Raumenys palaiko kūno ir smegenų fizinę formą


Išsamius ir gausiai iliustruotus straipsnius rasite žurnale "Iliustruotasis mokslas".
Prenumeruokite dabar ir kas mėnesį stebėkite naujausius mokslo ir technikos pasiekimus, atradimus.

Iliustruotasis mokslas

Iki šiol raumenys buvo laikomi tik kūno judamojo aparato dalimi. Tačiau jų veikla kur kas platesnė ir svarbesnė. Aktyvūs raumenys tarsi didžiausia kūno liauka išskiria tam tikras mūsų sveikatai svarbias medžiagas.

Todėl mažai judant gali išsivystyti vėžys, širdies ir kraujagyslių ligos, cukraligė ir silpnaprotystė.

Judėjimas sustiprina širdį bei plaučius ir užtikrina gerą fizinę formą – tai žinome jau daugelį metų. Tačiau pastaraisiais metais mokslininkai išsiaiškino, kad raumenų aktyvumo vaidmuo žmogaus sveikatai gerokai svarbesnis nei manyta. Pasmegeninė liauka ir kasa gamina hormonus, kontroliuojančius kūno augimą ir medžiagų apykaitą, o aktyvūs raumenys išskiria reguliuojančias signalines medžiagas.

Kai kurios šios medžiagos veikia lokaliai ir sukuria palankesnes sąlygas aplink esančių raumenų ląstelių veiklai, kitos cirkuliuoja kartu su krauju į kitas kūno dalis ir veikia, pavyzdžiui, smegenų, kepenų ir riebalines ląsteles. Taigi raumenys veikia kaip endokrininė liauka, hormonus gaminantis organas, bendrai kontroliuojantis sąveiką tarp nesuskaičiuojamų organizmo ląstelių, audinių ir organų. Vadinasi, į raumenis turime žiūrėti kitomis akimis. Raumenys – labai svarbūs mūsų kūno sveikatai, jie būtini normaliai fizinei bei protinei veiklai. Tačiau raumenys turi veikti aktyviai.

Nuo didelio krūvio raumenys plyšta

Kad raumenys gamina hormonus, prieš dešimtį metų atrado danų mokslininkė Bente Klarlund Pedersen. „Rigshospitalet“ ligoninės „Centre of Inflammation and Metabolism“ (CIM) tyrimų centre atlikusi tyrimą, ji nustatė, kad dirbdami raumenys išskiria didelį kiekį medžiagos, vadinamos interleukinu-6 (IL-6). Ši medžiaga mokslo pasaulyje jau buvo žinoma: pažeidus audinį ją išskiria imuninės sistemos ląstelės. Todėl mokslininkės nenustebino, kad labai aktyviai sportuojant arba dirbant kraujyje padidėja IL-6 koncentracija. Nuo didelio krūvio kai kurios raumeninės skaidulos plyšta, ir imuninė sistema padeda gydyti žaizdas.

Bente Klarlund Pedersen išsiaiškino, kad IL-6 išskiriamas ir dirbant raumenims, dar prieš pradedant veikti imuninės sistemos ląstelėms. Genetiniai tyrimai taip pat patvirtino, kad aktyvios raumenų ląstelės pagamina IL-6 net iki 100 kartų daugiau nei neaktyvios.

IL-6 priklauso prie signalinių medžiagų, vadinamų citokinais. Imuninės sistemos ląstelės naudoja citokinus informacijai perduoti. Jei žmogus užsikrečia kokia nors infekcija, baltieji kraujo kūneliai išskiria IL-6, ir audinyje prasideda uždegimas. Taip imuninė sistema ima kovoti su infekcija. Tačiau kai sveikas žmogus aktyviai juda, raumenyse nekyla uždegimų. Vadinasi, IL-6 funkcijų yra daugiau. Kai kurie tyrimai rodo, kad ši signalinė medžiaga atlieka svarbų vaidmenį reguliuodama  medžiagų apykaitą.

Jei tiriamo žmogaus raumenų energijos atsargos išsekdavo, interleukino-6 gamyba padidėdavo, tačiau sumažėdavo, jei tiriamasis gaudavo energijos iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, gerdavo gliukozės. Tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad raumenys per Il-6 perduoda informaciją apie energijos atsargas į kitus organus. Taip nuolat užtikrinama, kad organizmas papildytų energijos atsargas.

Taip pat paaiškėjo, kad IL-6 reguliuoja medžiagų apykaitą keliais skirtingais būdais. Iš raumenų signalinė medžiaga, kaip hormonas, su krauju teka į kepenis ir riebalinius audinius. Šiuose audiniuose energijos atsargos kaupiamos riebalų rūgščių ir glikogeno – vienos iš gliukozės formų – pavidalu. Daug energijos turinčios molekulės keliauja atgal į raumenis, juose IL-6 kontroliuoja, kad raumenų ląstelės jas įsisavintų ir sudegintų, o raumenys gautų energijos. Taigi IL-6 dalyvauja pagrindiniuose medžiagų apykaitos procesuose, kuriuos reguliuoja insulinas.

