Smegenys painioja praeitį su ateitimi


Išsamius ir gausiai iliustruotus straipsnius rasite žurnale "Iliustruotasis mokslas".
Prenumeruokite dabar ir kas mėnesį stebėkite naujausius mokslo ir technikos pasiekimus, atradimus.

Iliustruotasis mokslas

Nauji tyrimai iš esmės keičia mokslininkų sampratą apie atminties paskirtį ir struktūrą. Paaiškėjo, kad toli gražu ne visada galime didžiuotis tuo, ką prisimename iš savo praeities potyrių.

Mitas
Atmintis veikia kaip vaizdo kamera – užfiksuoja tikrovę ir tiksliai ją perteikia.

Faktas
Atmintis kūrybinga – ji sujungia įvairius įspūdžius, todėl dažnai iškraipo prisiminimą.

Mitas
Klaidingai prisimename, nes atmintis prastai „sutvarkyta“.

Faktas
Nedidelės klaidos – kaina, kurią mokame už atminties lankstumą. Pasaulyje, kuris niekada nestovi vietoje, geriau būti lanksčiam.

Mitas
Atmintis ir galvojimas apie ateitį – du tarpusavyje nesusiję procesai.

Faktas
Mąstydami apie ateitį nuolat remiamės atmintimi. Abiem atvejais beveik vienodai dirba tos pačios smegenų sritys.

Danielis Schacteris, Harvardo universiteto (JAV) psichologijos profesorius: „Nėra abejonių, kad dėl klaidingų parodymų, kai įvykių liudytojai apsirinka, nemažai nekaltų žmonių yra patekę į kalėjimą. Tik dabar pradedame perprasti tuos atminties mechanizmus, dėl kurių liudytojai klysta, taigi galėsime imtis būtinų atsargumo priemonių.“ Danielis Schacteris, Harvardo universiteto (JAV) psichologijos profesorius:
„Nėra abejonių, kad dėl klaidingų parodymų, kai įvykių liudytojai apsirinka, nemažai nekaltų žmonių yra patekę į kalėjimą. Tik dabar pradedame perprasti tuos atminties mechanizmus, dėl kurių liudytojai klysta, taigi galėsime imtis būtinų atsargumo priemonių.“,

Timothy McVeigh vardas daugeliui amerikiečių pažadina slogius prisiminimus. 1995 metų balandžio 19-os  dienos rytą jis padegė daugiau nei 2000 kg sprogmenų prikrautą sunkvežimį prie vyriausybės pastato Oklahomos mieste. Jis kaltinamas kruviniausiu teroristiniu išpuoliu Amerikos istorijoje, baisesni vėliau buvo tik 2001 metų rugsėjo 11 dienos įvykiai.

 
Pradėjusios skubų tyrimą, valstybinės institucijos ieškojo ir McVeigh, jį praminė Johnu Doe 1, ir antro įtariamojo – Johno Doe 2. Vienų automobilių dirbtuvių, iš kurių McVeigh buvo pasiskolinęs automobilį sprogmenims gabenti, mechanikas aiškiai prisiminė matęs McVeigh su bendrininku. FTB pagal mechaniko pateiktą apibūdinimą sudarė Johno Doe 2 fotorobotą, jis buvo dažnai rodomas per televiziją ir spausdinamas spaudoje. Per visą tyrimą 26 asmenys teisme paliudijo matę arba Johną Doe 2, arba McVeigh kartu su Johnu Doe 2.

Timothy McVeigh (policininkų pramintas Johnu Doe 1), 1995 metais, padegęs sprogmenų prikrautą automobilį, susprogdino vyriausybės pastatą Oklahomos mieste. Timothy McVeigh (policininkų pramintas Johnu Doe 1), 1995 metais, padegęs sprogmenų prikrautą automobilį, susprogdino vyriausybės pastatą Oklahomos mieste.,

Tačiau Johnas Doe 2 niekada nebuvo surastas. Paaiškėjo, kad vyriškis, kurį tariamai prisiminė mechanikas, buvo niekuo dėtas asmuo, kartu su savo draugu dieną po McVeigh apsilankymo užsukęs į dirbtuves. Mechanikas supainiojo du skirtingus epizodus, tad jo prisiminimai buvo klaidingi, o policija visiškai bergždžiai atliko didžiulį darbą.

Liudytojai matė McVeigh drauge su kitu vyru (Johnu Doe 2), abu buvo atėję išsinuomoti automobilio. Deja, liudytojai prisimindami apsiriko – Johnas Doe 2 buvo nekaltas. Liudytojai matė McVeigh drauge su kitu vyru (Johnu Doe 2), abu buvo atėję išsinuomoti automobilio. Deja, liudytojai prisimindami apsiriko – Johnas Doe 2 buvo nekaltas. 
,

Tyrėjai pažadino klaidingus prisiminimus
„Deja, bergždžias darbas – ne vienintelis dalykas, kurį gali lemti klaidingi prisiminimai“, – pabrėžia Harvardo universiteto psichologijos profesorius Danielis Schacteris, jis specializuojasi tirti atminties  „duobes“. Schacteriui ypač nerimą kelia  Jungtinėse Amerikos Valstijose kasmet nagrinėjami tūkstančiai teismo bylų, kurios išsprendžiamos remiantis įvykius mačiusių liudytojų parodymais. Pavyzdžiui, prieš keletą metų atlikto tyrimo rezultatai įrodė, kad atpažindami nusikaltėlius liudytojai apsirikdavo 36 iš 40 tirtų teismo klaidų atvejų, t. y. kai buvo nepagrįstai paskelbti mirties nuosprendžiai. Šie skaičiai – tik ledkalnio viršūnė, psichologams jau seniai žinoma, kad mūsų atmintis neturi nieko bendra su tiksliu praeities perteikimu tarsi ji būtų nufilmuota vaizdo kamera.

