Tamsos valdovas


Išsamius ir gausiai iliustruotus straipsnius rasite žurnale "Iliustruotasis mokslas".
Prenumeruokite dabar ir kas mėnesį stebėkite naujausius mokslo ir technikos pasiekimus, atradimus.

Iliustruotasis mokslas

Saulei nusileidus ir įsiviešpatavus tamsai gamta persimaino ir prabunda visiškai kitoks pasaulis. Dabar viskas priklauso tik nuo garsų ir klausos, o šikšnosparnis šioje srityje – neginčytinas meistras.

Nuostabą keliantys jutiminiai gebėjimai leidžia jam dideliu greičiu skrosti akliną tamsą. Šikšnosparniai sugeba puikiai išnaudoti nakties prieglobstį, be to, jie išties nepaprasti gyvūnai, puikiai prisitaikę gyventi visose Žemės rutulio vietose. Mokslininkai toli gražu dar neatskleidė visų šikšnosparnių paslapčių.

Baigėsi diena, sutemo. Iš visų miško slėptuvių ima lįsti šikšnosparniai. Jie vikriai skrenda pomiškiu, nardo tarp medžių šakų, pakyla virš viršūnių. Jie – nekarūnuoti nakties valdovai, gerokai pranašesni už kitus žinduolius, kaip niekas kitas prisitaikę prie naktinio gyvenimo. Daugelis mano, kad šikšnosparniai yra grėsmingi, kraują siurbiantys padarai, tačiau taip nėra, savo gebėjimais jie paneigia nepelnytus prasimanymus. Iš tikrųjų šikšnosparniai labai protingi ir lengvai dresuojami gyvūnai.
Nakties tamsybėse, niekieno, net natūralių priešų netrukdomi, šikšnosparniai taip suklestėjo, kad sudaro maždaug ketvirtadalį visų žinduolių rūšių. Jokie kiti žinduoliai nesugebėjo taip prisitaikyti prie tokios gyvenimo sąlygų įvairovės kaip šikšnosparniai, jie minta viskuo – pradedant nektaru, vaisiais ir baigiant varlėmis, žuvimis bei pelėmis.

 

Šikšnosparnis išvysto iki 50 km/h greitį. Jis orientuojasi pagal siunčiamo garso aidą. Šikšnosparnis išvysto iki 50 km/h greitį. Jis orientuojasi pagal siunčiamo garso aidą.,

Jų įvairovė labai didelė. Suskaičiuojama daugiau nei 1100 šikšnosparnių rūšių, jie paplitę visame Žemės rutulyje, išskyrus Pietų ir Šiaurės ašigalius. Kadangi šikšnosparniai yra nakties gyvūnai, apie šias nepaprastas būtybes dar daug kas nežinoma. Viena tinkamiausių vietų stebėti šikšnosparnius yra Isla Barro Colorado. Tai mažytė sala Panamoje, kadaise buvusi nedidelio kalno viršūnė, šiandien supama dirbtinės jūros, atsiradusios suformavus Panamos kanalą. Vos 16 kvadratinių kilometrų ploto sala yra viena labiausiai tyrinėjamų vietų Žemėje, todėl ne vienas vadovėlio straipsnis apie atogrąžų miškų gyvybę paremtas čia surinktomis žiniomis. Saloje gyvena tūkstančiai šikšnosparnių. Rūšių įvairovė nepaprastai didelė – suskaičiuojama net 74 įvairios rūšys, visoje Europoje yra 37 rūšys, o JAV – 47. Biologai, kaip antai Vokietijos Ulmo universiteto mokslininkė Elisabeth Kalko, ne kartą vyko į šią salą rinkti medžiagos.

 
Per vieną iš paskutinių išvykų Kalko su savo grupe padarė stulbinamą atradimą. Kad galėtų stebėti šikšnosparnių elgseną, mokslininkai prie jų pritvirtino radijo siųstuvus. Kai iš vieno radijo siųstuvo siunčiamas signalas ėmė rodyti, kad siųstuvas nebejuda, jie pamanė, kad prietaisas nukrito. Apieškojusi tą vietą, kur turėjo būti nukritęs siųstuvas, Kalko pamatė didžiulį termitų lizdą.
„Nusprendžiau įjungti savo prožektorių ant kaktos ir nuodugniau apžiūrėti termitų lizdą. Jame buvo skylė, o kai pašviečiau į vidų, išvydau šikšnosparnio, kuris turėjo radijo siųstuvą, snukutį“, – pasakoja Elisabeth Kalko. Ji dar labiau nustebo pamačiusi, kad lizde knibždėte knibždėjo termitų, keista, bet jie šikšnosparniui nieko nedarė, net leido rausti duobę gilyn į savo lizdą. Mokslininkai dar neišsiaiškino, ar termitai, suteikdami šikšnosparniui prieglobstį, gauna kokios nors naudos – juk jie neminta jo išmatomis. Aišku viena – šikšnosparnis rado saugų ir šiltą būstą, prie kurio nesiartina kiti gyvūnai.

Garsas tarsi šviesos kūgis  
Bene pagrindinė šikšnosparnių klestėjimo priežastis – sonarų sistema, ji vis dar nėra iki galo ištirta. 1793 metais italas Lazzaro Spallanzani pirmasis pastebėjo, kad šikšnosparniai, net ir apakinti, skrisdami puikiausiai aplenkia kliūtį. Gebėjimą sklandyti ore jie prarasdavo tik tada, kai į ausys būdavo užkemšamos vaškiniais kaištukais. Vis dėlto atsakymas paaiškėjo tik 1938 metais, kai amerikiečių zoologas Donaldas Griffinas ultragarsui jautriais mikrofonais ėmė matuoti šikšnosparnių skleidžiamus garsus. Griffinas sukėlė sensaciją – įrodė, kad orientuotis aplinkoje ir surasti grobį šikšnosparniams padeda garsas, t. y. sistema, vadinama echolokacija. Ši pažangi navigacijos sistema iki šiol nesiliauja stebinusi mokslininkų.