Apskritai insulino poveikis yra priešingas – jis verčia organizmą kaupti energijos atsargas tada, kai žmogus sotus ir turi daug energijos, o IL-6 pasirūpina, kad ši energija prireikus būtų tiekiama raumenims. Kitaip tariant, raumenys patys reguliuoja energijos tiekimą gamindami tam tikras signalines medžiagas.

Raumenyse pagamintas IL-6 turi dar vieną funkciją. Imuninės sistemos ląstelių išskirtas IL-6 sukelia uždegimo reakciją, o raumenyse pagamintas IL-6 veikia visiškai priešingai. Visai nekeista, nes IL-6 glaudžiai sąveikauja su kitais citokinais, tokiais kaip TNF-alfa, kuris taip pat išsiskiria vykstant uždegimo reakcijai, pavyzdžiui, pažeidus audinį. Imuninė sistema gamina ir IL-6, ir TNF-alfa, abu jie drauge pradeda uždegimo reakciją. Tačiau raumenys TNF-alfa neišskiria, o IL-6 šiuo atveju užkerta kelią uždegimo reakcijai stimuliuodamas imuninės sistemos veiklą – imuninė sistema tuomet gamina kitus uždegimą mažinančius citokinus, pavyzdžiui, IL-1ra ir IL-10.

Raumenų gebėjimas neleisti kilti uždegimui yra labai svarbus žmogaus sveikatai. Išaiškėjo, kad daugelis gyvenimo būdo lemiamų ligų, pavyzdžiui, diabetas arba širdies ir kraujagyslių ligos, yra susijusios su silpnu chronišku uždegimu. Nutukusiems žmonėms uždegimų gali prasidėti perpildytose pilvo riebalinio audinio ląstelėse, todėl kraujyje padidėja ir TNF-alfa kiekis. Tai veikia kepenų ir kitų organų ląsteles – jos tampa mažiau jautrios insulinui. Šis reiškinys vadinamas atsparumu, arba rezistencija, insulinui. Sutrinka ląstelių gebėjimas įsisavinti maisto medžiagas iškart pavalgius. Todėl kraujyje padidėja gliukozės, amino rūgščių ir riebalų kiekis, žmogaus organizme sutrinka medžiagų pusiausvyra.

Ląstelės pradeda nekontroliuojamai dalytis

Kai kraujyje smarkiai padidėja gliukozės koncentracija, cukrus ima reaguoti su kraujyje esančiais baltymais, šie prilimpa prie kraujagyslių sienelių ir padidina riziką susidaryti kraujo krešuliams. Atsparumas insulinui verčia organizmą gaminti daugiau hormono, o tai gali sukelti diabetą arba net vėžį, nes insulinas skatina ląstelių vystymąsi ir nebekontroliuojamą dalijimąsi.

Kiekvieną kartą, kai raumuo ima veikti, jis siunčia organizmui svarbių signalinių medžiagų. Kiekvieną kartą, kai raumuo ima veikti, jis siunčia organizmui svarbių signalinių medžiagų. ,
CIM centro darbuotoja Rikke Krogh-Madsen 2008 metais nustatė, kaip judėjimas gali užkirsti kelią chroniškam uždegimui. Mokslininkė ištyrė aštuonis jaunus sveikus žmones, kurie per dieną vidutiniškai nueidavo po 10 tūkstančių žingsnių. Tyrimo metu dvi savaites jų kasdienis judėjimas buvo apribotas iki 1300 žingsnių. Dėl judėjimo trūkumo tiriamųjų kraujyje smarkiai padaugėjo uždegimus sukeliančių medžiagų. Insulino kiekis kraujyje išaugo 50 procentų, o tai rodo, kad pradėjo vystytis atsparumas insulinui.

Tyrimas atskleidė ir kitą judėjimo stygiaus padarinį – smarkiai padidėjo visceralinių riebalų, arba pilvo riebalų, išsidėsčiusių aplink vidaus organus. Dažnai šiuos riebalus vadiname „alaus pilvu“. Poodiniai riebalai šlaunyse, sėdmenyse, viršutinėje rankų dalyje arba iš karto po pilvo oda nekelia labai didelės rizikos sveikatai, tačiau pilvo riebalai giliai po oda, prie vidaus organų, gali paskatinti atsparumą insulinui.

Pastaraisiais metais tyrinėtojai aptiko kitų citokinų, kuriuos, kaip ir IL-6, išskiria aktyvūs raumenys, todėl jie taip pat buvo pavadinti miokinais. Manoma, kad vienas iš neseniai atrastų miokinų IL-15  atsakingas už raumenų ir riebalų atsargų sąveiką. 2009 metais Siatlo „University of Washington“ universiteto profesorius LeBrisas Quinnas išvedė genetiškai pakeistą pelę, jos raumenys gamina daugiau IL-15. Genetiškai modifikuotų pelių patelių riebalų kiekis sumažėjo 26 procentais, o patinų – net 37 procentais.