 
Irvine Kalifornijos universiteto profesorė Elizabeth Loftus paskutiniame XX amžiaus dešimtmetyje atliko kelis sunerimti verčiančius tyrimus ir įrodė, kaip smarkiai iš tiesų klystama. Loftus ir jos kolegoms pavyko bandyme dalyvavusiems asmenims pažadinti detalius asmeninių išgyvenimų prisiminimus, pavyzdžiui, kaip vaikystėje jie pasiklydo prekybos centre. O iš tikrųjų nė vienam iš jų  nebuvo taip nutikę.
Šie pastebėjimai dar labiau pakurstė vadinamuosius atminties karus ir psichoterapeutų kritiką, teigiama, kad mėgindami iškelti į paviršių užgniaužtus prisiminimus, jie neretai pažadindavo klaidingus prisiminimus. Labiausiai buvo diskutuojama dėl kalbų apie seksualinę prievartą vaikystėje, tokių minčių kildavo po psichoanalizės seanso. Atminties patikimumas tapo ne vien akademiniu klausimu. Jis galėjo lemti nusikaltimą ir nekaltumą, kalėjimą ir laisvę.

 

 

Neseniai kelios mokslininkų grupės atrado įdomų faktą – stengiantis prisiminti tolimos praeities epizodus suaktyvėja tos pačios sritys, kaip ir įsivaizduojant ateities įvykius. Neseniai kelios mokslininkų grupės atrado įdomų faktą – stengiantis prisiminti tolimos praeities epizodus suaktyvėja tos pačios sritys, kaip ir įsivaizduojant ateities įvykius. ,

Bet ar iš tiesų mūsų atmintis taip nevykusiai sutvarkyta? Ar Homo sapiens, protaujantis žmogus, daugiau nei šimtą tūkstančių metų lakstė su menku, pigiu standžiuoju disku galvoje? „Jeigu to paklaustume dirbtinio intelekto tyrinėtojų, dauguma jų atsakytų „taip“, – sako kognityvinės psichologijos atstovas Johnas Andersonas iš Carnegie Mellono  universiteto Pensilvanijoje. Diskusijose apie dirbtinio intelekto programų kūrimą jis visada išgirsta repliką: „Savaime suprantama, mūsų sistemai nereikia tokio nepatikimo dalyko kaip žmogaus atmintis.“ Vis dėlto Andersonas nemano, kad dėl tų atminties klaidų kalta būtų prasta jos konstrukcija, priešingai, kalta įmantri aparatinė kompiuterio įranga. Kai kurie bandymai rodo, kad jis teisus.

Atmintis sukonstruota
Johno Doe 2 pavyzdys rodo, kad prisiminimai yra sudaryti iš jausminių įspūdžių, o iš jų, kaip iš atskirų dėlionės detalių, mes sudėliojame į visumą – deja, kartais netiksliai. Todėl psichologai kalba apie „konstrukcinę atmintį“, priešpriešina ją vaizdo kameros reprodukcinei atminčiai. Jeigu pasirinktume tradicinį mąstymo kelią, būtų sunku suprasti, kodėl atmintis turėtų būti sutvarkyta tokiu principu. Juk šiuolaikiniai smegenų tyrinėjimai dažniausiai atmintį sieja tik su praeitimi ir mūsų gebėjimu ją tiksliai atkurti.

 
Tačiau vis daugiau smegenų tyrinėtojų ir psichologų, tokių kaip Schacteris ir Andersonas, yra įsitikinę, kad tai tik viena medalio pusė. Atminties savybė konstruoti, pasak mokslininkų, daugiausia grindžiama tuo, kad atmintis vystosi dėl minčių apie ateitį, o ne apie praeitį. Kai mes įsivaizduojame ateitį, turime mąstyti kur kas lanksčiau nei tada, kai mėginame viską labai tiksliai prisiminti.

Eismo nelaimė leido sužinoti daugiau apie smegenis
Faktas, kad dėl smegenų pažeidimų paaiškėja naujų dalykų, toli gražu nėra naujas, tačiau tik dėl 9-ojo  dešimtmečio pradžioje nutikusios nelaimės jis iš tiesų buvo pripažintas. Trisdešimtmetis vyras, kuris vėliau pasaulio mokslininkams buvo gerai žinomas  K.C. inicialais, nukrito nuo motociklo ir susitrenkė galvos smegenis. Po traumos dauguma jo mentalinių gebėjimų stebuklingai liko nepažeisti, tačiau netrukus Kanados psichologas Endelis Tulvingas pastebėjo, kad vis dėlto kažkas buvo ne taip – K. C. kankino sunki amnezija.
K. C. atminties netekimas yra itin keistas. Jam sutriko, mokslininkų žodžiais, epizodinė, arba autobiografinė, atmintis. Nors K. C. nesunkiai prisimena istorijos ar matematikos faktus (semantinė atmintis), jis nesugeba prisiminti jokių asmeninio gyvenimo detalių.
Pasirodo, buvo pažeista hipokampo struktūra, glūdinti giliai smegenyse, ir dalis kaktinės žievės. Šios dvi zonos yra pagrindinės smegenų sudedamosios dalys, atsakingos už autobiografinę atmintį, matyt, todėl sutrikus jų veiklai K. C. neteko atminties. Tačiau Tulvingas labai nustebo, kai išaiškėjo, kad K. C., be visa ko, negali įsivaizduoti savo asmeninės ateities. Tokie klausimai, kaip „Ką veiksi vakare? Rytoj? Vasarą?“, paties K. C. teigimu, jam skambėjo „beprasmiškai“.

