters neištikimybė kur kas labiau sumenkina jos, kaip partnerės, vertę nei vyro neištikimybė. Kaip aiškina Bussas, moters neištikimybė gali reikšti, kad vyras turės rūpintis konkurento palikuonimis, o tai neleistinas išteklių švaistymas. Moterys atlaidesnės vyrų neištikimybei, tačiau vyro jausmų neištikimybę suvokia kaip labai pavojingą. Mat vyro jausmai kitai moteriai gali išaugti į ilgalaikius santykius su kita moterimi, todėl kyla grėsmė jos padėčiai.

Jeigu vyras nori išlaikyti savo žmoną, gera mintis būtų ovuliacijos metu pavėžinti ją motociklu. Jeigu vyras nori išlaikyti savo žmoną, gera mintis būtų ovuliacijos metu pavėžinti ją motociklu.,

 
Kartais vyrams būna sunku suprasti, ko reikia moterims – girdi, pačios nežino, ko nori. Vaisingomis dienomis jai reikia „vyriško“ vyro, ir ji pasirengusi rizikuoti, nors vyras gali palikti ją ir vaikus. Kitomis mėnesio dienomis jai reikia pastovaus ir patikimo partnerio: rūpestingo, mylinčio vaikus ir gerai uždirbančio.
Taigi, jei vyras nori, kad žmona nepabėgtų, gera mintis būtų ovuliacijos metu pakviesti ją pasivažinėti motociklu. Toks pašėlęs poelgis nelieka neapdovanotas.

Visa portale IliustruotasisMokslas.lt esanti medžiaga priklauso UAB „Verslo žinios“, jeigu nenurodyta kitaip. Draudžiama ją platinti kitose žiniasklaidos priemonėse, internetiniuose tinklalapiuose be išankstinio UAB „Verslo žinios” sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į IliustruotasisMokslas.lt kaip informacijos šaltinį.
Kaip įvertintumėte šį straipsnį?
Dalintis nuoroda:

2011.08.18, 04:40
For the love of God, keep wriintg these articles.

2011.05.23, 19:14
You’ve got it in one. Cuoldn’t have put it better.

Astronomai atrado Žemių Godzilą

„Tai tikra Žemių Godzila“, – taip naujai atrastą vadinamąją superžemę, kurios skersmuo 2,3 karto didesnis už Žemės, apibūdino Harvardo gyvybės kilmės tyrimo direktorius.
DAUGIAU

Pasyvioji meditacija veiksminga

Oslo universiteto mokslininkai iš smegenų nuotraukų nustatė, kaip smegenys veikia per dvi labiausiai paplitusias meditacijos praktikas – aktyviąją ir pasyviąją, dar vadinamą atsipalaidavimu.
DAUGIAU

Gyvensime storulių planetoje?

Pasak naujausio nutukimo tyrimo, trečdalis visų pasaulio žmonių turi antsvorio, o per pastaruosius tris dešimtmečius nė vienai šaliai nepavyko suvaldyti pasaulinio gyventojų svorio didėjimo.
DAUGIAU

Akla žuvis geba skaičiuoti

Akių neturinti žuvis, gyvenanti tamsiuose vandens apsemtuose urvuose po Somalio dykuma, nustebino mokslininkus, – net būdama akla, ji geba skaičiuoti daiktus.
DAUGIAU

Mirusi 115-metė atskleidžia gyvenimo ribas

Nyderlandų gyventoja  Hendrikje van Andel-Schipper mirė 2005 m., sulaukusi 115 metų. Mokslininkai ištyrė jos kūną ir nustatė galimą ryšį tarp kamieninių ląstelių skaičiaus ir amžiaus.
DAUGIAU

Jutiklis tiria maistą

Jei norite sužinoti, ką valgote arba kokia tabletė guli ant virtuvės stalo, jau galite tai padaryti.
DAUGIAU

