Giedra pagal užsakymą


Išsamius ir gausiai iliustruotus straipsnius rasite žurnale "Iliustruotasis mokslas".
Prenumeruokite dabar ir kas mėnesį stebėkite naujausius mokslo ir technikos pasiekimus, atradimus.

Iliustruotasis mokslas

Svajonė valdyti oro sąlygas yra labai sena. Nauji moksliniai metodai – gaivaus oro gūsis jai įgyvendinti. Vien Kinijoje orų valdymo srityje jau dirba 35 tūkstančiai žmonių.

Teigiama, jog kinams pavyko sukelti lietų sausros nualintose vietovėse ir užkirsti kelią smarkios krušos susidarymui. Vis dėlto daug mokslininkų abejoja, ar iš tiesų galimi tokie dalykai. Orui juk neįsakysi!

Per šalta, per karšta, per drėgna, per sausa. Mes, žmonės, retai kada patenkinti oru, todėl galimybė valdyti orus vilioja. Šiandien orų tvarkytojai jau faktiškai gali keisti orus parinkę tikslias chemikalų dozes ir visą priemonių arsenalą – lėktuvus, raketas ir patrankas.
     
Kinijos orų valdymo specialistai dirbo visu pajėgumu per 2008 metų olimpinių žaidynių atidarymą. Ir labai sėkmingai. Per žaidynių atidarymą nelijo, nors lietaus tikimybė Pekine didžiausia yra rugpjūčio mėnesį – būtent šį mėnesį ir vyko olimpiada.

Padidinti kritulių kiekį taikant orų valdymo metodus – toks yra oficialus Kinijos tikslas.

Orų valdymui Kinija pastaruosius kelerius metus skiria daug dėmesio, šiandien šioje srityje dirba maždaug 35 tūkstančiai specialistų. Jų užduotis – keisti oro sąlygas, tiksliau – priversti debesis išlyti daugiau lietaus, nes beveik visa Kinijos teritorija kenčia nuo didelės ir ilgos sausros. Anot šios šalies orų valdymo specialistų, jų pastangos sėkmingos. Kinijos „orų ganytojai“ teigia, kad nenaudojant sidabro jodido ir netaikant debesų sėjos metodo debesyse liktų neiškritę milijonai tonų lietaus. Pernai buvo taip pat skelbiama, kad tik pasitelkus orų valdymą Pekine pirmasis sniegas iškrito anksčiausiai per pastaruosius 22 metus. Kinijos sostinę apklojo beveik 12 centimetrų sniego sluoksnis –spėjama, paveikus atmosferą cheminėmis medžiagomis.

Kinijos orų valdymo tarnyba pasirūpino, kad Pekine olimpinių žaidynių atidarymo dieną dangus būtų giedras. Kinijos orų valdymo tarnyba pasirūpino, kad Pekine olimpinių žaidynių atidarymo dieną dangus būtų giedras.,

Vienas iš oficialių Kinijos tikslų – taikant orų valdymo metodus papildomai išgauti 50 milijardų kubinių metrų vandens per metus.

Dažniausiai lyja darbo dienomis
Neabejojama, kad žmogaus veikla turi įtakos oro sąlygoms. Vertinant pasauliniu mastu, dėl didelio kiekio šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų į atmosferą, šiltėja planetos klimatas. Tačiau ir regioniniu mastu jaučiamas žmogaus veiklos poveikis oro sąlygoms.

Pavyzdžiui, mokslininkai nustatė, kad kai kurioms vietovėms būdingas aiškus savaitės kritulių ritmas, nes vietinės gamyklos išmeta daugiausia smulkių kietųjų dalelių darbo dienomis, kai gamyba vyksta visu pajėgumu. Paprastai smulkios kietosios dalelės skatina lietaus lašų susidarymą, todėl dažniau lyja darbo dienomis, o ne savaitgaliais.

Australijoje dėl didelio miškų kirtimo klimatas tapo toks sausas, kad sausros laikotarpis pailgėjo 1–2 savaitėmis per metus. Pernai amerikiečių mokslininkai nustatė, kad oro sąlygos prie 633 didelių užtvenktų pasaulio ežerų gerokai pablogėjo, ten lyja kur kas dažniau negu prieš ežerus užtvenkiant. Kai kuriose vietose žmonės patys keičia oro sąlygas: pavyzdžiui, norėdami paankstinti žiemos sporto sezoną intensyviai naudoja sniego patrankas. Kai kurios slidinėjimo bazės net nuomojasi lėktuvus tikėdamosi, kad dėl debesų sėjos jų vietovėje daugiau pasnigs.
  