CIM mokslininkai nustatė, kad raumenims susitraukiant išsiskiria IL-15, o jis skatina raumenų augimą ir pilvo riebalų deginimą.

Raumenys brandina smegenų ląsteles

Aktyvios raumenų skaidulos gamina neurotrofinį veiksnį BDNF (angl. brain derived neurotrophic factor). Jį gamina ir smegenys, jis padeda augti ir vystytis nervams, užtikrina, kad neuronai būtų gyvybingi ir iš kamieninių ląstelių vystytųsi į „subrendusius“ neuronus. BDNF ypač aktyviai veikia smegenų žievės srityje, vadinamoje hipokampu, atsakingoje už atmintį. BDNF trūkumas gali turėti įtakos Alzheimerio ligos, depresijos vystymuisi, gali sukelti atminties problemų.

2008 metais Argentinoje veikiančio Buenos Airių universiteto neurobiologas Ivanas Izquierdo įrodė, kad BDNF turi lemiamą reikšmę naujos informacijos perkėlimui į ilgalaikę atmintį. Mokslininkas atlikdo tyrimus su žiurkėmis: išmokė jas naujo triuko ir po 12 valandų į hipokampo sritį įšvirkštė anisomicino, preparato, kuris slopina neuronų BDNF gamybą. Po poros dienų žiurkės dar sugebėjo atlikti triuką, tačiau po septynių dienų jį užmiršo – dėl BDNF stygiaus informacija nebuvo perkelta į ilgalaikę atmintį.

Ramybė kūnui nenaudinga. Algimanto Kalvaičio nuotr.Ramybė kūnui nenaudinga., Algimanto Kalvaičio nuotr.
Raumenų BDNF atlieka visiškai kitą funkciją – skatina riebalų deginimą. Daugelis požymių rodo, kad šis BDNF glaudžiai sąveikauja su raumenų ląstelėmis, o kraujas jo į smegenis neperneša. Tai reiškia, kad judėjimas neturi tiesioginės įtakos atminčiai ir kitai smegenų veiklai. Be to, paaiškėjo, kad fizinis aktyvumas padidina BDNF kiekį ir raumenyse, ir kraujyje, ir smegenyse. Dar nėra visiškai aišku, kaip sąveikauja BDNF ir organizmas, tačiau manoma, kad raumenys per medžiagų apykaitą gali pranešti smegenims apie intensyvesnę BDNF gamybą, kuri buvo sumažėjusi dėl padidėjusio cukraus kiekio kraujyje. Diabetu sergančių ligonių kraujyje BDNF būna maždaug 30 procentų mažiau negu sveiko žmogaus. Tikėtina, kad raumenys palaiko BDNF lygį smegenyse išskirdami miokinų, jie slopina atsparumą insulinui, neleidžia vystytis diabetui ir išlaiko normalų cukraus kiekį kraujyje. Taigi judėjimas gali veikti ir smegenis – sustiprėja protiniai gebėjimai, neleidžiama vystytis psichikos ir neurologinėms ligoms.

Pasikeitus judėjimo įpročiams poveikis geresnis

Paaiškėjo, kad žemas BDNF kiekis kraujyje susijęs ir su nutukimu, valgymo sutrikimais, širdies sustojimu bei kitomis širdies ir kraujagyslių ligomis. 2005 metais Romos tyrimų centro CNR neurobiologas Luigi Aloe nustatė, kad kraujagyslių užkalkėjimu, širdies spazmais, krešuliais širdyje ir kai kuriomis kitomis širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių ligonių BDNF kiekis kraujyje buvo 30–40 proc. mažesnis nei sveikų žmonių. Tai patvirtina teoriją, kad tarp judėjimo įpročių, demencijos ir daugelio su gyvenimo būdu susijusių ligų esama labai glaudaus ryšio.

Anksčiau raumenys buvo laikomi tik žmogaus judėjimo organu, o dabar suvokiama, kad raumenys, be šios funkcijos, atlieka labai svarbų vaidmenį reguliuodami medžiagų apykaitą ir saugodami organizmą nuo diabeto, kraujagyslių ir širdies ligų, vėžio, taip pat galbūt nuo Alzheimerio ligos, depresijos ir atminties sutrikimų. Faktas, kad aktyviai dirbantys raumenys išskiria signalinių  medžiagų miokinų, visiškai naujai apibrėžia judėjimo reikšmę ir gali tapti akstinu naujiems judėjimo įpročiams formuotis. Naujos žinios apie miokinų poveikį organizmui galbūt leistų sukurti vaistus, galinčius veikti nepajėgiančių judėti žmonių organizmą taip, kaip sveikųjų organizmą veikia judėjimas.