Kosmose apvalėja širdis

Jei astronautai daug laiko praleidžia būdami nesvarumo būsenos, smarkiai paveikiama jų fiziologija.
DAUGIAU

Vandenynus nušviečia stebėtinai daug žuvų

Per penkias ekspedicijas į Bahamus Kaimanų salose ir Solomono salas JAV biologai nustatė 180 vandenyno gelmes nušviečiančių žuvų rūšis.
DAUGIAU

Robotą įkvėpė kengūra (1)

Vokietijos robotų gamintoja „Festo“ anksčiau yra stebinusi pasaulį robotais, sukurtais pagal, pavyzdžiui, spindulių judėjimą.
DAUGIAU

Zebras dryžuotas dėl musių

Ilgus metus mokslininkai siekė nustatyti zebro dryžių priežastį. Atlikus naują tyrimą nustatyta, kad dryžiai skirti apsisaugoti nuo musių.
DAUGIAU

Zondas metė unikalų žvilgsnį į Titano ežerus

Didžiausią Saturno palydovą Titaną dengia storas oranžinių debesų sluoksnis, tačiau NASA kosminis zondas „Cassini“, pro Saturną 2013 m. vasaros pabaigoje praskridęs ne vieną kartą, turėjo unikalią galimybę pažvelgti į ežerus palydovo šiaurės pusrutulyje.
DAUGIAU

Miesto bitės lizdus suka iš plastiko

Didžiausiame Kanados mieste Toronte gyvenančios bitės puikiai moka prisitaikyti prie aplinkos.
DAUGIAU

Mokslininkai skatina naujų plaukų augimą (2)

Mokslininkai baigia kurti būdą, kaip sustabdyti plikimą. Klonavus galvos odos ląsteles ir persodinus jas į odą, Kolumbijos universiteto Medicinos centro (JAV) ir Daramo universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkams pavyko priversti naujus plaukus augti.
DAUGIAU

Mokslininkai pajaunino Didįjį Kanjoną

140 metų mokslininkai ginčijosi dėl Didžiojo Kanjono amžiaus. Nauji moksliniai tyrimai rodo, kad jis tikriausiai keliais milijonais metų jaunesnis nei manyta.
DAUGIAU

Kinija išskiria daugiau anglies dvideginio nei JAV (1)

Kinija jau seniai pralenkė JAV ir tapo daugiausia anglies dvideginio (CO2) išskiriančia valstybe.
DAUGIAU

Pamišę menininkai geresni (1)

Vincentas van Goghas nusipjovė dalį ausies. Lady Gaga dėvi sukneles iš mėsos. Tokių ekscentriškų menininkų sąrašas ilgas.
DAUGIAU

Elektroninė membrana lankstosi aplink plauką

Šveicarijos federalinio technologijos instituto Ciuriche mokslininkai padarė nedidelę revoliuciją.
DAUGIAU

Šnipinėjimo lėktuvas skris greičiau už garsą (1)

Viršgarsinis lėktuvas „SR-72“ 5 500 km atstumą iš Londono į Niujorką įveikia per valandą.
DAUGIAU

Nauja rentgeno technologija rodo ne tik kaulus (1)

Rentgeno aparatas paprastai yra didelis prietaisas, kuriantis kaulų ir kietųjų audinių atvaizdus, o minkštieji audiniai parodomi, nebent pacientui duodama kontrastinės medžiagos.
DAUGIAU

Žemės branduolį sudarė geležies lašeliai

Remdamiesi eksperimentais, Kalifornijoje (JAV) įsikūrusio Stanfordo universiteto mokslininkai savaip išaiškino vieną iš daugelio mūsų pasaulio paslapčių – kaip susiformavo iš geležies sudarytas branduolys.
DAUGIAU

Blyškią odą užtikrino genai

Europos, Indijos ir Australijos mokslininkų komanda sukūrė teoriją apie šviesios odos atsiradimą.
DAUGIAU