2009 metų rudenį Maskvos meras pažadėjo miestiečiams žiemą be sniego. Buvo planuojama debesų sėjos metodu kontroliuoti, kad snigtų tik už miesto ribų. Mero apskaičiavimu, šis sumanymas turėjo visiškai atsipirkti, nes debesų sėja kainuoja perpus mažiau negu sniego valymo darbai  Maskvoje. Vis dėlto plano įgyvendinti nepavyko. Rusijos sostinėje ir praeitą žiemą siautė pūgos, jų sustabdyti negalėjo net ir debesų sėja. Taigi orų valdymas, matyt, sudėtingesnis uždavinys negu manyta. 

Maskvos meras pažadėjo miestiečiams besniegę žiemą, tačiau pažado neištęsėjo. Maskvos meras pažadėjo miestiečiams besniegę žiemą, tačiau pažado neištęsėjo.,
     

Galbūt orus lemia natūralūs atmosferos procesai
Dauguma meteorologų kritiškai vertina oro sąlygų valdymą. Jie sutinka, kad orų valdymo metodus galima pasitelkti gerinant tam tikras vietines oro sąlygas, pavyzdžiui, oro uostuose purškiant sausąjį ledą peršaldytam rūkui išsklaidyti, bet abejoja, ar dirbtinis klimato koregavimas gali būti veiksmingas dideliu mastu, nes oro sąlygas lemia sudėtingi reiškiniai. Be to, labai sunku pagrįsti metodo veiksmingumą – kaip atskirti, ar lyja dėl natūralių procesų, ar dėl debesų sėjos?

Norint įrodyti, kad oro sąlygų valdymas yra veiksminga priemonė, reikia daug metų kaupti bandymų duomenis. Be tokių duomenų iš esmės neįmanoma nustatyti, ar, pavyzdžiui, kritulių kiekis padidėjo dėl debesų sėjos, ar tiesiog dėl natūralių meteorologinių procesų.  

Vis dėlto Kinijoje neabejojama, kad tokio pobūdžio pastangos vaisingos. Kinų klimatologai teigia turį įrodymų, kad 14 tūkst. kvadratinių kilometrų teritorijoje kritulių kiekį pavyko padidinti 20 procentų, palyginti su kritulių kiekiu kitoje tokio paties dydžio teritorijoje, kurioje debesų sėjos metodas nebuvo taikytas.

Daugelį metų oro sąlygų valdymo srityje pirmavo ypač entuziastingai nusiteikę JAV mokslininkai. Pavyzdžiui, buvo pradėtas vykdyti projektas „Project Stormfury“, jo tikslas – pažaboti tokius daug žalos planetoje pridarančius klimato reiškinius kaip atogrąžiniai uraganai. Be to, JAV mokslininkai įžvelgė dideles oro sąlygų valdymo metodų taikymo galimybes karyboje, pavyzdžiui, darant įtaką priešo veiksmams smarkiu lietumi.

Tačiau buvo ne tik galimybių, bet ir keblumų, nes neaišku, kieno nuosavybė yra oro sąlygos, nežinoma, ar padidinus kritulių kiekį vienoje vietovėje kitų vietovių neužpuls sausra. Antroje XX amžiaus pusėje vienas po kito atlikta daug oro sąlygų dirbtinio koregavimo bandymų, tačiau išstudijavusi juos JAV nacionalinė mokslo akademija (angl. National Science Academy) 2003 metais paskelbė išvadą, kad, „nors bandymai trunka jau 30 metų, vis dar nėra patikimų įrodymų, kad oro sąlygų keitimo priemonės yra tikrai veiksmingos“.
 
Nors bandymai trunka jau 30 metų, vis dar nėra patikimų įrodymų, kad oro sąlygų valdymo priemonės yra tikrai veiksmingos.