Visa portale IliustruotasisMokslas.lt esanti medžiaga priklauso UAB „Verslo žinios“, jeigu nenurodyta kitaip. Draudžiama ją platinti kitose žiniasklaidos priemonėse, internetiniuose tinklalapiuose be išankstinio UAB „Verslo žinios” sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į IliustruotasisMokslas.lt kaip informacijos šaltinį.
Kaip įvertintumėte šį straipsnį?
Dalintis nuoroda:
Komentarai

Astronomai atrado Žemių Godzilą

„Tai tikra Žemių Godzila“, – taip naujai atrastą vadinamąją superžemę, kurios skersmuo 2,3 karto didesnis už Žemės, apibūdino Harvardo gyvybės kilmės tyrimo direktorius.
DAUGIAU

Pasyvioji meditacija veiksminga

Oslo universiteto mokslininkai iš smegenų nuotraukų nustatė, kaip smegenys veikia per dvi labiausiai paplitusias meditacijos praktikas – aktyviąją ir pasyviąją, dar vadinamą atsipalaidavimu.
DAUGIAU

Gyvensime storulių planetoje?

Pasak naujausio nutukimo tyrimo, trečdalis visų pasaulio žmonių turi antsvorio, o per pastaruosius tris dešimtmečius nė vienai šaliai nepavyko suvaldyti pasaulinio gyventojų svorio didėjimo.
DAUGIAU

Akla žuvis geba skaičiuoti

Akių neturinti žuvis, gyvenanti tamsiuose vandens apsemtuose urvuose po Somalio dykuma, nustebino mokslininkus, – net būdama akla, ji geba skaičiuoti daiktus.
DAUGIAU

Mirusi 115-metė atskleidžia gyvenimo ribas

Nyderlandų gyventoja  Hendrikje van Andel-Schipper mirė 2005 m., sulaukusi 115 metų. Mokslininkai ištyrė jos kūną ir nustatė galimą ryšį tarp kamieninių ląstelių skaičiaus ir amžiaus.
DAUGIAU

Jutiklis tiria maistą

Jei norite sužinoti, ką valgote arba kokia tabletė guli ant virtuvės stalo, jau galite tai padaryti.
DAUGIAU

Kosmose apvalėja širdis

Jei astronautai daug laiko praleidžia būdami nesvarumo būsenos, smarkiai paveikiama jų fiziologija.
DAUGIAU

Vandenynus nušviečia stebėtinai daug žuvų

Per penkias ekspedicijas į Bahamus Kaimanų salose ir Solomono salas JAV biologai nustatė 180 vandenyno gelmes nušviečiančių žuvų rūšis.
DAUGIAU

Robotą įkvėpė kengūra (1)

Vokietijos robotų gamintoja „Festo“ anksčiau yra stebinusi pasaulį robotais, sukurtais pagal, pavyzdžiui, spindulių judėjimą.
DAUGIAU

Zebras dryžuotas dėl musių

Ilgus metus mokslininkai siekė nustatyti zebro dryžių priežastį. Atlikus naują tyrimą nustatyta, kad dryžiai skirti apsisaugoti nuo musių.
DAUGIAU

Zondas metė unikalų žvilgsnį į Titano ežerus

Didžiausią Saturno palydovą Titaną dengia storas oranžinių debesų sluoksnis, tačiau NASA kosminis zondas „Cassini“, pro Saturną 2013 m. vasaros pabaigoje praskridęs ne vieną kartą, turėjo unikalią galimybę pažvelgti į ežerus palydovo šiaurės pusrutulyje.
DAUGIAU

Miesto bitės lizdus suka iš plastiko

Didžiausiame Kanados mieste Toronte gyvenančios bitės puikiai moka prisitaikyti prie aplinkos.
DAUGIAU

Mokslininkai skatina naujų plaukų augimą (2)

Mokslininkai baigia kurti būdą, kaip sustabdyti plikimą. Klonavus galvos odos ląsteles ir persodinus jas į odą, Kolumbijos universiteto Medicinos centro (JAV) ir Daramo universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkams pavyko priversti naujus plaukus augti.
DAUGIAU

Mokslininkai pajaunino Didįjį Kanjoną

140 metų mokslininkai ginčijosi dėl Didžiojo Kanjono amžiaus. Nauji moksliniai tyrimai rodo, kad jis tikriausiai keliais milijonais metų jaunesnis nei manyta.
DAUGIAU

Kinija išskiria daugiau anglies dvideginio nei JAV (1)

Kinija jau seniai pralenkė JAV ir tapo daugiausia anglies dvideginio (CO2) išskiriančia valstybe.
DAUGIAU

Pamišę menininkai geresni (1)

Vincentas van Goghas nusipjovė dalį ausies. Lady Gaga dėvi sukneles iš mėsos. Tokių ekscentriškų menininkų sąrašas ilgas.
DAUGIAU

Elektroninė membrana lankstosi aplink plauką

Šveicarijos federalinio technologijos instituto Ciuriche mokslininkai padarė nedidelę revoliuciją.
DAUGIAU

Šnipinėjimo lėktuvas skris greičiau už garsą (1)

Viršgarsinis lėktuvas „SR-72“ 5 500 km atstumą iš Londono į Niujorką įveikia per valandą.
DAUGIAU

Nauja rentgeno technologija rodo ne tik kaulus (1)

Rentgeno aparatas paprastai yra didelis prietaisas, kuriantis kaulų ir kietųjų audinių atvaizdus, o minkštieji audiniai parodomi, nebent pacientui duodama kontrastinės medžiagos.
DAUGIAU