Rašiklis piešia audinį

Aukštųjų technologijų rašikliu galima gydyti kaulų traumas – jis rašo ne rašalu, o kamieninėmis ląstelėmis.
DAUGIAU

Futbolininkų bėdos – kaip boksininkų (1)

Kai futbolo žaidėjai aukštai pašoka ir stengiasi galva pasiųsti kamuolį į vartus, jie rizikuoja patirti smegenų pažeidimą.
DAUGIAU

Išvalyti vandenynus

Vandenynuose gausu šiukšlių. Milijonai tonų plastiko, kurio negalima surinkti, nes didžioji dalis yra suirusi į mikroskopines skiauteles. Taip mokslininkai manė, kol inžinerijos studentui iš Nyderlandų kilo netikėta mintis.
DAUGIAU

Keista, bet tiesa

Pietų Kalifornijos universitete (JAV) sukurtas kompiuterinis žaidimas moko žaidėjus nugalėti baimę.
DAUGIAU

Telefonas it rentgeno aparatas

Mokslininkams pavyko sukurti spindulius skleidžiančią mikroschemą, telpančią į mobilųjį telefoną, tad jie vienu žingsniu priartėjo prie svajonės apie kiaurai daiktus skrodžiantį regėjimą, efektyvius vėžio tyrimus ir greitą duomenų perdavimą.
DAUGIAU

Antibiotikus aktyvuoja šviesa

Gydymas antibiotikais gali neigiamai veikti ligonį, nes žūsta ir gerosios žarnyno bakterijos. Groningeno universiteto (Nyderlandai) mokslininkai sukūrė antibiotikus, kurie veikia tik ten, kur reikia.
DAUGIAU

Užterščiausias oras – Bulgarijoje

Jei lankotės Bulgarijos arba Lenkijos pramoniniame mieste, sulaikykite kvėpavimą.
DAUGIAU

Giliai po vandeniu lūžta bangos (1)

Povandeninė ketera Ramiajame vandenyne sukuria dangoraižio aukščio bangas.
DAUGIAU

Grenlandija tirpsta iš apačios

Grenlandijos paviršių dengiantis ledyninis skydas tirpsta ir iš viršaus, ir iš apačios, teigiama tyrime, kuris atliktas vykdant tarptautinį projektą „IceGeoHeat“.
DAUGIAU
Banner Side 2

Kodėl jūros vanduo sūrus? (1)

Sūrumo jūros vandeniui suteikia medžiagos, per ilgą laiką atkeliavusios upėmis iš žemynų.
DAUGIAU

Kodėl kryžiuojame pirštus?

Pirštų kryžiavimas, tikintis, kad mus lydės sėkmė, paplitęs paprotys krikščioniškoje pasaulio dalyje.
DAUGIAU

Kada išrastas dezodorantas?

Amerikiečių bendrovė „Mum“ pirmąjį dezodorantą pasaulyje pristatė 1888 metais.
DAUGIAU

Kuri kalba lengviausia?

Paprasčiausia išmokti Kinijos mandarinų kalbą, teigia Oslo universiteto (Norvegija) kalbų profesorius Rolfas Theilas.
DAUGIAU

Ar kitose planetose yra debesų? (1)

Planetose, kurios yra pakankamai didelės, kad turėtų atmosferą, taip pat gali būti debesų.
DAUGIAU
Banner Side 2

Ar šimtakojai iš tiesų turi 100 kojų?

Šimtakojai gali turėti 100 ir net daugiau kojų.
DAUGIAU

Kodėl spengia ausyse? (1)

Spengimas ar zvimbimas ausyse vadinamas tinitu, jį sukelia garso bangas nerviniais impulsais...
DAUGIAU

Kaip dažnai išsirikiuoja visos planetos? (1)

Kartkartėmis danguje galima išvysti arti viena kitos esančias dvi planetas. Ar visos aštuonios jų gali išsirikiuoti viena linija?
DAUGIAU

Kokia knyga storiausia?