Danų biologė, Odensės universiteto mokslininkė Annemarie Surlykke drauge su Elisabeth Kalko nuodugniai tyrinėjo šikšnosparnių sonarų sistemą norėdamos išsiaiškinti, kaip garsai padeda atlikti įvairius veiksmus. Sugautus laukinius šikšnosparnius mokslininkai treniravo didžiuliame narve. Šie jau po kelių dienų suprato, kad mokslininkai neturi piktų kėslų. tyrėjai dirbo su varliaėdžiais šikšnosparniais, Trachops cirrhosus, kurie įprastomis sąlygomis varles medžioja orientuodamiesi pagal jų skleidžiamą garsą, o dabar buvo mokomi pasiimti grobį pagal garsiakalbius. Naudodami gausybę ultragarso mikrofonų, kurie fiksuoja įvairiomis kryptimis sklindančius šikšnosparnių garsus, mokslininkai gavo trimatį varles gaudančių šikšnosparnių skleidžiamų garso impulsų vaizdą. Paaiškėja, kad garso impulsas yra nepaprastai siauro diapazono, labai trumpas ir sklinda tik apie porą metrų. Jis šiek tiek primena siaurą lazerio arba kišeninio žibintuvėlio spindulį, pasisukantį ta kryptimi, kuria juda šikšnosparnis. Šios rūšies šikšnosparniai garsus skleidžia per nosį, joje yra tam tikri organai, vadinamieji nosies lapeliai. Jie gali apsiversti ir pasisukti – greičiausiai jie ir paverčia garsą labai kryptingu, tarsi atvirkštinės parabolės formos impulsu.

Sparnai spaudžia riksmą pirmyn
Kai kurios šikšnosparnių rūšys garsus skleidžia per burną. Prieš Annemarie Surlykke atliekant matavimus buvo manyta, kad burnos siunčiamas garsas sklinda palčiau ir šikšnosparniai tarsi nuskenuoja daugiau aplink esančių daiktų, bet paaiškėjo, kad ir šiuo atveju skleidžiamo garso „spindulys“ yra siauras. Nemažai faktų byloja, kad šikšnosparniai aplinkoje orientuojasi labai kryptingai tarsi mes, žmonės, matytume pasaulį pasišviesdami kišeniniu žibintuvėliu, mirksinčiu lyg stroboskopas. Galbūt šikšnosparniams to ir užtenka, kad surastų kelią.
Baigusi tyrinėjimus Jungtinėse Amerikos Valstijose, Surlykke pasakoja apie itin sunkią užduotį šikšnosparniams – skristi per tam tikrą labirintą. Paaiškėjo, kad gyvūnai savo garso šaltinį judina taip pat, kaip mes judiname akis, kai įžengiame į nežinomą patalpą. Šikšnosparniai, kaip ir žmonės, pirmiausia dėmesį sutelkia į tam tikrus įdomesnius objektus, o vėliau žvilgsniu, arba garso „spinduliu“, apžvelgia likusią erdvę. Šikšnosparniai neskleidžia garso aplink save šiaip sau, be tikslo, garso impulsai kreipiami į maistą, į kliūtis ar kiaurymes, kurias reikia perskristi. Šikšnosparnių sonarai yra nepaprastai tobuli. Dar 1986 metais britų evoliucijos biologas Richardas Dawkinsas knygoje „The Blind Watchmaker“ šikšnosparnių biosonarus pateikė kaip tobulos konstrukcijos pavyzdį. Jis kėlė klausimą: kaip sukurti tokią sistemą, kuri leistų matyti tamsoje.

Trys diskakojų šikšnosparnių rūšys ant kojų turi siurbtukus, jais prikimba prie slidžių lapų ar bambukų. Nuotraukoje trispalvis diskakojis (Thyroptera tricolor) šikšnosparnis. Trys diskakojų šikšnosparnių rūšys ant kojų turi siurbtukus, jais prikimba prie slidžių lapų ar bambukų. Nuotraukoje trispalvis diskakojis (Thyroptera tricolor) šikšnosparnis. ,

 
Vienas iš galimų variantų buvo biologinė šviesa, ji mums žinoma kaip dumblių arba giliavandenių žuvų sukeltas bioliuminescencinis švytėjimas vandens paviršiuje. Tokia šviesa naudojama kaip pasyvūs signalai, tačiau tokiai šviesai, jei norima, kad apšviestų aplinką kaip lemputė, reikėtų daug energijos. Garsas pasirodė esąs vienintelis tinkamas variantas.
Šikšnosparniai apdovanoti galingu balsu, jį dar sustiprina ir sparnų mostais. Kaskart plasnojant sparnais krūtinės ląsta susispaudžia, o oras išstumiamas per balso stygas neeikvojant daug energijos. Šikšnosparniams neretai pavykdavo rasti tokius sprendimus, kad geriausi inžinieriai juos vėliau pripažino optimaliais. Pavyzdžiui, medžiodami grobį jie naudoja plačiajuostį garsą, o kai grobį suranda, balsą sukoncentruoja.