Žemės branduolį sudarė geležies lašeliai

Remdamiesi eksperimentais, Kalifornijoje (JAV) įsikūrusio Stanfordo universiteto mokslininkai savaip išaiškino vieną iš daugelio mūsų pasaulio paslapčių – kaip susiformavo iš geležies sudarytas branduolys.
DAUGIAU

Blyškią odą užtikrino genai

Europos, Indijos ir Australijos mokslininkų komanda sukūrė teoriją apie šviesios odos atsiradimą.
DAUGIAU

Rašiklis piešia audinį

Aukštųjų technologijų rašikliu galima gydyti kaulų traumas – jis rašo ne rašalu, o kamieninėmis ląstelėmis.
DAUGIAU

Futbolininkų bėdos – kaip boksininkų (1)

Kai futbolo žaidėjai aukštai pašoka ir stengiasi galva pasiųsti kamuolį į vartus, jie rizikuoja patirti smegenų pažeidimą.
DAUGIAU

Išvalyti vandenynus

Vandenynuose gausu šiukšlių. Milijonai tonų plastiko, kurio negalima surinkti, nes didžioji dalis yra suirusi į mikroskopines skiauteles. Taip mokslininkai manė, kol inžinerijos studentui iš Nyderlandų kilo netikėta mintis.
DAUGIAU

Keista, bet tiesa

Pietų Kalifornijos universitete (JAV) sukurtas kompiuterinis žaidimas moko žaidėjus nugalėti baimę.
DAUGIAU

Telefonas it rentgeno aparatas

Mokslininkams pavyko sukurti spindulius skleidžiančią mikroschemą, telpančią į mobilųjį telefoną, tad jie vienu žingsniu priartėjo prie svajonės apie kiaurai daiktus skrodžiantį regėjimą, efektyvius vėžio tyrimus ir greitą duomenų perdavimą.
DAUGIAU

Antibiotikus aktyvuoja šviesa

Gydymas antibiotikais gali neigiamai veikti ligonį, nes žūsta ir gerosios žarnyno bakterijos. Groningeno universiteto (Nyderlandai) mokslininkai sukūrė antibiotikus, kurie veikia tik ten, kur reikia.
DAUGIAU

Užterščiausias oras – Bulgarijoje

Jei lankotės Bulgarijos arba Lenkijos pramoniniame mieste, sulaikykite kvėpavimą.
DAUGIAU

Giliai po vandeniu lūžta bangos (1)

Povandeninė ketera Ramiajame vandenyne sukuria dangoraižio aukščio bangas.
DAUGIAU

Grenlandija tirpsta iš apačios

Grenlandijos paviršių dengiantis ledyninis skydas tirpsta ir iš viršaus, ir iš apačios, teigiama tyrime, kuris atliktas vykdant tarptautinį projektą „IceGeoHeat“.
DAUGIAU
Banner Side 2

Kodėl jūros vanduo sūrus? (1)

Sūrumo jūros vandeniui suteikia medžiagos, per ilgą laiką atkeliavusios upėmis iš žemynų.
DAUGIAU

Kodėl kryžiuojame pirštus?

Pirštų kryžiavimas, tikintis, kad mus lydės sėkmė, paplitęs paprotys krikščioniškoje pasaulio dalyje.
DAUGIAU

Kada išrastas dezodorantas?

Amerikiečių bendrovė „Mum“ pirmąjį dezodorantą pasaulyje pristatė 1888 metais.
DAUGIAU

Kuri kalba lengviausia?

Paprasčiausia išmokti Kinijos mandarinų kalbą, teigia Oslo universiteto (Norvegija) kalbų profesorius Rolfas Theilas.
DAUGIAU

Ar kitose planetose yra debesų? (1)

Planetose, kurios yra pakankamai didelės, kad turėtų atmosferą, taip pat gali būti debesų.
DAUGIAU
Banner Side 2

Ar šimtakojai iš tiesų turi 100 kojų?

Šimtakojai gali turėti 100 ir net daugiau kojų.
DAUGIAU

Kodėl spengia ausyse? (1)

Spengimas ar zvimbimas ausyse vadinamas tinitu, jį sukelia garso bangas nerviniais impulsais...
DAUGIAU

Kaip dažnai išsirikiuoja visos planetos? (1)

Kartkartėmis danguje galima išvysti arti viena kitos esančias dvi planetas. Ar visos aštuonios jų gali išsirikiuoti viena linija?
DAUGIAU

Kokia knyga storiausia?

Storiausia masiškai leista knyga buvo 4 032 puslapių rinktinė....
DAUGIAU

Kur dingsta Saulės šviesa?

Kur dingsta Saulės šviesa, pasiekusi Žemę? Ar ji sugeriama kaip šiluma ar tampa kuo nors kitu?
DAUGIAU

Kaip laivai saugomi nuo rūdžių?