Storiausia masiškai leista knyga buvo 4 032 puslapių rinktinė....
DAUGIAU

Kur dingsta Saulės šviesa?

Kur dingsta Saulės šviesa, pasiekusi Žemę? Ar ji sugeriama kaip šiluma ar tampa kuo nors kitu?
DAUGIAU

Kaip laivai saugomi nuo rūdžių?

Kontaktuodami su deguonimi metalai ỹra skirtingu greičiu, tad jų rūdijimo laikas taip pat nevienodas.
DAUGIAU

Ar aspartamas sukelia vėžį? (1)

1996 m. amerikietis neurologas Johnas Olney dirbtinį saldiklį aspartamą (E951) apkaltino sukeliant vėžį.
DAUGIAU

Ar gyvūnams, kaip ir žmonėms, išsiskiria endorfinų?

Endorfinai malšina skausmą ir padeda reguliuoti emocijas, be to, padeda ir žmonėms, ir gyvūnams nekreipti dėmesio į skausmą.
DAUGIAU

Kaip gaminami ryžių trapučiai?

Spraginti ryžiai, kuriuos pažįstame iš ryžių trapučių, gaminami drėkinant ryžius ir veikiant juos 9–10 atmosferų slėgiu bei 255–265 laipsnių temperatūra.
DAUGIAU

Kada pradėjome skustis?

Pirmieji skustuvus gaminti pradėjo egiptiečiai prieš 5 tūkst. metų.
DAUGIAU

Ar skorpionai gali nusižudyti?

Legendos apie besižudančius skorpionus sklinda jau tūkstančius metų.
DAUGIAU

Kaip veikia dirbtinė širdis?

Ar dirbtinė širdis veikia taip pat kaip tikra?
DAUGIAU

Kodėl viršutiniuose atmosferos sluoksniuose temperatūra žemesnė?

Šaltas oras sunkesnis už šiltą. Kodėl kylant aukštyn oras darosi vėsesnis?
DAUGIAU

Ką reiškia oktaninis skaičius?

Automobilis varomas sprogimais variklio cilindruose, kur žvakės kibirkštis uždega oro ir benzino mišinį.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad sliekai gali dalytis ir gyventi toliau?

Esu girdėjęs, kad perpjautas sliekas toliau gyvena kaip du atskiri gyvūnai. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Per kiek laiko jėgainės grąžina energiją?

Jėgainės apsimoka tik tada, jei jose gaminama daugiau energijos, nei sunaudota jas statant.
DAUGIAU

Ar gyvūnų kraujas skiriasi nuo žmonių?

Žmonių ir kitų žinduolių kraujo sandara iš esmės tokia pati.
DAUGIAU

Kodėl magnetas traukia metalus?

Iš esmės visi atomai yra mažyčiai magnetai, tačiau didžiojoje dalyje medžiagų šie magnetai yra išdėstyti atsitiktine kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl ką tik išsivalius dantis sultys atrodo neskanios? (1)

Dantų pastoje esanti putojimo medžiaga pablogina skonio pojūtį.
DAUGIAU

Kiek medaus surenka bitė?

Per gyvenimą bitė darbininkė surenka ne mažiau nei 1 g medaus.
DAUGIAU

Kodėl šypsodamiesi rodome dantis?

Plati šypsena, pro kurią matomi apnuoginti dantys, yra tik viena veido išraiškų, reiškiančių džiaugsmą.
DAUGIAU

Ar vorai ropoja kitų vorų tinklais?

Voras gali lengvai laipioti artimų rūšių vorų tinklais. Tinklą numegzti užima daug laiko, todėl galima pamanyti, kad vorai perima kitų tinklus.
DAUGIAU

Ar nuo lietaus debesys susitraukia?