Kitas pavyzdys ir bene pažangiausias dalykas – tai šikšnosparnių sonarai. Pavyzdžiui, pasagnosiai, norėdami nustatyti kintamąjį greitį, skleisdami ir gaudydami garsus, taiko Doplerio efektą (mums jis geriausiai žinomas iš pravažiuojančių greitosios pagalbos automobilių sirenų, kai šių garsas, automobiliui artėjant ir tolstant, skiriasi). Juo greičiau skrenda šikšnosparniai, tuo labiau sumažėja garso bangų dažnis, todėl aidas sugrįžta, pavyzdžiui, 53 kHz, t. y. skleidžiamas garsas yra kitoks nei aidas. Abu šiuos dalykus inžinieriai pritaikė komerciniams ir karybos tikslams, tobulindami sonarus ir radarus.
Dar lieka nemažai klausimų, į kuriuos turės atsakyti mokslininkai ir inžinieriai. Pavyzdžiui, prieš porą metų Elisabeth Kalko pastebėjo, kad Micronycteris microtis rūšies šikšnosparniai sugeba nuo lapų paviršiaus praskrisdami nurinkti nejudančius vabzdžius, tokius kaip gyvalazdės ir žirgeliai. Anksčiau buvo manyta, kad toks sunkus darbas tiesiog neįmanomas, nes arti plytinti augalija trukdo sklisti aidui. Elisabeth Kalko įrodė, kad šikšnosparniai puola ne atsitiktinius gyvius ant lapų, o sugeba atskirti vabzdžių formą. Kaip šikšnosparniams tai pavyksta, vis dar lieka paslaptis.

 
Šikšnosparniai prisitaikė gyventi gausybėje įvairiausių nišų, skirtingos jų rūšys gali įsikurti kaimynystėje. Vienos nuostabiausių rūšių yra šikšnosparniai žuvininkai. Pavyzdžiui, didysis buldoginis šikšnosparnis, Noctilio leporinus, pastebi bet kokį judesį vandens paviršiuje. Vos tik išlenda mažas nugaros pelekas, šikšnosparnis puola tarsi naktinis erelis žuvininkas. Jis lekia virš vandens ir ypač ilgais ir riestais nagais čiumpa savo laimikį.  Esama ir tokių šikšnosparnių, kurie jūroje gaudo krevetes. Korteso jūroje, nedidelėse ramiose salose netoli Meksikos, gyvena reta ir nykstanti šikšnosparnių rūšis Myotis vivesi. Maistingoje jūroje naktimis krevetės išnyra į paviršių iškošti planktono, o šikšnosparniai, skrisdami virš vandens ir pamatę sudrumstą paviršių, suleidžia savo ilgus nagus.

 

Lemiama akimirka. Trachops cirrhosus rūšies šikšnosparniai gyvena Lotynų Amerikoje ir minta varlėmis. Lemiama akimirka. Trachops cirrhosus rūšies šikšnosparniai gyvena Lotynų Amerikoje ir minta varlėmis. ,

Įvairus gyvenimo būdas pasireiškia ir skirtingu skleidžiamu garsu. Šiandien mokslininkams naktinis garsas yra tarsi pirštų antspaudai – jis pasako, ką guvūnai veikia, ir neretai atskleidžia, kokiai rūšiai priklauso. Tačiau mokslininkai nėra vieninteliai, kurie naktį klausosi nepaprastų šikšnosparnių gebėjimų. Nemažai naktinių vabzdžių yra išsiugdę subtilius detektorius šikšnosparniams stebėti, jie išgirsta priešą dar prieš šiam pasirodant. Naudodamiesi tuo, kad garsas pirmiausia sklinda pirmyn, o paskui grįžta atgal, nors tai vyksta ir labai greitai, vabzdžiai spėja net kelis kartus nusileisti į aukštą žolę, sukti zigzagus arba kuo greičiau sprukti iš garso sklidimo lauko.

 
Ne tik vabzdžiai prisitaiko prie šikšnosparnių elgsenos. Augalai, kuriuos apdulkina šikšnosparniai, taip pat neatsilieka. Dažnai jie žydi vos kelias valandas naktį ir skleidžia kvapus, kad priviliotų naktinių drugių arba šikšnosparnių. Paprastai česnaką primenantis kvapas pritraukia šikšnosparnius. Kai kurios gėlės turi išvystytus specialius garsą atspindinčius vainiklapius, juos šikšnosparniai pastebi dėl echolokacijos.
Kaktusų žiedai labai tiksliai nurodo įvairioms šikšnosparnių rūšims, kur jiems įkišti galvą, įleisti savo ilgą liežuvį ir siurbti nektarą. Tai puikus nuostabių tarpusavio santykių gamtoje pavyzdys ir svarbi informacija šikšnosparniams – juk jie negali nusileisti ant duriančių kaktusų arba plasnoti ore tarsi kolibriai.

Šikšnosparnis kybo žemyn galva. Tai puiki padėtis, jei prireikia staiga skristi. Šikšnosparnis kybo žemyn galva. Tai puiki padėtis, jei prireikia staiga skristi. ,
 

Protėviai pasislėpė tamsoje
Viena didžiausių paslapčių – iš kokio sausumos žinduolio, įvaldęs echolokaciją ir išmokęs skraidyti, išsivystė šikšnosparnis. Neseniai rastos dvi fosilijos rodo, kad šikšnosparniai skraidyti išmoko dar prieš įgydami gebėjimą orientuotis aplinkoje skleidžiant garsą. Fosilijų sparnai tokie kaip šiandieninių šikšnosparnių, tačiau jų vidinės ausies sraigė per maža, kad to meto gyvūnai būtų galėję orientuotis echolokacijos principu. Tai leidžia spėti, kad iš pradžių šikšnosparniai buvo aktyvūs dieną arba prietemoje ir gali būti kilę iš vabzdžiais mintančių gyvūnų, kurie čiupdavo praskrendančius vabzdžius arba šokinėdavo paskui juos, o ilgainiui išsivystė ilgos galūnės, jos leido sklandyti, o vėliau – ir skraidyti.
Egzistuoja teorija, kad paukščiai, atsiradę gerokai anksčiau už šikšnosparnius, išnykus dinozaurams (prieš 65 milijonus metų) taip įsiviešpatavo padangėje, kad šikšnosparnių protėviai buvo iš dienos išstumti į naktį. Negailestinga natūralioji atranka reikalavo geresnės regos – tuo būtų galima pagrįsti echolokacijos atsiradimą.