Galbūt ši išvada lėmė, kad orų valdymo tyrimai Jungtinėse Amerikos Valstijose sustojo, nors nemažai JAV įmonių ir toliau siūlė orų valdymo paslaugas. Pavyzdžiui, didelės bendrovės, gaminančios elektros energiją, iš šių įmonių užsakydavo debesų sėjos paslaugų tikėdamosi sulaukti daugiau lietaus ir pripildyti rezervuarus, tiekiančius vandenį į jų jėgaines. Kritiška amerikiečių išvada nepristabdė ir kitose šalyse atliekamų tyrimų. Priešingai – maždaug 25-ių šalių mokslininkai, tyrinėjantys oro sąlygų valdymą, nusiteikę optimistiškai, juolab kad dabar kur kas daugiau žinoma apie debesų susidarymo fizikos dėsnius ir debesyse vykstančius dinaminius procesus.

Bakterijos padeda ore susidaryti vandens lašams
Mokslininkai taip pat išrado daugybę debesų sėjai tinkamų medžiagų. Iki šiol šiam tikslui dažniausiai būdavo naudojamas sausasis ledas arba sidabro jodidas. Paaiškėjo, kad druskos mikroskopinės dalelės irgi yra labai veiksmingos. Šiemet mokslininkai pradėjo tirti naujus faktus apie ledo formavimąsi debesyse, tyrimai atliekami net atomų lygmeniu, todėl tikimasi rasti dar daugiau medžiagų, tinkamų debesų sėjai.

Vieni iš naujausių tyrimų, nustebinę mokslininkus, parodė, kad pseudomonas syringae bakterijos paverčia debesyse esančius mažus vandens lašelius arba ledo kristalėlius snaigėmis arba lietaus lašais. Šios bakterijos yra plačiai paplitusios, jų randama ant augalų lapų, taip pat atmosferoje – manoma, kad jos aktyviai dalyvauja debesų ir kritulių susidarymo procesuose.

Mokslininkai jau stojo į kovą ir su perkūnija. Pavyzdžiui, pernai Europos mokslininkams pavyko trumpos trukmės galingais lazerio impulsais paveikti grėsmingus perkūnijos debesis ir taip iš dalies juos išelektrinti. Tikimasi, kad ateityje šis metodas bus plačiai taikomas, nes jis leis užkirsti kelią ir perkūnijai, ir krušai, paprastai susidarančioms debesyse dėl stiprių šilto oro srovių.

Stipri kruša yra didelis rūpestis daugelyje šalių. Stipri kruša yra didelis rūpestis daugelyje šalių. ,

Smarki kruša yra didžiausias ūkininkų priešas, net ir trumpalaikė kruša gali sunaikinti visą metų derlių. Per daugelį metų buvo išbandyta daugybė metodų viliantis atrasti būdų, kaip sustabdyti krušą. Pavyzdžiui, derlių nuo artėjančios krušos ūkininkai gindavo mėtydami pagalius arba skambindami bažnyčių varpais – šitaip tikėdamiesi nubaidyti debesis.

Ateityje kruša dažnės, nes visame pasaulyje kylant temperatūrai susidarys didesni krušos debesys, o juose formuosis dideli ir pavojingi ledo gabalai.

Dėl klimato pokyčių daugelyje regionų kritulių kiekis neabejotinai sumažės, todėl poreikis valdyti orus augs. Taigi, galima sakyti, kad ateityje orai bus labiau prognozuojami.

FAKTAI

Orų tvarkytojų metodai leidžia pasiekti keletą tikslų.

Sukelti kritulius: debesyse išbarstomas sidabro jodidas, ir susikaupusi drėgmė iškrinta lietaus arba sniego pavidalu.

Užkirsti kelią krušai: debesų sėja neleidžia iškristi dideliems ledo gabaliukams, todėl kruša nebūna pražūtinga pasėliams.

Išsklaidyti rūką: pavyzdžiui, naudojant sausąjį ledą išsklaidomas peršaldytas rūkas. Šis metodas taikomas oro uostuose.

Užkirsti kelią žaibui: lazerio spindulys naudojamas kaip žaibo kanalas. Išlyginami žemės ir debesies potencialai.

Pakeisti uragano trajektoriją: kol kas atliktas vienintelis bandymas, metodo veiksmingumu abejojama. Planuojama atlikti daugiau bandymų.