Smegenų tyrinėtojams jau seniai buvo žinoma, kad hipokampas (pažymėtas oranžine spalva) yra atsakingas už autobiografinę atmintį. Smegenų tyrinėtojams jau seniai buvo žinoma, kad hipokampas (pažymėtas oranžine spalva) yra atsakingas už autobiografinę atmintį. ,


Smegenų tyrinėtojams jau seniai buvo žinoma, kad hipokampas yra atsakingas už autobiografinę atmintį. Tačiau K. C. atvejis rodo, kad ne tik už tai. Todėl Demisas Hassabisas ir Eleonora Maguire iš Londono universiteto koledžo pakvietė penkis vyrus, kenčiančius dėl hipokampo sutrikimų, į laboratoriją dalyvauti psichologiniame bandyme. Nors visi vyrai buvo  netekę atminties, jų protiniai sugebėjimai išliko normalūs. Paprašius jų smulkiai susikurti naujų reginių, pavyzdžiui, pasivaikščiojimą paplūdimiu atogrąžų krašte, apsilankymą muziejuje arba būsimą susitikimą su draugu, jiems kilo sunkumų. Vienas iš jų pasakė: „Ne kažin kas išeina... Na, nelabai tikroviška... Nepavyksta to įsivaizduoti.“ Kai jiems pagaliau pavyko šį tą įsivaizduoti, tai buvo tik labai fragmentiški, jutimais grįsti įspūdžiai, tokie kaip „mėlyna dangaus spalva“ arba „didelės durys“.

 
Atrodo, kad dėl hipokampo pažeidimo pacientams sutrinka gebėjimas normaliai įsivaizduoti. Bet, kaip ir tyrinėjant kitokius smegenų pažeidimus, negalima atmesti, kad pažeidimai turi įtakos kitiems sutrikimams. Kad išsiaiškintų, kokios smegenų dalys dalyvauja kokiame procese, mokslininkai taiko skenavimo metodą, pavyzdžiui, funkcinį magnetinį rezonansą (FMRI), padedantį nustatyti, kuri smegenų dalis yra suaktyvinama.

Vadinamasis funkcinis magnetinio rezonanso skeneris, fiksuodamas kraujotaką visose smegenų srityse, gali parodyti, kaip veikia įvairūs smegenų centrai. Vadinamasis funkcinis magnetinio rezonanso skeneris, fiksuodamas kraujotaką visose smegenų srityse, gali parodyti, kaip veikia įvairūs smegenų centrai. ,
 

Smegenų skenavimo rezultatai stebina
Mūsų fantazijos – puikus įrodymas, kad nesunkiai galime keliauti laiku į priekį ir atgal. Tulvingas netgi teigė, kad gebėjimas mintimis užbėgti savo asmeninei ateičiai už akių skatina autobiografinės atminties tobulėjimą. Jei tai tiesa, tuomet ir autobiografinę atmintį, ir mąstymą apie ateitį turėtų valdyti tos pačios smegenų sritys.
Taigi kuo skiriasi smegenų veikla, kai mes prisimename prieš dvejus metus švęstą gimtadienį ir kai galvojame apie būsimą gimimo dieną? Mažai kuo, atsakytų dvi JAV mokslininkų grupės, 2007 metais nepriklausomai viena nuo kitos pristačiusios funkcinio magnetinio rezonanso metodu gautus tyrimų rezultatus. Tyrimuose dalyvavę asmenys turėjo įsivaizduoti įprastus savo gyvenimo įvykius praeityje ir ateityje. Psichologijos lektorės Kathleen McDermott grupė iš Vašingtono universiteto Misuryje (JAV) skeneriu tyrė 21 asmenį. Jie turėdavo prisiminti epizodus iš asmeninės praeities, įsivaizduodavo savo veiksmus ateityje arba galvodavo apie buvusį prezidentą Billą Clintoną. Tyrimas neturėjo jokio slapto politinio tikslo – Clintonas buvo reikalingas tik tam, kad mokslininkai lengviau išskirtų tas smegenų sritis, kurios kontroliuoja autobiografinius, arba asmeninius, vaizdus.

Ateitis kuriama iš prisiminimų
„Mokslininkai įsitikino, kad tam tikros smegenų sritys labiau suaktyvėdavo tada, kai tyrimo dalyviai ką nors prisimindavo nei tada, kai jie galvodavo apie ateitį“, – sako Karlas Szpunaras iš McDemott laboratorijos. Tačiau smegenų vingiuose slypi dar viena staigmena. Paaiškėjo, kad minčių sutelkimas į ateitį suaktyvina visas tas sritis, kurias suaktyvina ir atmintis. Taip yra, matyt, todėl, kad gebėjimas įsivaizduoti ateitį glaudžiai susijęs su atmintimi. Nuojauta sako, kad turbūt neįmanoma būtų įsivaizduoti ateities scenarijaus, jeigu jis paprasčiausiai nebūtų sudėliotas iš didesnių ar mažesnių prisiminimų nuotrupų.

 
Tokią interpretaciją patvirtina dar vienas McDemott laboratorijos tyrimas. Keli studentai buvo paprašyti įsivaizduoti savo ateities scenarijų dviejuose kontekstuose – viename, kurį jie gerai prisimena, t. y. universitete, ir kitame, kurį pamena šiek tiek silpniau, t. y. gimnazijoje. Studentams lengviau sekėsi smulkiai įsivaizduoti epizodus iš universiteto gyvenimo, o jų atmintis buvo tarsi  plytos, iš kurių jie mintimis mūrijo ateitį.

Smegenys mokosi iš mūsų klaidų
Atlikusi analogišką tyrimą funkcinio magnetinio rezonanso metodu, prie tokios išvados priėjo ir Donna Addis iš Schacterio laboratorijos Harvardo universitete. Kai dalyviai įsivaizduodavo ateities epizodus ir prisimindavo asmeninius potyrius, suaktyvėdavo tos pačios smegenų sritys. Šios sritys atstovauja pagrindinėms autobiografinės atminties sistemos sudedamosioms dalims, t. y. hipokampui, daliai kaktinės skilties ir dalį šoninės momeninės skilties.

 
Tačiau kai Addis drauge su savo kolegomis išanalizavo įžanginę bandymo stadiją, atrado šį tą netikėta. Atrodė, kad hipokampas labiau suaktyvėdavo mintimis keliaujant į ateitį nei atgaminant praeities epizodus. Šis faktas patvirtina Tulvingo idėją, kad ateitis padeda mums prisiminti praeitį.