Galbūt dėl tokios raidos atsirado ir tiek daug gražių ryškiaspalvių drugelių. Kai šikšnosparniai užvaldė naktį, naktiniai drugiai tapo svarbiu grobiu, todėl „paspruko“ į dieną. Iš jų greičiausiai vėliau atsirado drugeliai. Apie tai byloja ir faktas, kad naktiniai drugeliai yra vieninteliai drugeliai, turintys šikšnosparnių detektorių. Šiaip ar taip, šikšnosparniai, kaip plėšrūs žinduoliai, atliko išties svarbų vaidmenį. Vabzdžiai, likę ir toliau gyventi naktį, išmoko išgirsti pavojingus medžiotojus.

 
Vis dėlto įdomiausia mįslė – iš kur atsirado šikšnosparniai – dar lieka neįminta. Būtų labai įdomu sužinoti, kaip natūraliosios atrankos būdu ši žinduolių grupė, kaip jokia kita gamtoje, taip puikiai prisitaikė gyventi naktį. Ne mažiau įdomu, kaip evoliucijos metu galėjo atsirasti ir išlikti tokia didelė rūšių įvairovė – gyvenančių greta ir nekonkuruojančių tarpusavyje. Mokslininkai intensyviai ieško atsakymų į šiuos klausimus. Nėra abejonės, kad trūksta dar daug dėlionės detalių, kad išryškėtų visas tamsos valdovo portretas.

Šikšnosparnių rekordų knyga

Tadarida brasiliensis rūšies šikšnosparniai, skrisdami iš Teksaso pietinėje JAV dalyje į Braziliją, įveikia daugiau nei 1000 kilometrų. Jie gali skristi daugiau kaip trijų kilometrų aukštyje. Ši rūšis gyvena didelėmis kolonijomis, turinčiomis daug milijonų individų.

Vienas įspūdingiausių pasiaukojimo pavyzdžių gyvūnų karalystėje – šikšnosparniai vampyrai. Paneigdami mitą, kad jie yra plėšrūs, bjaurūs padarai, jie vaišingai dalijasi savo maistu su visai kitų rūšių šikšnosparniais.

Žiemodami šikšnosparniai pakelia kūno temperatūros svyravimus nuo 2 iki 41 laipsnio. Žiemos miegu miega, pavyzdžiui, vabzdžiaėdžiai šikšnosparniai, kuriems žiemą trūksta maisto – vabzdžių.

Mažiausiais iš visų žinduolių yra Vokietijoje gyvenantis kamaninis kiaulianosis šikšnosparnis, jis sveria vos 1,8 gramo ir yra lengvesnis už 5 centų monetą. Jo ilgis vos 30 mm, jis minta mažytėmis muselėmis, jų pasigauna ore.

Šikšnosparniai sudaro didžiausias žinduolių kolonijas. Viename urve susiburia iki 50 milijonų individų. Giminaičiai vieni kitus suranda pagal garsą ir kvapą.

Visa portale IliustruotasisMokslas.lt esanti medžiaga priklauso UAB „Verslo žinios“, jeigu nenurodyta kitaip. Draudžiama ją platinti kitose žiniasklaidos priemonėse, internetiniuose tinklalapiuose be išankstinio UAB „Verslo žinios” sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į IliustruotasisMokslas.lt kaip informacijos šaltinį.
Kaip įvertintumėte šį straipsnį?
Dalintis nuoroda:

2011.05.15, 11:04
~Eimis
Geras patiko :)

Astronomai atrado Žemių Godzilą

„Tai tikra Žemių Godzila“, – taip naujai atrastą vadinamąją superžemę, kurios skersmuo 2,3 karto didesnis už Žemės, apibūdino Harvardo gyvybės kilmės tyrimo direktorius.
DAUGIAU

Pasyvioji meditacija veiksminga

Oslo universiteto mokslininkai iš smegenų nuotraukų nustatė, kaip smegenys veikia per dvi labiausiai paplitusias meditacijos praktikas – aktyviąją ir pasyviąją, dar vadinamą atsipalaidavimu.
DAUGIAU

Gyvensime storulių planetoje?

Pasak naujausio nutukimo tyrimo, trečdalis visų pasaulio žmonių turi antsvorio, o per pastaruosius tris dešimtmečius nė vienai šaliai nepavyko suvaldyti pasaulinio gyventojų svorio didėjimo.
DAUGIAU

Akla žuvis geba skaičiuoti

Akių neturinti žuvis, gyvenanti tamsiuose vandens apsemtuose urvuose po Somalio dykuma, nustebino mokslininkus, – net būdama akla, ji geba skaičiuoti daiktus.
DAUGIAU

Mirusi 115-metė atskleidžia gyvenimo ribas

Nyderlandų gyventoja  Hendrikje van Andel-Schipper mirė 2005 m., sulaukusi 115 metų. Mokslininkai ištyrė jos kūną ir nustatė galimą ryšį tarp kamieninių ląstelių skaičiaus ir amžiaus.
DAUGIAU

Jutiklis tiria maistą

Jei norite sužinoti, ką valgote arba kokia tabletė guli ant virtuvės stalo, jau galite tai padaryti.
DAUGIAU

Kosmose apvalėja širdis

Jei astronautai daug laiko praleidžia būdami nesvarumo būsenos, smarkiai paveikiama jų fiziologija.
DAUGIAU

Vandenynus nušviečia stebėtinai daug žuvų

Per penkias ekspedicijas į Bahamus Kaimanų salose ir Solomono salas JAV biologai nustatė 180 vandenyno gelmes nušviečiančių žuvų rūšis.
DAUGIAU