Sumažinti taršą: sukeliant lietų virš didmiesčių, galima pašalinti smogo debesis. 

Atvėsinti miestus: sukeliant lietų virš įkaitinto miesto, galima jį atvėsinti ir pagerinti miestiečių gyvenimo sąlygas.

Užgesinti miškų gaisrus:  debesų sėjos metodas taikomas kaip priemonė sukelti lietų kovojant su miškų gaisrais.

Paleidžiama kiniška orų valdymo raketa. Paleidžiama kiniška orų valdymo raketa.,

LĖKTUVAS
Orų tvarkytojų dažniausiai naudojamas ginklas kovai su lietaus debesimis – sraigtiniai lėktuvai su nedidelėmis „raketomis“, paleistos jos išpurškia sidabro jodido. Šie lėktuvai lengvai įveikia didelius atstumus ir labai tiksliai pataiko į reikiamus debesis. 

PATRANKA
Kinijoje orų valdymui jau seniai naudojamos debesų patrankos. Šie pabūklai šaudo sidabro jodido sviediniais ir reikiamose vietose sukelia lietų. 

RAKETA
Naujas ginklas kovoje su oro sąlygomis – raketos. Kinijoje šiam tikslui jos plačiai naudojamos. Raketos yra greita, tiksli ir pigi priemonė.

 

 

          

Visa portale IliustruotasisMokslas.lt esanti medžiaga priklauso UAB „Verslo žinios“, jeigu nenurodyta kitaip. Draudžiama ją platinti kitose žiniasklaidos priemonėse, internetiniuose tinklalapiuose be išankstinio UAB „Verslo žinios” sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į IliustruotasisMokslas.lt kaip informacijos šaltinį.
Kaip įvertintumėte šį straipsnį?
Dalintis nuoroda:

2011.12.15, 06:53
You've really captured all the esestnials in this subject area, haven't you?

2011.05.08, 12:54
~mln
mielas qhwjwrtj, jeigu norite mokslinio leidinio - jų yra daug, specializuotų, rimtų, tarptautinių ir prieinamų. O čia gi yra iš tiesų paprastas, pop, iliustruotas žurnalas paprastiems žmonėms. Misija parodyti paprastam, galvos nuo darbų (pinigų?) ir TV nepakelenčiam šiuolaikiniam žmogui, kad mokslas yra įdomu, yra, sakyčiau, netgi daugiau negu gerbtina. Todėl nustokit bambėti, kad manų košė visai negurmaniškas maistas, ir pabūkite tolerantiškas geroms iniciatyvoms. Sėkmės

2011.05.06, 10:10
~ghwjwrtj
NU ka gali pasakyti bulvarinio tipo moksliniai straipsniai geda ir skaityti. Nei faktu nei loginio paaiskinimo tik paskalos "jausmu serialo megejams"

Astronomai atrado Žemių Godzilą

„Tai tikra Žemių Godzila“, – taip naujai atrastą vadinamąją superžemę, kurios skersmuo 2,3 karto didesnis už Žemės, apibūdino Harvardo gyvybės kilmės tyrimo direktorius.
DAUGIAU

Pasyvioji meditacija veiksminga

Oslo universiteto mokslininkai iš smegenų nuotraukų nustatė, kaip smegenys veikia per dvi labiausiai paplitusias meditacijos praktikas – aktyviąją ir pasyviąją, dar vadinamą atsipalaidavimu.
DAUGIAU

Gyvensime storulių planetoje?

Pasak naujausio nutukimo tyrimo, trečdalis visų pasaulio žmonių turi antsvorio, o per pastaruosius tris dešimtmečius nė vienai šaliai nepavyko suvaldyti pasaulinio gyventojų svorio didėjimo.
DAUGIAU

Akla žuvis geba skaičiuoti

Akių neturinti žuvis, gyvenanti tamsiuose vandens apsemtuose urvuose po Somalio dykuma, nustebino mokslininkus, – net būdama akla, ji geba skaičiuoti daiktus.
DAUGIAU

Mirusi 115-metė atskleidžia gyvenimo ribas

Nyderlandų gyventoja  Hendrikje van Andel-Schipper mirė 2005 m., sulaukusi 115 metų. Mokslininkai ištyrė jos kūną ir nustatė galimą ryšį tarp kamieninių ląstelių skaičiaus ir amžiaus.
DAUGIAU