Lyjant debesys netenka masės, tačiau paprastai kylantis drėgnas oras, sudarantis debesį, ir toliau jam teikia masės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad negyvi paukščiai krinta ant žemės? (2)

Esu girdėjęs apie didelius būrius paukščių, staiga kritusių ir užsimušusių JAV ir Švedijoje. Ar tai tiesa? Kodėl taip nutinka?
DAUGIAU

Ar gali stiklinė šalto vandens sustabdyti žagsulį?

Žagsime, nes paveikiamas klajoklis nervas, o jis priverčia diafragmą susitraukinėti.
DAUGIAU

Ar ugnis dega žemoje temperatūroje?

Ar įmanoma uždegti ugnį minusinėje temperatūroje? Ar tokia liepsna bus karšta?
DAUGIAU

Ar tiesa, kad smūgis gali sukelti amneziją? (1)

Stiprus smūgis į galvą gali kelioms dienoms „išjungti“ atmintį.
DAUGIAU

Ar kola gelbsti skaudant pilvui? (1)

Kaip ir kitose angliarūgštės prisotintuose gėrimuose, koloje yra daug cukraus ir druskų.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad...iki 4 metų nieko neatsimename? (5)

Ar tiesa, kad vaikų iki 4 metų smegenys dar nepasirengusios kaupti atsiminimų?
DAUGIAU

Kodėl, turint temperatūros, krečia ir šaltis, ir karštis? (1)

Šalčio ir šilumos pojūčius paprastai sukelia aukšta arba žema kūno temperatūra, nors organizmas stengiasi išlaikyti apie 37 laipsnių kūno temperatūrą.
DAUGIAU

Kodėl atomo branduolys neišyra?

Atomo branduolį sudaro teigiamojo krūvio protonai ir krūvio neturintys neutronai.
DAUGIAU

Ar gestų kalba visur vienoda?

Gestų kalbos atsiradimo data nėra tiksliai žinoma, tačiau mokslininkai įsitikinę, kad veido išraiškomis ir gestais žmonės bendravo gerokai anksčiau, nei išrasta sakytinė kalba.
DAUGIAU

Kaip matuojamas futbolininkų darbo krūvis?

Nubėgto atstumo matavimai parodo, kad žaidėjas per aukščiausios lygos rungtynes paprastai nubėga 10 kilometrų.
DAUGIAU

Ar gyvūnai sensta greičiau?

Gyvenimo trukmė glaudžiai susijusi su dauginimusi, tad dauguma gyvūnų sensta greičiau nei žmonės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad šarkos vagia blizgius daiktus? (1)

Raktai, monetos ir papuošalai. Pasak legendos, šarkos šiems daiktams negali atsispirti.
DAUGIAU

Kada žmonės įsirengė pirmuosius šiukšlynus?

Šiukšlynais žmonės naudojasi jau 10 tūkst. metų – nuo tada, kai pradėjo dirbti žemę.
DAUGIAU

Ar ciklonai visada sukasi ta pačia kryptimi?

Šiaurės pusrutulyje vėjas ciklone visada juda prieš laikrodžio rodyklę, o Pietų pusrutulyje jis sukasi priešinga kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl mikrobangų krosnelėje sviestas sprogsta?

Mikrobangų krosnelėje maistas šildomas mikrobangomis, kurios priverčia vandens ir riebalų molekules judėti.
DAUGIAU

Kodėl žiedas mūvimas ant bevardžio piršto? (1)

Ant ketvirtojo piršto nuo nykščio žiedus mūvime jau nuo antikos laikų.
DAUGIAU

Ar miego ritmas įgimtas?

Mūsų miego ritmą valdo biologinis laikrodis, kuris veikia 24 valandų darbo ciklais, tad tam tikru laiku pavargstame.
DAUGIAU

Kodėl dramblio ilgas straublys?

Prieš 30–40 mln. metų dramblių protėviai buvo vos metro aukščio ir greičiausiai gyveno vandenyje, kaip šiandieniniai begemotai.
DAUGIAU

Kodėl miestiečiai labiau alergiški?