Robotą įkvėpė kengūra (1)

Vokietijos robotų gamintoja „Festo“ anksčiau yra stebinusi pasaulį robotais, sukurtais pagal, pavyzdžiui, spindulių judėjimą.
DAUGIAU

Zebras dryžuotas dėl musių

Ilgus metus mokslininkai siekė nustatyti zebro dryžių priežastį. Atlikus naują tyrimą nustatyta, kad dryžiai skirti apsisaugoti nuo musių.
DAUGIAU

Zondas metė unikalų žvilgsnį į Titano ežerus

Didžiausią Saturno palydovą Titaną dengia storas oranžinių debesų sluoksnis, tačiau NASA kosminis zondas „Cassini“, pro Saturną 2013 m. vasaros pabaigoje praskridęs ne vieną kartą, turėjo unikalią galimybę pažvelgti į ežerus palydovo šiaurės pusrutulyje.
DAUGIAU

Miesto bitės lizdus suka iš plastiko

Didžiausiame Kanados mieste Toronte gyvenančios bitės puikiai moka prisitaikyti prie aplinkos.
DAUGIAU

Mokslininkai skatina naujų plaukų augimą (2)

Mokslininkai baigia kurti būdą, kaip sustabdyti plikimą. Klonavus galvos odos ląsteles ir persodinus jas į odą, Kolumbijos universiteto Medicinos centro (JAV) ir Daramo universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkams pavyko priversti naujus plaukus augti.
DAUGIAU

Mokslininkai pajaunino Didįjį Kanjoną

140 metų mokslininkai ginčijosi dėl Didžiojo Kanjono amžiaus. Nauji moksliniai tyrimai rodo, kad jis tikriausiai keliais milijonais metų jaunesnis nei manyta.
DAUGIAU

Kinija išskiria daugiau anglies dvideginio nei JAV (1)

Kinija jau seniai pralenkė JAV ir tapo daugiausia anglies dvideginio (CO2) išskiriančia valstybe.
DAUGIAU

Pamišę menininkai geresni (1)

Vincentas van Goghas nusipjovė dalį ausies. Lady Gaga dėvi sukneles iš mėsos. Tokių ekscentriškų menininkų sąrašas ilgas.
DAUGIAU

Elektroninė membrana lankstosi aplink plauką

Šveicarijos federalinio technologijos instituto Ciuriche mokslininkai padarė nedidelę revoliuciją.
DAUGIAU

Šnipinėjimo lėktuvas skris greičiau už garsą (1)

Viršgarsinis lėktuvas „SR-72“ 5 500 km atstumą iš Londono į Niujorką įveikia per valandą.
DAUGIAU

Nauja rentgeno technologija rodo ne tik kaulus (1)

Rentgeno aparatas paprastai yra didelis prietaisas, kuriantis kaulų ir kietųjų audinių atvaizdus, o minkštieji audiniai parodomi, nebent pacientui duodama kontrastinės medžiagos.
DAUGIAU

Žemės branduolį sudarė geležies lašeliai

Remdamiesi eksperimentais, Kalifornijoje (JAV) įsikūrusio Stanfordo universiteto mokslininkai savaip išaiškino vieną iš daugelio mūsų pasaulio paslapčių – kaip susiformavo iš geležies sudarytas branduolys.
DAUGIAU

Blyškią odą užtikrino genai

Europos, Indijos ir Australijos mokslininkų komanda sukūrė teoriją apie šviesios odos atsiradimą.
DAUGIAU

Rašiklis piešia audinį

Aukštųjų technologijų rašikliu galima gydyti kaulų traumas – jis rašo ne rašalu, o kamieninėmis ląstelėmis.
DAUGIAU

Futbolininkų bėdos – kaip boksininkų (1)

Kai futbolo žaidėjai aukštai pašoka ir stengiasi galva pasiųsti kamuolį į vartus, jie rizikuoja patirti smegenų pažeidimą.
DAUGIAU

Išvalyti vandenynus

Vandenynuose gausu šiukšlių. Milijonai tonų plastiko, kurio negalima surinkti, nes didžioji dalis yra suirusi į mikroskopines skiauteles. Taip mokslininkai manė, kol inžinerijos studentui iš Nyderlandų kilo netikėta mintis.
DAUGIAU

Keista, bet tiesa

Pietų Kalifornijos universitete (JAV) sukurtas kompiuterinis žaidimas moko žaidėjus nugalėti baimę.
DAUGIAU

Telefonas it rentgeno aparatas

Mokslininkams pavyko sukurti spindulius skleidžiančią mikroschemą, telpančią į mobilųjį telefoną, tad jie vienu žingsniu priartėjo prie svajonės apie kiaurai daiktus skrodžiantį regėjimą, efektyvius vėžio tyrimus ir greitą duomenų perdavimą.
DAUGIAU

Antibiotikus aktyvuoja šviesa

Gydymas antibiotikais gali neigiamai veikti ligonį, nes žūsta ir gerosios žarnyno bakterijos. Groningeno universiteto (Nyderlandai) mokslininkai sukūrė antibiotikus, kurie veikia tik ten, kur reikia.
DAUGIAU

Užterščiausias oras – Bulgarijoje

Jei lankotės Bulgarijos arba Lenkijos pramoniniame mieste, sulaikykite kvėpavimą.
DAUGIAU

Giliai po vandeniu lūžta bangos (1)

Povandeninė ketera Ramiajame vandenyne sukuria dangoraižio aukščio bangas.
DAUGIAU

Grenlandija tirpsta iš apačios

Grenlandijos paviršių dengiantis ledyninis skydas tirpsta ir iš viršaus, ir iš apačios, teigiama tyrime, kuris atliktas vykdant tarptautinį projektą „IceGeoHeat“.
DAUGIAU
Banner Side 2

Kodėl jūros vanduo sūrus? (1)

Sūrumo jūros vandeniui suteikia medžiagos, per ilgą laiką atkeliavusios upėmis iš žemynų.
DAUGIAU

Kodėl kryžiuojame pirštus?