Atminties klaidos prasmingos
Tokia interpretacija įgyja prasmę vertinant  istorinės raidos perspektyvą. Juk kokia nauda iš atminties, jeigu ji negali būti mūsų vedlys, kai mąstome apie ateitį? Jei prisiminėte, pavyzdžiui, kaip Kanados dykumoje mus pažadino alkanas pilkasis lokys, kitą kartą prieš lįsdami į miegmaišį nepamiršite pasirūpinti pakankamai aukštai į medį įkelti savo maisto atsargų. Anot Tulvingo, visa civilizacijos raida glaudžiai siejasi su mūsų gebėjimu įsivaizduoti ateitį. Juk sėdami grūdus nukeliaujame mintimis toli į ateitį, o ne valgydami duoną čia ir dabar!

Prisimename kūrybiškai ir netiksliai
Anot Schacterio ir jo vienminčių, gyvybiškai svarbus gebėjimas mąstyti konstruktyviai į ateitį kaip tik ir paaiškina, kodėl mūsų atmintis kartais šlubuoja, veikia kaip prastas kompiuteris ir privelia klaidų.

 
Schacteris atkreipia dėmesį į tai, kad ateitis niekada nebus tiksli praeities kopija. Todėl labai svarbu gebėti sudėlioti potyrių elementus iš naujo ir prisiminti bendras taisykles bei principus, užuot vaikščiojus nenaudingų detalių prikimšta galva. Tada galėsime įsivaizduoti dalykus, kurie dar nebuvo mums nutikę, ir iš anksto numatyti atvejus su nežinomais kintamaisiais. Gebėjimas mąstyti apie ateitį ypač didina mūsų galimybes išgyventi pasaulyje, kuris niekada nestovi vietoje. Kaip tik todėl, pavyzdžiui, mokykloje kalame vokiečių kalbos linksnių galūnes, nors tai ir neįdomu. Atminties gebėjimu susitelkti į aukštesnes idėjas taip pat galima paaiškinti keletą psichologinių faktų, kurie iš pradžių atrodo paradoksalūs. Jeigu paprašytume žmonių prisiminti tarpusavyje susijusių žodžių sąrašą, dauguma suklys tariamai prisiminę kokį žodį „apsimetėlį“, nors jo tame sąraše iš tikrųjų nėra.

Paprastai žmonės, turintys puikią atmintį, atskiria ir atmeta žodžius, kurie semantiškai skiriasi nuo kitų sąrašo žodžių. Tačiau jie dažnai apsirinka prisiminę matę žodį, panašų į kitus, nurodytus sąraše. Paradoksalu, bet atminties polinkis klysti pamažu stiprėja vaikui augant ir vystantis jo atminčiai. Vadinasi, atminties trūkumai nėra prastos jos tvarkos rezultatas, o priešingai – būtina puikiai funkcionuojančios atminties išdava. Kita vertus, bandymai įrodė, kad žmonės, besiskundžiantys atminties netekimu – dėl hipokampo pažeidimų arba dėl Alzheimerio ligos, – prisimindami rečiau klysta nei sveiki. Tokiems žmonėms sunkiau ir kurti aukštesnes idėjas, ir jas išsaugoti atmintyje.
 
Hipokampas kuria prisiminimus
Neurobiologijos požiūriu, hipokampą suaktyvina ir prisiminimas, ir minčių sutelkimas į ateitį. Viena jo esminių funkcijų, anot mokslininkų, yra susieti įvairius atskirus prisiminimus į bendrą įspūdį – ir tada, kai jie kaupiami, ir tada, kai atkuriami.
Kai, pavyzdžiui, prisimename, kaip atogrąžų paplūdimyje stovėjome prie vandens, už nugaros lingavo žalios palmės, o pėdas kuteno karštas smėlis, šie elementai – palmių žalumas, smėlio kutenimas ir mūsų vieta gamtos fone – atsispindi įvairiose smegenų žievės srityse. Kad atmintyje iškiltų visas potyris, reikia suaktyvinti kelias smegenų nervinių ląstelių grupes, todėl labai svarbus vaidmuo tenka hipokampui. Be jo mes neįstengtume pavienių nuotrupų sujungti į vieną sudėtinį prisiminimą.

 
Greičiausiai tai buvo banali sąsajos klaida, privertusi mechaniką iš Oklahomos miesto pamanyti, kad jis matė Johną Doe 2 drauge su teroristu. Tokia yra sistemos lankstumo ir dinamiškumo kaina.
Atmintis kartais atrodo skylėta kaip rėtis, tačiau ne todėl, kad kaukolėje įtaisyta prasta kompiuterinė įranga, o veikiausiai todėl, kad smegenų ir atminties funkcija yra kai kas daugiau nei aklas praeities atkūrimas. Kitaip sakant, mūsų galvos prikimštos ateitį palaikančios kompiuterinės įrangos.

 

Visa portale IliustruotasisMokslas.lt esanti medžiaga priklauso UAB „Verslo žinios“, jeigu nenurodyta kitaip. Draudžiama ją platinti kitose žiniasklaidos priemonėse, internetiniuose tinklalapiuose be išankstinio UAB „Verslo žinios” sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į IliustruotasisMokslas.lt kaip informacijos šaltinį.
Kaip įvertintumėte šį straipsnį?
Dalintis nuoroda:
Komentarai

Astronomai atrado Žemių Godzilą

„Tai tikra Žemių Godzila“, – taip naujai atrastą vadinamąją superžemę, kurios skersmuo 2,3 karto didesnis už Žemės, apibūdino Harvardo gyvybės kilmės tyrimo direktorius.
DAUGIAU

Pasyvioji meditacija veiksminga

Oslo universiteto mokslininkai iš smegenų nuotraukų nustatė, kaip smegenys veikia per dvi labiausiai paplitusias meditacijos praktikas – aktyviąją ir pasyviąją, dar vadinamą atsipalaidavimu.
DAUGIAU

Gyvensime storulių planetoje?