Kontaktuodami su deguonimi metalai ỹra skirtingu greičiu, tad jų rūdijimo laikas taip pat nevienodas.
DAUGIAU

Ar aspartamas sukelia vėžį? (1)

1996 m. amerikietis neurologas Johnas Olney dirbtinį saldiklį aspartamą (E951) apkaltino sukeliant vėžį.
DAUGIAU

Ar gyvūnams, kaip ir žmonėms, išsiskiria endorfinų?

Endorfinai malšina skausmą ir padeda reguliuoti emocijas, be to, padeda ir žmonėms, ir gyvūnams nekreipti dėmesio į skausmą.
DAUGIAU

Kaip gaminami ryžių trapučiai?

Spraginti ryžiai, kuriuos pažįstame iš ryžių trapučių, gaminami drėkinant ryžius ir veikiant juos 9–10 atmosferų slėgiu bei 255–265 laipsnių temperatūra.
DAUGIAU

Kada pradėjome skustis?

Pirmieji skustuvus gaminti pradėjo egiptiečiai prieš 5 tūkst. metų.
DAUGIAU

Ar skorpionai gali nusižudyti?

Legendos apie besižudančius skorpionus sklinda jau tūkstančius metų.
DAUGIAU

Kaip veikia dirbtinė širdis?

Ar dirbtinė širdis veikia taip pat kaip tikra?
DAUGIAU

Kodėl viršutiniuose atmosferos sluoksniuose temperatūra žemesnė?

Šaltas oras sunkesnis už šiltą. Kodėl kylant aukštyn oras darosi vėsesnis?
DAUGIAU

Ką reiškia oktaninis skaičius?

Automobilis varomas sprogimais variklio cilindruose, kur žvakės kibirkštis uždega oro ir benzino mišinį.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad sliekai gali dalytis ir gyventi toliau?

Esu girdėjęs, kad perpjautas sliekas toliau gyvena kaip du atskiri gyvūnai. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Per kiek laiko jėgainės grąžina energiją?

Jėgainės apsimoka tik tada, jei jose gaminama daugiau energijos, nei sunaudota jas statant.
DAUGIAU

Ar gyvūnų kraujas skiriasi nuo žmonių?

Žmonių ir kitų žinduolių kraujo sandara iš esmės tokia pati.
DAUGIAU

Kodėl magnetas traukia metalus?

Iš esmės visi atomai yra mažyčiai magnetai, tačiau didžiojoje dalyje medžiagų šie magnetai yra išdėstyti atsitiktine kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl ką tik išsivalius dantis sultys atrodo neskanios? (1)

Dantų pastoje esanti putojimo medžiaga pablogina skonio pojūtį.
DAUGIAU

Kiek medaus surenka bitė?

Per gyvenimą bitė darbininkė surenka ne mažiau nei 1 g medaus.
DAUGIAU

Kodėl šypsodamiesi rodome dantis?

Plati šypsena, pro kurią matomi apnuoginti dantys, yra tik viena veido išraiškų, reiškiančių džiaugsmą.
DAUGIAU

Ar vorai ropoja kitų vorų tinklais?

Voras gali lengvai laipioti artimų rūšių vorų tinklais. Tinklą numegzti užima daug laiko, todėl galima pamanyti, kad vorai perima kitų tinklus.
DAUGIAU

Ar nuo lietaus debesys susitraukia?

Lyjant debesys netenka masės, tačiau paprastai kylantis drėgnas oras, sudarantis debesį, ir toliau jam teikia masės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad negyvi paukščiai krinta ant žemės? (2)

Esu girdėjęs apie didelius būrius paukščių, staiga kritusių ir užsimušusių JAV ir Švedijoje. Ar tai tiesa? Kodėl taip nutinka?
DAUGIAU

Ar gali stiklinė šalto vandens sustabdyti žagsulį?

Žagsime, nes paveikiamas klajoklis nervas, o jis priverčia diafragmą susitraukinėti.
DAUGIAU

Ar ugnis dega žemoje temperatūroje?

Ar įmanoma uždegti ugnį minusinėje temperatūroje? Ar tokia liepsna bus karšta?
DAUGIAU

Ar tiesa, kad smūgis gali sukelti amneziją? (1)

Stiprus smūgis į galvą gali kelioms dienoms „išjungti“ atmintį.
DAUGIAU

Ar kola gelbsti skaudant pilvui? (1)

Kaip ir kitose angliarūgštės prisotintuose gėrimuose, koloje yra daug cukraus ir druskų.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad...iki 4 metų nieko neatsimename? (5)

Ar tiesa, kad vaikų iki 4 metų smegenys dar nepasirengusios kaupti atsiminimų?
DAUGIAU

Kodėl, turint temperatūros, krečia ir šaltis, ir karštis? (1)

Šalčio ir šilumos pojūčius paprastai sukelia aukšta arba žema kūno temperatūra, nors organizmas stengiasi išlaikyti apie 37 laipsnių kūno temperatūrą.
DAUGIAU

Kodėl atomo branduolys neišyra?

Atomo branduolį sudaro teigiamojo krūvio protonai ir krūvio neturintys neutronai.
DAUGIAU

Ar gestų kalba visur vienoda?