Pirštų kryžiavimas, tikintis, kad mus lydės sėkmė, paplitęs paprotys krikščioniškoje pasaulio dalyje.
DAUGIAU

Kada išrastas dezodorantas?

Amerikiečių bendrovė „Mum“ pirmąjį dezodorantą pasaulyje pristatė 1888 metais.
DAUGIAU

Kuri kalba lengviausia?

Paprasčiausia išmokti Kinijos mandarinų kalbą, teigia Oslo universiteto (Norvegija) kalbų profesorius Rolfas Theilas.
DAUGIAU

Ar kitose planetose yra debesų? (1)

Planetose, kurios yra pakankamai didelės, kad turėtų atmosferą, taip pat gali būti debesų.
DAUGIAU
Banner Side 2

Ar šimtakojai iš tiesų turi 100 kojų?

Šimtakojai gali turėti 100 ir net daugiau kojų.
DAUGIAU

Kodėl spengia ausyse? (1)

Spengimas ar zvimbimas ausyse vadinamas tinitu, jį sukelia garso bangas nerviniais impulsais...
DAUGIAU

Kaip dažnai išsirikiuoja visos planetos? (1)

Kartkartėmis danguje galima išvysti arti viena kitos esančias dvi planetas. Ar visos aštuonios jų gali išsirikiuoti viena linija?
DAUGIAU

Kokia knyga storiausia?

Storiausia masiškai leista knyga buvo 4 032 puslapių rinktinė....
DAUGIAU

Kur dingsta Saulės šviesa?

Kur dingsta Saulės šviesa, pasiekusi Žemę? Ar ji sugeriama kaip šiluma ar tampa kuo nors kitu?
DAUGIAU

Kaip laivai saugomi nuo rūdžių?

Kontaktuodami su deguonimi metalai ỹra skirtingu greičiu, tad jų rūdijimo laikas taip pat nevienodas.
DAUGIAU

Ar aspartamas sukelia vėžį? (1)

1996 m. amerikietis neurologas Johnas Olney dirbtinį saldiklį aspartamą (E951) apkaltino sukeliant vėžį.
DAUGIAU

Ar gyvūnams, kaip ir žmonėms, išsiskiria endorfinų?

Endorfinai malšina skausmą ir padeda reguliuoti emocijas, be to, padeda ir žmonėms, ir gyvūnams nekreipti dėmesio į skausmą.
DAUGIAU

Kaip gaminami ryžių trapučiai?

Spraginti ryžiai, kuriuos pažįstame iš ryžių trapučių, gaminami drėkinant ryžius ir veikiant juos 9–10 atmosferų slėgiu bei 255–265 laipsnių temperatūra.
DAUGIAU

Kada pradėjome skustis?

Pirmieji skustuvus gaminti pradėjo egiptiečiai prieš 5 tūkst. metų.
DAUGIAU

Ar skorpionai gali nusižudyti?

Legendos apie besižudančius skorpionus sklinda jau tūkstančius metų.
DAUGIAU

Kaip veikia dirbtinė širdis?

Ar dirbtinė širdis veikia taip pat kaip tikra?
DAUGIAU

Kodėl viršutiniuose atmosferos sluoksniuose temperatūra žemesnė?

Šaltas oras sunkesnis už šiltą. Kodėl kylant aukštyn oras darosi vėsesnis?
DAUGIAU

Ką reiškia oktaninis skaičius?

Automobilis varomas sprogimais variklio cilindruose, kur žvakės kibirkštis uždega oro ir benzino mišinį.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad sliekai gali dalytis ir gyventi toliau?

Esu girdėjęs, kad perpjautas sliekas toliau gyvena kaip du atskiri gyvūnai. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Per kiek laiko jėgainės grąžina energiją?

Jėgainės apsimoka tik tada, jei jose gaminama daugiau energijos, nei sunaudota jas statant.
DAUGIAU

Ar gyvūnų kraujas skiriasi nuo žmonių?

Žmonių ir kitų žinduolių kraujo sandara iš esmės tokia pati.
DAUGIAU

Kodėl magnetas traukia metalus?

Iš esmės visi atomai yra mažyčiai magnetai, tačiau didžiojoje dalyje medžiagų šie magnetai yra išdėstyti atsitiktine kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl ką tik išsivalius dantis sultys atrodo neskanios? (1)

Dantų pastoje esanti putojimo medžiaga pablogina skonio pojūtį.
DAUGIAU

Kiek medaus surenka bitė?

Per gyvenimą bitė darbininkė surenka ne mažiau nei 1 g medaus.
DAUGIAU

Kodėl šypsodamiesi rodome dantis?

Plati šypsena, pro kurią matomi apnuoginti dantys, yra tik viena veido išraiškų, reiškiančių džiaugsmą.
DAUGIAU

Ar vorai ropoja kitų vorų tinklais?

Voras gali lengvai laipioti artimų rūšių vorų tinklais. Tinklą numegzti užima daug laiko, todėl galima pamanyti, kad vorai perima kitų tinklus.
DAUGIAU

Ar nuo lietaus debesys susitraukia?

Lyjant debesys netenka masės, tačiau paprastai kylantis drėgnas oras, sudarantis debesį, ir toliau jam teikia masės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad negyvi paukščiai krinta ant žemės? (2)

Esu girdėjęs apie didelius būrius paukščių, staiga kritusių ir užsimušusių JAV ir Švedijoje. Ar tai tiesa? Kodėl taip nutinka?
DAUGIAU

Ar gali stiklinė šalto vandens sustabdyti žagsulį?