Pasak naujausio nutukimo tyrimo, trečdalis visų pasaulio žmonių turi antsvorio, o per pastaruosius tris dešimtmečius nė vienai šaliai nepavyko suvaldyti pasaulinio gyventojų svorio didėjimo.
DAUGIAU

Akla žuvis geba skaičiuoti

Akių neturinti žuvis, gyvenanti tamsiuose vandens apsemtuose urvuose po Somalio dykuma, nustebino mokslininkus, – net būdama akla, ji geba skaičiuoti daiktus.
DAUGIAU

Mirusi 115-metė atskleidžia gyvenimo ribas

Nyderlandų gyventoja  Hendrikje van Andel-Schipper mirė 2005 m., sulaukusi 115 metų. Mokslininkai ištyrė jos kūną ir nustatė galimą ryšį tarp kamieninių ląstelių skaičiaus ir amžiaus.
DAUGIAU

Jutiklis tiria maistą

Jei norite sužinoti, ką valgote arba kokia tabletė guli ant virtuvės stalo, jau galite tai padaryti.
DAUGIAU

Kosmose apvalėja širdis

Jei astronautai daug laiko praleidžia būdami nesvarumo būsenos, smarkiai paveikiama jų fiziologija.
DAUGIAU

Vandenynus nušviečia stebėtinai daug žuvų

Per penkias ekspedicijas į Bahamus Kaimanų salose ir Solomono salas JAV biologai nustatė 180 vandenyno gelmes nušviečiančių žuvų rūšis.
DAUGIAU

Robotą įkvėpė kengūra (1)

Vokietijos robotų gamintoja „Festo“ anksčiau yra stebinusi pasaulį robotais, sukurtais pagal, pavyzdžiui, spindulių judėjimą.
DAUGIAU

Zebras dryžuotas dėl musių

Ilgus metus mokslininkai siekė nustatyti zebro dryžių priežastį. Atlikus naują tyrimą nustatyta, kad dryžiai skirti apsisaugoti nuo musių.
DAUGIAU

Zondas metė unikalų žvilgsnį į Titano ežerus

Didžiausią Saturno palydovą Titaną dengia storas oranžinių debesų sluoksnis, tačiau NASA kosminis zondas „Cassini“, pro Saturną 2013 m. vasaros pabaigoje praskridęs ne vieną kartą, turėjo unikalią galimybę pažvelgti į ežerus palydovo šiaurės pusrutulyje.
DAUGIAU

Miesto bitės lizdus suka iš plastiko

Didžiausiame Kanados mieste Toronte gyvenančios bitės puikiai moka prisitaikyti prie aplinkos.
DAUGIAU

Mokslininkai skatina naujų plaukų augimą (2)

Mokslininkai baigia kurti būdą, kaip sustabdyti plikimą. Klonavus galvos odos ląsteles ir persodinus jas į odą, Kolumbijos universiteto Medicinos centro (JAV) ir Daramo universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkams pavyko priversti naujus plaukus augti.
DAUGIAU

Mokslininkai pajaunino Didįjį Kanjoną

140 metų mokslininkai ginčijosi dėl Didžiojo Kanjono amžiaus. Nauji moksliniai tyrimai rodo, kad jis tikriausiai keliais milijonais metų jaunesnis nei manyta.
DAUGIAU

Kinija išskiria daugiau anglies dvideginio nei JAV (1)

Kinija jau seniai pralenkė JAV ir tapo daugiausia anglies dvideginio (CO2) išskiriančia valstybe.
DAUGIAU

Pamišę menininkai geresni (1)

Vincentas van Goghas nusipjovė dalį ausies. Lady Gaga dėvi sukneles iš mėsos. Tokių ekscentriškų menininkų sąrašas ilgas.
DAUGIAU

Elektroninė membrana lankstosi aplink plauką

Šveicarijos federalinio technologijos instituto Ciuriche mokslininkai padarė nedidelę revoliuciją.
DAUGIAU

Šnipinėjimo lėktuvas skris greičiau už garsą (1)

Viršgarsinis lėktuvas „SR-72“ 5 500 km atstumą iš Londono į Niujorką įveikia per valandą.
DAUGIAU

Nauja rentgeno technologija rodo ne tik kaulus (1)

Rentgeno aparatas paprastai yra didelis prietaisas, kuriantis kaulų ir kietųjų audinių atvaizdus, o minkštieji audiniai parodomi, nebent pacientui duodama kontrastinės medžiagos.
DAUGIAU

Žemės branduolį sudarė geležies lašeliai

Remdamiesi eksperimentais, Kalifornijoje (JAV) įsikūrusio Stanfordo universiteto mokslininkai savaip išaiškino vieną iš daugelio mūsų pasaulio paslapčių – kaip susiformavo iš geležies sudarytas branduolys.
DAUGIAU

Blyškią odą užtikrino genai

Europos, Indijos ir Australijos mokslininkų komanda sukūrė teoriją apie šviesios odos atsiradimą.
DAUGIAU

Rašiklis piešia audinį

Aukštųjų technologijų rašikliu galima gydyti kaulų traumas – jis rašo ne rašalu, o kamieninėmis ląstelėmis.
DAUGIAU

Futbolininkų bėdos – kaip boksininkų (1)

Kai futbolo žaidėjai aukštai pašoka ir stengiasi galva pasiųsti kamuolį į vartus, jie rizikuoja patirti smegenų pažeidimą.
DAUGIAU

Išvalyti vandenynus

Vandenynuose gausu šiukšlių. Milijonai tonų plastiko, kurio negalima surinkti, nes didžioji dalis yra suirusi į mikroskopines skiauteles. Taip mokslininkai manė, kol inžinerijos studentui iš Nyderlandų kilo netikėta mintis.
DAUGIAU

Keista, bet tiesa

Pietų Kalifornijos universitete (JAV) sukurtas kompiuterinis žaidimas moko žaidėjus nugalėti baimę.
DAUGIAU

Telefonas it rentgeno aparatas

Mokslininkams pavyko sukurti spindulius skleidžiančią mikroschemą, telpančią į mobilųjį telefoną, tad jie vienu žingsniu priartėjo prie svajonės apie kiaurai daiktus skrodžiantį regėjimą, efektyvius vėžio tyrimus ir greitą duomenų perdavimą.
DAUGIAU