Jutiklis tiria maistą

Jei norite sužinoti, ką valgote arba kokia tabletė guli ant virtuvės stalo, jau galite tai padaryti.
DAUGIAU

Kosmose apvalėja širdis

Jei astronautai daug laiko praleidžia būdami nesvarumo būsenos, smarkiai paveikiama jų fiziologija.
DAUGIAU

Vandenynus nušviečia stebėtinai daug žuvų

Per penkias ekspedicijas į Bahamus Kaimanų salose ir Solomono salas JAV biologai nustatė 180 vandenyno gelmes nušviečiančių žuvų rūšis.
DAUGIAU

Robotą įkvėpė kengūra (1)

Vokietijos robotų gamintoja „Festo“ anksčiau yra stebinusi pasaulį robotais, sukurtais pagal, pavyzdžiui, spindulių judėjimą.
DAUGIAU

Zebras dryžuotas dėl musių

Ilgus metus mokslininkai siekė nustatyti zebro dryžių priežastį. Atlikus naują tyrimą nustatyta, kad dryžiai skirti apsisaugoti nuo musių.
DAUGIAU

Zondas metė unikalų žvilgsnį į Titano ežerus

Didžiausią Saturno palydovą Titaną dengia storas oranžinių debesų sluoksnis, tačiau NASA kosminis zondas „Cassini“, pro Saturną 2013 m. vasaros pabaigoje praskridęs ne vieną kartą, turėjo unikalią galimybę pažvelgti į ežerus palydovo šiaurės pusrutulyje.
DAUGIAU

Miesto bitės lizdus suka iš plastiko

Didžiausiame Kanados mieste Toronte gyvenančios bitės puikiai moka prisitaikyti prie aplinkos.
DAUGIAU

Mokslininkai skatina naujų plaukų augimą (2)

Mokslininkai baigia kurti būdą, kaip sustabdyti plikimą. Klonavus galvos odos ląsteles ir persodinus jas į odą, Kolumbijos universiteto Medicinos centro (JAV) ir Daramo universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkams pavyko priversti naujus plaukus augti.
DAUGIAU

Mokslininkai pajaunino Didįjį Kanjoną

140 metų mokslininkai ginčijosi dėl Didžiojo Kanjono amžiaus. Nauji moksliniai tyrimai rodo, kad jis tikriausiai keliais milijonais metų jaunesnis nei manyta.
DAUGIAU

Kinija išskiria daugiau anglies dvideginio nei JAV (1)

Kinija jau seniai pralenkė JAV ir tapo daugiausia anglies dvideginio (CO2) išskiriančia valstybe.
DAUGIAU

Pamišę menininkai geresni (1)

Vincentas van Goghas nusipjovė dalį ausies. Lady Gaga dėvi sukneles iš mėsos. Tokių ekscentriškų menininkų sąrašas ilgas.
DAUGIAU

Elektroninė membrana lankstosi aplink plauką

Šveicarijos federalinio technologijos instituto Ciuriche mokslininkai padarė nedidelę revoliuciją.
DAUGIAU

Šnipinėjimo lėktuvas skris greičiau už garsą (1)

Viršgarsinis lėktuvas „SR-72“ 5 500 km atstumą iš Londono į Niujorką įveikia per valandą.
DAUGIAU

Nauja rentgeno technologija rodo ne tik kaulus (1)

Rentgeno aparatas paprastai yra didelis prietaisas, kuriantis kaulų ir kietųjų audinių atvaizdus, o minkštieji audiniai parodomi, nebent pacientui duodama kontrastinės medžiagos.
DAUGIAU

Žemės branduolį sudarė geležies lašeliai

Remdamiesi eksperimentais, Kalifornijoje (JAV) įsikūrusio Stanfordo universiteto mokslininkai savaip išaiškino vieną iš daugelio mūsų pasaulio paslapčių – kaip susiformavo iš geležies sudarytas branduolys.
DAUGIAU

Blyškią odą užtikrino genai

Europos, Indijos ir Australijos mokslininkų komanda sukūrė teoriją apie šviesios odos atsiradimą.
DAUGIAU

Rašiklis piešia audinį

Aukštųjų technologijų rašikliu galima gydyti kaulų traumas – jis rašo ne rašalu, o kamieninėmis ląstelėmis.
DAUGIAU