Žagsime, nes paveikiamas klajoklis nervas, o jis priverčia diafragmą susitraukinėti.
DAUGIAU

Ar ugnis dega žemoje temperatūroje?

Ar įmanoma uždegti ugnį minusinėje temperatūroje? Ar tokia liepsna bus karšta?
DAUGIAU

Ar tiesa, kad smūgis gali sukelti amneziją? (1)

Stiprus smūgis į galvą gali kelioms dienoms „išjungti“ atmintį.
DAUGIAU

Ar kola gelbsti skaudant pilvui? (1)

Kaip ir kitose angliarūgštės prisotintuose gėrimuose, koloje yra daug cukraus ir druskų.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad...iki 4 metų nieko neatsimename? (5)

Ar tiesa, kad vaikų iki 4 metų smegenys dar nepasirengusios kaupti atsiminimų?
DAUGIAU

Kodėl, turint temperatūros, krečia ir šaltis, ir karštis? (1)

Šalčio ir šilumos pojūčius paprastai sukelia aukšta arba žema kūno temperatūra, nors organizmas stengiasi išlaikyti apie 37 laipsnių kūno temperatūrą.
DAUGIAU

Kodėl atomo branduolys neišyra?

Atomo branduolį sudaro teigiamojo krūvio protonai ir krūvio neturintys neutronai.
DAUGIAU

Ar gestų kalba visur vienoda?

Gestų kalbos atsiradimo data nėra tiksliai žinoma, tačiau mokslininkai įsitikinę, kad veido išraiškomis ir gestais žmonės bendravo gerokai anksčiau, nei išrasta sakytinė kalba.
DAUGIAU

Kaip matuojamas futbolininkų darbo krūvis?

Nubėgto atstumo matavimai parodo, kad žaidėjas per aukščiausios lygos rungtynes paprastai nubėga 10 kilometrų.
DAUGIAU

Ar gyvūnai sensta greičiau?

Gyvenimo trukmė glaudžiai susijusi su dauginimusi, tad dauguma gyvūnų sensta greičiau nei žmonės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad šarkos vagia blizgius daiktus? (1)

Raktai, monetos ir papuošalai. Pasak legendos, šarkos šiems daiktams negali atsispirti.
DAUGIAU

Kada žmonės įsirengė pirmuosius šiukšlynus?

Šiukšlynais žmonės naudojasi jau 10 tūkst. metų – nuo tada, kai pradėjo dirbti žemę.
DAUGIAU

Ar ciklonai visada sukasi ta pačia kryptimi?

Šiaurės pusrutulyje vėjas ciklone visada juda prieš laikrodžio rodyklę, o Pietų pusrutulyje jis sukasi priešinga kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl mikrobangų krosnelėje sviestas sprogsta?

Mikrobangų krosnelėje maistas šildomas mikrobangomis, kurios priverčia vandens ir riebalų molekules judėti.
DAUGIAU

Kodėl žiedas mūvimas ant bevardžio piršto? (1)

Ant ketvirtojo piršto nuo nykščio žiedus mūvime jau nuo antikos laikų.
DAUGIAU

Ar miego ritmas įgimtas?

Mūsų miego ritmą valdo biologinis laikrodis, kuris veikia 24 valandų darbo ciklais, tad tam tikru laiku pavargstame.
DAUGIAU

Kodėl dramblio ilgas straublys?

Prieš 30–40 mln. metų dramblių protėviai buvo vos metro aukščio ir greičiausiai gyveno vandenyje, kaip šiandieniniai begemotai.
DAUGIAU

Kodėl miestiečiai labiau alergiški?

Miesto gyventojai dažniau nei kaimo serga šienlige. Tai atrodo nelogiška. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Kaip katė murkia?

Katės murkimas panašus į žmogaus niūniavimą.
DAUGIAU

Ar žmonės gali įsimagnetinti?

Žmonės įsimagnetinti negali, nes mūsų organizme nėra kam sukurti magnetinio lauko, kuris būtų pakankamai stiprus ir trauktų daiktus.
DAUGIAU

Kaip auga sraigės kiautas?

Sraigės kiautas – tai iš atskirų sluoksnių sudarytas spiralės formos vamzdelis.
DAUGIAU

Kokios spalvos yra veidrodis? (2)

Griežtai kalbant, veidrodis yra bespalvis.
DAUGIAU

Kas išrado kreditinę kortelę?

1949 m. bendrovės „Hamilton Credit Corporation“ vadovas Frankas McNamara su draugais lankėsi restorane.
DAUGIAU

Kodėl moterų rankos sustorėja?

Mums senstant, lėtėja odos baltymo kolageno gamyba, todėl riebalų ląstelės gali sudaryti drebančius gumbus.
DAUGIAU

Kada jaučiame norą šlapintis?

Kai šlapimo pūslė prisipildo 25–50 procentų, ji siunčia signalą smegenims, kad laikas į tualetą.
DAUGIAU

Kiek svėrė mažiausias naujagimis?

Mažiausio svorio išgyvenęs naujagimis yra Amillia Taylor.
DAUGIAU

Kodėl nesudega žvakės dagtis? (1)

Žvakės liepsna atsiranda dėl degančių stearino garų, ne dėl degančio dagčio.
DAUGIAU

Ar galima per daug miegoti?

Mokslininkai surado ryšį tarp ilgo miego ir fizinių ydų.
DAUGIAU

Ar nesmulkinti grūdai skirtingi?

Nesmulkintuose grūduose yra įvairių grūdų elementų, kurie priklauso nuo grūdų rūšies.
DAUGIAU

Kas išrado alaus butelio kamštelį?