Antibiotikus aktyvuoja šviesa

Gydymas antibiotikais gali neigiamai veikti ligonį, nes žūsta ir gerosios žarnyno bakterijos. Groningeno universiteto (Nyderlandai) mokslininkai sukūrė antibiotikus, kurie veikia tik ten, kur reikia.
DAUGIAU

Užterščiausias oras – Bulgarijoje

Jei lankotės Bulgarijos arba Lenkijos pramoniniame mieste, sulaikykite kvėpavimą.
DAUGIAU

Giliai po vandeniu lūžta bangos (1)

Povandeninė ketera Ramiajame vandenyne sukuria dangoraižio aukščio bangas.
DAUGIAU

Grenlandija tirpsta iš apačios

Grenlandijos paviršių dengiantis ledyninis skydas tirpsta ir iš viršaus, ir iš apačios, teigiama tyrime, kuris atliktas vykdant tarptautinį projektą „IceGeoHeat“.
DAUGIAU
Banner Side 2

Kodėl jūros vanduo sūrus? (1)

Sūrumo jūros vandeniui suteikia medžiagos, per ilgą laiką atkeliavusios upėmis iš žemynų.
DAUGIAU

Kodėl kryžiuojame pirštus?

Pirštų kryžiavimas, tikintis, kad mus lydės sėkmė, paplitęs paprotys krikščioniškoje pasaulio dalyje.
DAUGIAU

Kada išrastas dezodorantas?

Amerikiečių bendrovė „Mum“ pirmąjį dezodorantą pasaulyje pristatė 1888 metais.
DAUGIAU

Kuri kalba lengviausia?

Paprasčiausia išmokti Kinijos mandarinų kalbą, teigia Oslo universiteto (Norvegija) kalbų profesorius Rolfas Theilas.
DAUGIAU

Ar kitose planetose yra debesų? (1)

Planetose, kurios yra pakankamai didelės, kad turėtų atmosferą, taip pat gali būti debesų.
DAUGIAU
Banner Side 2

Ar šimtakojai iš tiesų turi 100 kojų?

Šimtakojai gali turėti 100 ir net daugiau kojų.
DAUGIAU

Kodėl spengia ausyse? (1)

Spengimas ar zvimbimas ausyse vadinamas tinitu, jį sukelia garso bangas nerviniais impulsais...
DAUGIAU

Kaip dažnai išsirikiuoja visos planetos? (1)

Kartkartėmis danguje galima išvysti arti viena kitos esančias dvi planetas. Ar visos aštuonios jų gali išsirikiuoti viena linija?
DAUGIAU

Kokia knyga storiausia?

Storiausia masiškai leista knyga buvo 4 032 puslapių rinktinė....
DAUGIAU

Kur dingsta Saulės šviesa?

Kur dingsta Saulės šviesa, pasiekusi Žemę? Ar ji sugeriama kaip šiluma ar tampa kuo nors kitu?
DAUGIAU

Kaip laivai saugomi nuo rūdžių?

Kontaktuodami su deguonimi metalai ỹra skirtingu greičiu, tad jų rūdijimo laikas taip pat nevienodas.
DAUGIAU

Ar aspartamas sukelia vėžį? (1)

1996 m. amerikietis neurologas Johnas Olney dirbtinį saldiklį aspartamą (E951) apkaltino sukeliant vėžį.
DAUGIAU

Ar gyvūnams, kaip ir žmonėms, išsiskiria endorfinų?

Endorfinai malšina skausmą ir padeda reguliuoti emocijas, be to, padeda ir žmonėms, ir gyvūnams nekreipti dėmesio į skausmą.
DAUGIAU

Kaip gaminami ryžių trapučiai?

Spraginti ryžiai, kuriuos pažįstame iš ryžių trapučių, gaminami drėkinant ryžius ir veikiant juos 9–10 atmosferų slėgiu bei 255–265 laipsnių temperatūra.
DAUGIAU

Kada pradėjome skustis?

Pirmieji skustuvus gaminti pradėjo egiptiečiai prieš 5 tūkst. metų.
DAUGIAU

Ar skorpionai gali nusižudyti?

Legendos apie besižudančius skorpionus sklinda jau tūkstančius metų.
DAUGIAU

Kaip veikia dirbtinė širdis?

Ar dirbtinė širdis veikia taip pat kaip tikra?
DAUGIAU

Kodėl viršutiniuose atmosferos sluoksniuose temperatūra žemesnė?

Šaltas oras sunkesnis už šiltą. Kodėl kylant aukštyn oras darosi vėsesnis?
DAUGIAU

Ką reiškia oktaninis skaičius?

Automobilis varomas sprogimais variklio cilindruose, kur žvakės kibirkštis uždega oro ir benzino mišinį.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad sliekai gali dalytis ir gyventi toliau?

Esu girdėjęs, kad perpjautas sliekas toliau gyvena kaip du atskiri gyvūnai. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Per kiek laiko jėgainės grąžina energiją?

Jėgainės apsimoka tik tada, jei jose gaminama daugiau energijos, nei sunaudota jas statant.
DAUGIAU

Ar gyvūnų kraujas skiriasi nuo žmonių?

Žmonių ir kitų žinduolių kraujo sandara iš esmės tokia pati.
DAUGIAU

Kodėl magnetas traukia metalus?

Iš esmės visi atomai yra mažyčiai magnetai, tačiau didžiojoje dalyje medžiagų šie magnetai yra išdėstyti atsitiktine kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl ką tik išsivalius dantis sultys atrodo neskanios? (1)

Dantų pastoje esanti putojimo medžiaga pablogina skonio pojūtį.
DAUGIAU

Kiek medaus surenka bitė?

Per gyvenimą bitė darbininkė surenka ne mažiau nei 1 g medaus.
DAUGIAU

Kodėl šypsodamiesi rodome dantis?

Plati šypsena, pro kurią matomi apnuoginti dantys, yra tik viena veido išraiškų, reiškiančių džiaugsmą.
DAUGIAU

Ar vorai ropoja kitų vorų tinklais?