Miesto gyventojai dažniau nei kaimo serga šienlige. Tai atrodo nelogiška. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Kaip katė murkia?

Katės murkimas panašus į žmogaus niūniavimą.
DAUGIAU

Ar žmonės gali įsimagnetinti?

Žmonės įsimagnetinti negali, nes mūsų organizme nėra kam sukurti magnetinio lauko, kuris būtų pakankamai stiprus ir trauktų daiktus.
DAUGIAU

Kaip auga sraigės kiautas?

Sraigės kiautas – tai iš atskirų sluoksnių sudarytas spiralės formos vamzdelis.
DAUGIAU

Kokios spalvos yra veidrodis? (2)

Griežtai kalbant, veidrodis yra bespalvis.
DAUGIAU

Kas išrado kreditinę kortelę?

1949 m. bendrovės „Hamilton Credit Corporation“ vadovas Frankas McNamara su draugais lankėsi restorane.
DAUGIAU

Kodėl moterų rankos sustorėja?

Mums senstant, lėtėja odos baltymo kolageno gamyba, todėl riebalų ląstelės gali sudaryti drebančius gumbus.
DAUGIAU

Kada jaučiame norą šlapintis?

Kai šlapimo pūslė prisipildo 25–50 procentų, ji siunčia signalą smegenims, kad laikas į tualetą.
DAUGIAU

Kiek svėrė mažiausias naujagimis?

Mažiausio svorio išgyvenęs naujagimis yra Amillia Taylor.
DAUGIAU

Kodėl nesudega žvakės dagtis? (1)

Žvakės liepsna atsiranda dėl degančių stearino garų, ne dėl degančio dagčio.
DAUGIAU

Ar galima per daug miegoti?

Mokslininkai surado ryšį tarp ilgo miego ir fizinių ydų.
DAUGIAU

Ar nesmulkinti grūdai skirtingi?

Nesmulkintuose grūduose yra įvairių grūdų elementų, kurie priklauso nuo grūdų rūšies.
DAUGIAU

Kas išrado alaus butelio kamštelį?

Pirmąjį alaus butelio kamštelį 1891 m. išrado amerikietis Williamas Painteris.
DAUGIAU

Kodėl pingvinai negali skraidyti?

Skraidymas – specializuotas ir daug energijos reikalaujantis judėjimo būdas. Visos skraidančio gyvūno kūno dalys sukurtos gyvenimui ore.
DAUGIAU

Ar visi nagai auga vienodu greičiu?

Kiekvienas nagas auga savo greičiu. Paprastai greičiausiai auga nagai ant tų pirštų, kurių paskutinis pirštakaulis ilgiausias.
DAUGIAU

Kurtumas muzikai?

Kai kurie žmonės gimsta kurti muzikai. Jie pasižymi normalia klausa, intelektu ir atmintimi, tačiau nesugeba atpažinti ar atsiminti paprastų melodijų ir ritmų, dainuodami nusidainuoja.
DAUGIAU

Kur yra didžiausia pasaulyje atominė elektrinė?

Pati didžiausia atominė elektrinė pasaulyje yra Japonijoje, 220 km į šiaurės vakarus nuo Tokijo.
DAUGIAU

Kaip greitai juda ašigaliai?

Magnetinio Šiaurės ašigalio vietą 1831 m. pirmasis nustatė anglas Jamesas Rossas, ir kai Roaldas Amundsenas ašigalyje apsilankė 1904 m., šis jau buvo pasislinkęs 50 kilometrų.
DAUGIAU

Kaip veikia guminis trintukas?

Rašant pieštuku ant popieriaus, mažos grafito dalys atskyla nuo pieštuko šerdies ir prisitvirtina prie nelygaus popieriaus paviršiaus.
DAUGIAU

Ar charakteris paveldimas? (1)

Daugybė tyrimų įrodė, kad genai gali būti atsakingi už šiek tiek daugiau nei 50 proc. visų charakterio skirtumų.
DAUGIAU

Kur lyja gausiausiai?