Pirmąjį alaus butelio kamštelį 1891 m. išrado amerikietis Williamas Painteris.
DAUGIAU

Kodėl pingvinai negali skraidyti?

Skraidymas – specializuotas ir daug energijos reikalaujantis judėjimo būdas. Visos skraidančio gyvūno kūno dalys sukurtos gyvenimui ore.
DAUGIAU

Ar visi nagai auga vienodu greičiu?

Kiekvienas nagas auga savo greičiu. Paprastai greičiausiai auga nagai ant tų pirštų, kurių paskutinis pirštakaulis ilgiausias.
DAUGIAU

Kurtumas muzikai?

Kai kurie žmonės gimsta kurti muzikai. Jie pasižymi normalia klausa, intelektu ir atmintimi, tačiau nesugeba atpažinti ar atsiminti paprastų melodijų ir ritmų, dainuodami nusidainuoja.
DAUGIAU

Kur yra didžiausia pasaulyje atominė elektrinė?

Pati didžiausia atominė elektrinė pasaulyje yra Japonijoje, 220 km į šiaurės vakarus nuo Tokijo.
DAUGIAU

Kaip greitai juda ašigaliai?

Magnetinio Šiaurės ašigalio vietą 1831 m. pirmasis nustatė anglas Jamesas Rossas, ir kai Roaldas Amundsenas ašigalyje apsilankė 1904 m., šis jau buvo pasislinkęs 50 kilometrų.
DAUGIAU

Kaip veikia guminis trintukas?

Rašant pieštuku ant popieriaus, mažos grafito dalys atskyla nuo pieštuko šerdies ir prisitvirtina prie nelygaus popieriaus paviršiaus.
DAUGIAU

Ar charakteris paveldimas? (1)

Daugybė tyrimų įrodė, kad genai gali būti atsakingi už šiek tiek daugiau nei 50 proc. visų charakterio skirtumų.
DAUGIAU

Kur lyja gausiausiai?

Ljoro (Kolumbija) kasmet iškrenta 13 300 mm kritulių, tad regionas laikomas drėgniausia vieta pasaulyje.
DAUGIAU

Ar gyvūnai žudosi? (2)

Mokslininkai nežino, ar koks nors gyvūnas yra nusižudęs, tačiau esama ne vieno pavyzdžio, kai gyvūnai save žaloja.
DAUGIAU

Kurių gyvūnų nėštumas trunka ilgiausiai? (1)

Kai kurių gyvūnų nėštumas trunka labai ilgai, jis kelis kartus  viršyja žmogaus.
DAUGIAU

Kodėl žmonėms po akimis atsiranda maišeliai?

Maišeliai po akimis ypač išryškėja su amžiumi, nes aplink akis esanti oda, raumenys, riebalai ir audiniai laikui bėgant praranda lankstumą.
DAUGIAU

Kaip matuojamas Žemės amžius?

Uolienų amžiui nustatyti mokslininkai taiko radiometrinius metodus, paremtus tuo, kad skirtingų elementų radioaktyvių atmainų (vadinamų izotopais) irimas vyksta tam tikru greičiu.
DAUGIAU

 Kodėl apskritimas dalijamas į 360 laipsnių?

Tikslaus atsakymo į šį klausimą nėra, bet tai tikriausiai susiję su tuo, kad Babilonijos skaičių sistemoje kardinalusis skaičius buvo 60.
DAUGIAU

Kas yra virtualusis vanduo? (1)

Gaminant prekes, dažnai reikia nemažai vandens. Mokslininkai jį vadina „virtualiuoju vandeniu“, nes pirkėjai tiesiogiai nepajaus vartoją vandenį.
DAUGIAU

Koks automobilis yra mažiausias? (1)

Jis yra 104,14 cm aukščio, 66,04 cm pločio ir 132,08 cm ilgio – britų „Wind Up“ yra mažiausias pasaulyje miestui pritaikytas automobilis.
DAUGIAU

Kada išrasta dantų pastos tūtelė?

Dantų pastą tūtelėje 1892 m. išrado JAV odontologas Washingtonas Sheffieldas.
DAUGIAU

Kam briedžiui barzda?

Briedžio pasmakrėje kaba kailiu padengta odos raukšlė, vadinama barzda.
DAUGIAU

Kur yra ilgiausias tramvajų tinklas?

Sofijoje (Bulgarija) tramvajai tebėra populiari transporto priemonė.
DAUGIAU

Kuris vantinis tiltas aukščiausias?

Atstumas tarp Meksikoje esančio tilto El Puente Baluarte paviršiaus ir po juo plytinčio slėnio – 390 m.
DAUGIAU

Kodėl Venera sukasi taip lėtai? (3)

Venera yra vienintelė Saulės sistemos planeta, kurios diena trunka ilgiau nei metai.
DAUGIAU

Kokio dydžio gali būti auglys? (2)

1991 m. 34 metų amerikietei pašalintas didžiausias kada nors užfiksuotas auglys.
DAUGIAU

Kokie cheminiai elementai sudaro žmogų? (1)

Didžiąją dalį mūsų organizmo sudaro deguonis, vandenilis ir anglis.
DAUGIAU

Ar gali šiltas vanduo užšalti greičiau už šaltą? (2)

Gali pasirodyti keista, kad šiltas vanduo užšąla greičiau nei šaltas, tačiau kartais taip nutinka.
DAUGIAU

Kaip toli ir aukštai pumos šokinėja?

Pumos paplitusios didelėse teritorijose Š. ir P. Amerikoje, gyvena kalvotose vietovėse miškuose ir kalnuose.
DAUGIAU

Ar nulaužti visi kodai? (1)

Kai kurie kodai dar neiššifruoti. Vieni garsiausių – Bealo šifras ir Voiničiaus rankraštis.
DAUGIAU