Voras gali lengvai laipioti artimų rūšių vorų tinklais. Tinklą numegzti užima daug laiko, todėl galima pamanyti, kad vorai perima kitų tinklus.
DAUGIAU

Ar nuo lietaus debesys susitraukia?

Lyjant debesys netenka masės, tačiau paprastai kylantis drėgnas oras, sudarantis debesį, ir toliau jam teikia masės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad negyvi paukščiai krinta ant žemės? (2)

Esu girdėjęs apie didelius būrius paukščių, staiga kritusių ir užsimušusių JAV ir Švedijoje. Ar tai tiesa? Kodėl taip nutinka?
DAUGIAU

Ar gali stiklinė šalto vandens sustabdyti žagsulį?

Žagsime, nes paveikiamas klajoklis nervas, o jis priverčia diafragmą susitraukinėti.
DAUGIAU

Ar ugnis dega žemoje temperatūroje?

Ar įmanoma uždegti ugnį minusinėje temperatūroje? Ar tokia liepsna bus karšta?
DAUGIAU

Ar tiesa, kad smūgis gali sukelti amneziją? (1)

Stiprus smūgis į galvą gali kelioms dienoms „išjungti“ atmintį.
DAUGIAU

Ar kola gelbsti skaudant pilvui? (1)

Kaip ir kitose angliarūgštės prisotintuose gėrimuose, koloje yra daug cukraus ir druskų.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad...iki 4 metų nieko neatsimename? (5)

Ar tiesa, kad vaikų iki 4 metų smegenys dar nepasirengusios kaupti atsiminimų?
DAUGIAU

Kodėl, turint temperatūros, krečia ir šaltis, ir karštis? (1)

Šalčio ir šilumos pojūčius paprastai sukelia aukšta arba žema kūno temperatūra, nors organizmas stengiasi išlaikyti apie 37 laipsnių kūno temperatūrą.
DAUGIAU

Kodėl atomo branduolys neišyra?

Atomo branduolį sudaro teigiamojo krūvio protonai ir krūvio neturintys neutronai.
DAUGIAU

Ar gestų kalba visur vienoda?

Gestų kalbos atsiradimo data nėra tiksliai žinoma, tačiau mokslininkai įsitikinę, kad veido išraiškomis ir gestais žmonės bendravo gerokai anksčiau, nei išrasta sakytinė kalba.
DAUGIAU

Kaip matuojamas futbolininkų darbo krūvis?

Nubėgto atstumo matavimai parodo, kad žaidėjas per aukščiausios lygos rungtynes paprastai nubėga 10 kilometrų.
DAUGIAU

Ar gyvūnai sensta greičiau?

Gyvenimo trukmė glaudžiai susijusi su dauginimusi, tad dauguma gyvūnų sensta greičiau nei žmonės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad šarkos vagia blizgius daiktus? (1)

Raktai, monetos ir papuošalai. Pasak legendos, šarkos šiems daiktams negali atsispirti.
DAUGIAU

Kada žmonės įsirengė pirmuosius šiukšlynus?

Šiukšlynais žmonės naudojasi jau 10 tūkst. metų – nuo tada, kai pradėjo dirbti žemę.
DAUGIAU

Ar ciklonai visada sukasi ta pačia kryptimi?

Šiaurės pusrutulyje vėjas ciklone visada juda prieš laikrodžio rodyklę, o Pietų pusrutulyje jis sukasi priešinga kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl mikrobangų krosnelėje sviestas sprogsta?

Mikrobangų krosnelėje maistas šildomas mikrobangomis, kurios priverčia vandens ir riebalų molekules judėti.
DAUGIAU

Kodėl žiedas mūvimas ant bevardžio piršto? (1)

Ant ketvirtojo piršto nuo nykščio žiedus mūvime jau nuo antikos laikų.
DAUGIAU

Ar miego ritmas įgimtas?

Mūsų miego ritmą valdo biologinis laikrodis, kuris veikia 24 valandų darbo ciklais, tad tam tikru laiku pavargstame.
DAUGIAU

Kodėl dramblio ilgas straublys?

Prieš 30–40 mln. metų dramblių protėviai buvo vos metro aukščio ir greičiausiai gyveno vandenyje, kaip šiandieniniai begemotai.
DAUGIAU

Kodėl miestiečiai labiau alergiški?

Miesto gyventojai dažniau nei kaimo serga šienlige. Tai atrodo nelogiška. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Kaip katė murkia?

Katės murkimas panašus į žmogaus niūniavimą.
DAUGIAU

Ar žmonės gali įsimagnetinti?

Žmonės įsimagnetinti negali, nes mūsų organizme nėra kam sukurti magnetinio lauko, kuris būtų pakankamai stiprus ir trauktų daiktus.
DAUGIAU

Kaip auga sraigės kiautas?

Sraigės kiautas – tai iš atskirų sluoksnių sudarytas spiralės formos vamzdelis.
DAUGIAU

Kokios spalvos yra veidrodis? (2)

Griežtai kalbant, veidrodis yra bespalvis.
DAUGIAU

Kas išrado kreditinę kortelę?

1949 m. bendrovės „Hamilton Credit Corporation“ vadovas Frankas McNamara su draugais lankėsi restorane.
DAUGIAU

Kodėl moterų rankos sustorėja?

Mums senstant, lėtėja odos baltymo kolageno gamyba, todėl riebalų ląstelės gali sudaryti drebančius gumbus.
DAUGIAU

Kada jaučiame norą šlapintis?

Kai šlapimo pūslė prisipildo 25–50 procentų, ji siunčia signalą smegenims, kad laikas į tualetą.
DAUGIAU

Kiek svėrė mažiausias naujagimis?

Mažiausio svorio išgyvenęs naujagimis yra Amillia Taylor.
DAUGIAU

Kodėl nesudega žvakės dagtis? (1)

Žvakės liepsna atsiranda dėl degančių stearino garų, ne dėl degančio dagčio.
DAUGIAU

Ar galima per daug miegoti?