Ljoro (Kolumbija) kasmet iškrenta 13 300 mm kritulių, tad regionas laikomas drėgniausia vieta pasaulyje.
DAUGIAU

Ar gyvūnai žudosi? (2)

Mokslininkai nežino, ar koks nors gyvūnas yra nusižudęs, tačiau esama ne vieno pavyzdžio, kai gyvūnai save žaloja.
DAUGIAU

Kurių gyvūnų nėštumas trunka ilgiausiai? (1)

Kai kurių gyvūnų nėštumas trunka labai ilgai, jis kelis kartus  viršyja žmogaus.
DAUGIAU

Kodėl žmonėms po akimis atsiranda maišeliai?

Maišeliai po akimis ypač išryškėja su amžiumi, nes aplink akis esanti oda, raumenys, riebalai ir audiniai laikui bėgant praranda lankstumą.
DAUGIAU

Kaip matuojamas Žemės amžius?

Uolienų amžiui nustatyti mokslininkai taiko radiometrinius metodus, paremtus tuo, kad skirtingų elementų radioaktyvių atmainų (vadinamų izotopais) irimas vyksta tam tikru greičiu.
DAUGIAU

 Kodėl apskritimas dalijamas į 360 laipsnių?

Tikslaus atsakymo į šį klausimą nėra, bet tai tikriausiai susiję su tuo, kad Babilonijos skaičių sistemoje kardinalusis skaičius buvo 60.
DAUGIAU

Kas yra virtualusis vanduo? (1)

Gaminant prekes, dažnai reikia nemažai vandens. Mokslininkai jį vadina „virtualiuoju vandeniu“, nes pirkėjai tiesiogiai nepajaus vartoją vandenį.
DAUGIAU

Koks automobilis yra mažiausias? (1)

Jis yra 104,14 cm aukščio, 66,04 cm pločio ir 132,08 cm ilgio – britų „Wind Up“ yra mažiausias pasaulyje miestui pritaikytas automobilis.
DAUGIAU

Kada išrasta dantų pastos tūtelė?

Dantų pastą tūtelėje 1892 m. išrado JAV odontologas Washingtonas Sheffieldas.
DAUGIAU

Kam briedžiui barzda?

Briedžio pasmakrėje kaba kailiu padengta odos raukšlė, vadinama barzda.
DAUGIAU

Kur yra ilgiausias tramvajų tinklas?

Sofijoje (Bulgarija) tramvajai tebėra populiari transporto priemonė.
DAUGIAU

Kuris vantinis tiltas aukščiausias?

Atstumas tarp Meksikoje esančio tilto El Puente Baluarte paviršiaus ir po juo plytinčio slėnio – 390 m.
DAUGIAU

Kodėl Venera sukasi taip lėtai? (3)

Venera yra vienintelė Saulės sistemos planeta, kurios diena trunka ilgiau nei metai.
DAUGIAU

Kokio dydžio gali būti auglys? (2)

1991 m. 34 metų amerikietei pašalintas didžiausias kada nors užfiksuotas auglys.
DAUGIAU

Kokie cheminiai elementai sudaro žmogų? (1)

Didžiąją dalį mūsų organizmo sudaro deguonis, vandenilis ir anglis.
DAUGIAU

Ar gali šiltas vanduo užšalti greičiau už šaltą? (2)

Gali pasirodyti keista, kad šiltas vanduo užšąla greičiau nei šaltas, tačiau kartais taip nutinka.
DAUGIAU

Kaip toli ir aukštai pumos šokinėja?

Pumos paplitusios didelėse teritorijose Š. ir P. Amerikoje, gyvena kalvotose vietovėse miškuose ir kalnuose.
DAUGIAU

Ar nulaužti visi kodai? (1)

Kai kurie kodai dar neiššifruoti. Vieni garsiausių – Bealo šifras ir Voiničiaus rankraštis.
DAUGIAU