Gestų kalbos atsiradimo data nėra tiksliai žinoma, tačiau mokslininkai įsitikinę, kad veido išraiškomis ir gestais žmonės bendravo gerokai anksčiau, nei išrasta sakytinė kalba.
DAUGIAU

Kaip matuojamas futbolininkų darbo krūvis?

Nubėgto atstumo matavimai parodo, kad žaidėjas per aukščiausios lygos rungtynes paprastai nubėga 10 kilometrų.
DAUGIAU

Ar gyvūnai sensta greičiau?

Gyvenimo trukmė glaudžiai susijusi su dauginimusi, tad dauguma gyvūnų sensta greičiau nei žmonės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad šarkos vagia blizgius daiktus? (1)

Raktai, monetos ir papuošalai. Pasak legendos, šarkos šiems daiktams negali atsispirti.
DAUGIAU

Kada žmonės įsirengė pirmuosius šiukšlynus?

Šiukšlynais žmonės naudojasi jau 10 tūkst. metų – nuo tada, kai pradėjo dirbti žemę.
DAUGIAU

Ar ciklonai visada sukasi ta pačia kryptimi?

Šiaurės pusrutulyje vėjas ciklone visada juda prieš laikrodžio rodyklę, o Pietų pusrutulyje jis sukasi priešinga kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl mikrobangų krosnelėje sviestas sprogsta?

Mikrobangų krosnelėje maistas šildomas mikrobangomis, kurios priverčia vandens ir riebalų molekules judėti.
DAUGIAU

Kodėl žiedas mūvimas ant bevardžio piršto? (1)

Ant ketvirtojo piršto nuo nykščio žiedus mūvime jau nuo antikos laikų.
DAUGIAU

Ar miego ritmas įgimtas?

Mūsų miego ritmą valdo biologinis laikrodis, kuris veikia 24 valandų darbo ciklais, tad tam tikru laiku pavargstame.
DAUGIAU

Kodėl dramblio ilgas straublys?

Prieš 30–40 mln. metų dramblių protėviai buvo vos metro aukščio ir greičiausiai gyveno vandenyje, kaip šiandieniniai begemotai.
DAUGIAU

Kodėl miestiečiai labiau alergiški?

Miesto gyventojai dažniau nei kaimo serga šienlige. Tai atrodo nelogiška. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Kaip katė murkia?

Katės murkimas panašus į žmogaus niūniavimą.
DAUGIAU

Ar žmonės gali įsimagnetinti?

Žmonės įsimagnetinti negali, nes mūsų organizme nėra kam sukurti magnetinio lauko, kuris būtų pakankamai stiprus ir trauktų daiktus.
DAUGIAU

Kaip auga sraigės kiautas?

Sraigės kiautas – tai iš atskirų sluoksnių sudarytas spiralės formos vamzdelis.
DAUGIAU

Kokios spalvos yra veidrodis? (2)

Griežtai kalbant, veidrodis yra bespalvis.
DAUGIAU

Kas išrado kreditinę kortelę?

1949 m. bendrovės „Hamilton Credit Corporation“ vadovas Frankas McNamara su draugais lankėsi restorane.
DAUGIAU

Kodėl moterų rankos sustorėja?

Mums senstant, lėtėja odos baltymo kolageno gamyba, todėl riebalų ląstelės gali sudaryti drebančius gumbus.
DAUGIAU

Kada jaučiame norą šlapintis?

Kai šlapimo pūslė prisipildo 25–50 procentų, ji siunčia signalą smegenims, kad laikas į tualetą.
DAUGIAU

Kiek svėrė mažiausias naujagimis?

Mažiausio svorio išgyvenęs naujagimis yra Amillia Taylor.
DAUGIAU

Kodėl nesudega žvakės dagtis? (1)

Žvakės liepsna atsiranda dėl degančių stearino garų, ne dėl degančio dagčio.
DAUGIAU

Ar galima per daug miegoti?

Mokslininkai surado ryšį tarp ilgo miego ir fizinių ydų.
DAUGIAU

Ar nesmulkinti grūdai skirtingi?

Nesmulkintuose grūduose yra įvairių grūdų elementų, kurie priklauso nuo grūdų rūšies.
DAUGIAU

Kas išrado alaus butelio kamštelį?

Pirmąjį alaus butelio kamštelį 1891 m. išrado amerikietis Williamas Painteris.
DAUGIAU

Kodėl pingvinai negali skraidyti?

Skraidymas – specializuotas ir daug energijos reikalaujantis judėjimo būdas. Visos skraidančio gyvūno kūno dalys sukurtos gyvenimui ore.
DAUGIAU

Ar visi nagai auga vienodu greičiu?

Kiekvienas nagas auga savo greičiu. Paprastai greičiausiai auga nagai ant tų pirštų, kurių paskutinis pirštakaulis ilgiausias.
DAUGIAU

Kurtumas muzikai?