Mokslininkai surado ryšį tarp ilgo miego ir fizinių ydų.
DAUGIAU

Ar nesmulkinti grūdai skirtingi?

Nesmulkintuose grūduose yra įvairių grūdų elementų, kurie priklauso nuo grūdų rūšies.
DAUGIAU

Kas išrado alaus butelio kamštelį?

Pirmąjį alaus butelio kamštelį 1891 m. išrado amerikietis Williamas Painteris.
DAUGIAU

Kodėl pingvinai negali skraidyti?

Skraidymas – specializuotas ir daug energijos reikalaujantis judėjimo būdas. Visos skraidančio gyvūno kūno dalys sukurtos gyvenimui ore.
DAUGIAU

Ar visi nagai auga vienodu greičiu?

Kiekvienas nagas auga savo greičiu. Paprastai greičiausiai auga nagai ant tų pirštų, kurių paskutinis pirštakaulis ilgiausias.
DAUGIAU

Kurtumas muzikai?

Kai kurie žmonės gimsta kurti muzikai. Jie pasižymi normalia klausa, intelektu ir atmintimi, tačiau nesugeba atpažinti ar atsiminti paprastų melodijų ir ritmų, dainuodami nusidainuoja.
DAUGIAU

Kur yra didžiausia pasaulyje atominė elektrinė?

Pati didžiausia atominė elektrinė pasaulyje yra Japonijoje, 220 km į šiaurės vakarus nuo Tokijo.
DAUGIAU

Kaip greitai juda ašigaliai?

Magnetinio Šiaurės ašigalio vietą 1831 m. pirmasis nustatė anglas Jamesas Rossas, ir kai Roaldas Amundsenas ašigalyje apsilankė 1904 m., šis jau buvo pasislinkęs 50 kilometrų.
DAUGIAU

Kaip veikia guminis trintukas?

Rašant pieštuku ant popieriaus, mažos grafito dalys atskyla nuo pieštuko šerdies ir prisitvirtina prie nelygaus popieriaus paviršiaus.
DAUGIAU

Ar charakteris paveldimas? (1)

Daugybė tyrimų įrodė, kad genai gali būti atsakingi už šiek tiek daugiau nei 50 proc. visų charakterio skirtumų.
DAUGIAU

Kur lyja gausiausiai?

Ljoro (Kolumbija) kasmet iškrenta 13 300 mm kritulių, tad regionas laikomas drėgniausia vieta pasaulyje.
DAUGIAU

Ar gyvūnai žudosi? (2)

Mokslininkai nežino, ar koks nors gyvūnas yra nusižudęs, tačiau esama ne vieno pavyzdžio, kai gyvūnai save žaloja.
DAUGIAU

Kurių gyvūnų nėštumas trunka ilgiausiai? (1)

Kai kurių gyvūnų nėštumas trunka labai ilgai, jis kelis kartus  viršyja žmogaus.
DAUGIAU

Kodėl žmonėms po akimis atsiranda maišeliai?

Maišeliai po akimis ypač išryškėja su amžiumi, nes aplink akis esanti oda, raumenys, riebalai ir audiniai laikui bėgant praranda lankstumą.
DAUGIAU

Kaip matuojamas Žemės amžius?

Uolienų amžiui nustatyti mokslininkai taiko radiometrinius metodus, paremtus tuo, kad skirtingų elementų radioaktyvių atmainų (vadinamų izotopais) irimas vyksta tam tikru greičiu.
DAUGIAU

 Kodėl apskritimas dalijamas į 360 laipsnių?

Tikslaus atsakymo į šį klausimą nėra, bet tai tikriausiai susiję su tuo, kad Babilonijos skaičių sistemoje kardinalusis skaičius buvo 60.
DAUGIAU

Kas yra virtualusis vanduo? (1)

Gaminant prekes, dažnai reikia nemažai vandens. Mokslininkai jį vadina „virtualiuoju vandeniu“, nes pirkėjai tiesiogiai nepajaus vartoją vandenį.
DAUGIAU

Koks automobilis yra mažiausias? (1)

Jis yra 104,14 cm aukščio, 66,04 cm pločio ir 132,08 cm ilgio – britų „Wind Up“ yra mažiausias pasaulyje miestui pritaikytas automobilis.
DAUGIAU

Kada išrasta dantų pastos tūtelė?

Dantų pastą tūtelėje 1892 m. išrado JAV odontologas Washingtonas Sheffieldas.
DAUGIAU

Kam briedžiui barzda?

Briedžio pasmakrėje kaba kailiu padengta odos raukšlė, vadinama barzda.
DAUGIAU

Kur yra ilgiausias tramvajų tinklas?

Sofijoje (Bulgarija) tramvajai tebėra populiari transporto priemonė.
DAUGIAU

Kuris vantinis tiltas aukščiausias?

Atstumas tarp Meksikoje esančio tilto El Puente Baluarte paviršiaus ir po juo plytinčio slėnio – 390 m.
DAUGIAU

Kodėl Venera sukasi taip lėtai? (3)

Venera yra vienintelė Saulės sistemos planeta, kurios diena trunka ilgiau nei metai.
DAUGIAU

Kokio dydžio gali būti auglys? (2)

1991 m. 34 metų amerikietei pašalintas didžiausias kada nors užfiksuotas auglys.
DAUGIAU

Kokie cheminiai elementai sudaro žmogų? (1)

Didžiąją dalį mūsų organizmo sudaro deguonis, vandenilis ir anglis.
DAUGIAU

Ar gali šiltas vanduo užšalti greičiau už šaltą? (2)

Gali pasirodyti keista, kad šiltas vanduo užšąla greičiau nei šaltas, tačiau kartais taip nutinka.
DAUGIAU

Kaip toli ir aukštai pumos šokinėja?

Pumos paplitusios didelėse teritorijose Š. ir P. Amerikoje, gyvena kalvotose vietovėse miškuose ir kalnuose.
DAUGIAU

Ar nulaužti visi kodai? (1)

Kai kurie kodai dar neiššifruoti. Vieni garsiausių – Bealo šifras ir Voiničiaus rankraštis.
DAUGIAU