Kai kurie žmonės gimsta kurti muzikai. Jie pasižymi normalia klausa, intelektu ir atmintimi, tačiau nesugeba atpažinti ar atsiminti paprastų melodijų ir ritmų, dainuodami nusidainuoja.
DAUGIAU

Kur yra didžiausia pasaulyje atominė elektrinė?

Pati didžiausia atominė elektrinė pasaulyje yra Japonijoje, 220 km į šiaurės vakarus nuo Tokijo.
DAUGIAU

Kaip greitai juda ašigaliai?

Magnetinio Šiaurės ašigalio vietą 1831 m. pirmasis nustatė anglas Jamesas Rossas, ir kai Roaldas Amundsenas ašigalyje apsilankė 1904 m., šis jau buvo pasislinkęs 50 kilometrų.
DAUGIAU

Kaip veikia guminis trintukas?

Rašant pieštuku ant popieriaus, mažos grafito dalys atskyla nuo pieštuko šerdies ir prisitvirtina prie nelygaus popieriaus paviršiaus.
DAUGIAU

Ar charakteris paveldimas? (1)

Daugybė tyrimų įrodė, kad genai gali būti atsakingi už šiek tiek daugiau nei 50 proc. visų charakterio skirtumų.
DAUGIAU

Kur lyja gausiausiai?

Ljoro (Kolumbija) kasmet iškrenta 13 300 mm kritulių, tad regionas laikomas drėgniausia vieta pasaulyje.
DAUGIAU

Ar gyvūnai žudosi? (2)

Mokslininkai nežino, ar koks nors gyvūnas yra nusižudęs, tačiau esama ne vieno pavyzdžio, kai gyvūnai save žaloja.
DAUGIAU

Kurių gyvūnų nėštumas trunka ilgiausiai? (1)

Kai kurių gyvūnų nėštumas trunka labai ilgai, jis kelis kartus  viršyja žmogaus.
DAUGIAU

Kodėl žmonėms po akimis atsiranda maišeliai?

Maišeliai po akimis ypač išryškėja su amžiumi, nes aplink akis esanti oda, raumenys, riebalai ir audiniai laikui bėgant praranda lankstumą.
DAUGIAU

Kaip matuojamas Žemės amžius?

Uolienų amžiui nustatyti mokslininkai taiko radiometrinius metodus, paremtus tuo, kad skirtingų elementų radioaktyvių atmainų (vadinamų izotopais) irimas vyksta tam tikru greičiu.
DAUGIAU

 Kodėl apskritimas dalijamas į 360 laipsnių?

Tikslaus atsakymo į šį klausimą nėra, bet tai tikriausiai susiję su tuo, kad Babilonijos skaičių sistemoje kardinalusis skaičius buvo 60.
DAUGIAU

Kas yra virtualusis vanduo? (1)

Gaminant prekes, dažnai reikia nemažai vandens. Mokslininkai jį vadina „virtualiuoju vandeniu“, nes pirkėjai tiesiogiai nepajaus vartoją vandenį.
DAUGIAU

Koks automobilis yra mažiausias? (1)

Jis yra 104,14 cm aukščio, 66,04 cm pločio ir 132,08 cm ilgio – britų „Wind Up“ yra mažiausias pasaulyje miestui pritaikytas automobilis.
DAUGIAU

Kada išrasta dantų pastos tūtelė?

Dantų pastą tūtelėje 1892 m. išrado JAV odontologas Washingtonas Sheffieldas.
DAUGIAU

Kam briedžiui barzda?

Briedžio pasmakrėje kaba kailiu padengta odos raukšlė, vadinama barzda.
DAUGIAU

Kur yra ilgiausias tramvajų tinklas?

Sofijoje (Bulgarija) tramvajai tebėra populiari transporto priemonė.
DAUGIAU

Kuris vantinis tiltas aukščiausias?

Atstumas tarp Meksikoje esančio tilto El Puente Baluarte paviršiaus ir po juo plytinčio slėnio – 390 m.
DAUGIAU

Kodėl Venera sukasi taip lėtai? (3)

Venera yra vienintelė Saulės sistemos planeta, kurios diena trunka ilgiau nei metai.
DAUGIAU

Kokio dydžio gali būti auglys? (2)

1991 m. 34 metų amerikietei pašalintas didžiausias kada nors užfiksuotas auglys.
DAUGIAU

Kokie cheminiai elementai sudaro žmogų? (1)

Didžiąją dalį mūsų organizmo sudaro deguonis, vandenilis ir anglis.
DAUGIAU

Ar gali šiltas vanduo užšalti greičiau už šaltą? (2)

Gali pasirodyti keista, kad šiltas vanduo užšąla greičiau nei šaltas, tačiau kartais taip nutinka.
DAUGIAU

Kaip toli ir aukštai pumos šokinėja?

Pumos paplitusios didelėse teritorijose Š. ir P. Amerikoje, gyvena kalvotose vietovėse miškuose ir kalnuose.
DAUGIAU

Ar nulaužti visi kodai? (1)

Kai kurie kodai dar neiššifruoti. Vieni garsiausių – Bealo šifras ir Voiničiaus rankraštis.
DAUGIAU