Futbolininkų bėdos – kaip boksininkų (1)

Kai futbolo žaidėjai aukštai pašoka ir stengiasi galva pasiųsti kamuolį į vartus, jie rizikuoja patirti smegenų pažeidimą.
DAUGIAU

Išvalyti vandenynus

Vandenynuose gausu šiukšlių. Milijonai tonų plastiko, kurio negalima surinkti, nes didžioji dalis yra suirusi į mikroskopines skiauteles. Taip mokslininkai manė, kol inžinerijos studentui iš Nyderlandų kilo netikėta mintis.
DAUGIAU

Keista, bet tiesa

Pietų Kalifornijos universitete (JAV) sukurtas kompiuterinis žaidimas moko žaidėjus nugalėti baimę.
DAUGIAU

Telefonas it rentgeno aparatas

Mokslininkams pavyko sukurti spindulius skleidžiančią mikroschemą, telpančią į mobilųjį telefoną, tad jie vienu žingsniu priartėjo prie svajonės apie kiaurai daiktus skrodžiantį regėjimą, efektyvius vėžio tyrimus ir greitą duomenų perdavimą.
DAUGIAU

Antibiotikus aktyvuoja šviesa

Gydymas antibiotikais gali neigiamai veikti ligonį, nes žūsta ir gerosios žarnyno bakterijos. Groningeno universiteto (Nyderlandai) mokslininkai sukūrė antibiotikus, kurie veikia tik ten, kur reikia.
DAUGIAU

Užterščiausias oras – Bulgarijoje

Jei lankotės Bulgarijos arba Lenkijos pramoniniame mieste, sulaikykite kvėpavimą.
DAUGIAU

Giliai po vandeniu lūžta bangos (1)

Povandeninė ketera Ramiajame vandenyne sukuria dangoraižio aukščio bangas.
DAUGIAU

Grenlandija tirpsta iš apačios

Grenlandijos paviršių dengiantis ledyninis skydas tirpsta ir iš viršaus, ir iš apačios, teigiama tyrime, kuris atliktas vykdant tarptautinį projektą „IceGeoHeat“.
DAUGIAU
Banner Side 2

Kodėl jūros vanduo sūrus? (1)

Sūrumo jūros vandeniui suteikia medžiagos, per ilgą laiką atkeliavusios upėmis iš žemynų.
DAUGIAU

Kodėl kryžiuojame pirštus?

Pirštų kryžiavimas, tikintis, kad mus lydės sėkmė, paplitęs paprotys krikščioniškoje pasaulio dalyje.
DAUGIAU

Kada išrastas dezodorantas?

Amerikiečių bendrovė „Mum“ pirmąjį dezodorantą pasaulyje pristatė 1888 metais.
DAUGIAU

Kuri kalba lengviausia?

Paprasčiausia išmokti Kinijos mandarinų kalbą, teigia Oslo universiteto (Norvegija) kalbų profesorius Rolfas Theilas.
DAUGIAU

Ar kitose planetose yra debesų? (1)

Planetose, kurios yra pakankamai didelės, kad turėtų atmosferą, taip pat gali būti debesų.
DAUGIAU
Banner Side 2

Ar šimtakojai iš tiesų turi 100 kojų?

Šimtakojai gali turėti 100 ir net daugiau kojų.
DAUGIAU

Kodėl spengia ausyse? (1)

Spengimas ar zvimbimas ausyse vadinamas tinitu, jį sukelia garso bangas nerviniais impulsais...
DAUGIAU

Kaip dažnai išsirikiuoja visos planetos? (1)

Kartkartėmis danguje galima išvysti arti viena kitos esančias dvi planetas. Ar visos aštuonios jų gali išsirikiuoti viena linija?
DAUGIAU

Kokia knyga storiausia?

Storiausia masiškai leista knyga buvo 4 032 puslapių rinktinė....
DAUGIAU

Kur dingsta Saulės šviesa?

Kur dingsta Saulės šviesa, pasiekusi Žemę? Ar ji sugeriama kaip šiluma ar tampa kuo nors kitu?
DAUGIAU

Kaip laivai saugomi nuo rūdžių?

Kontaktuodami su deguonimi metalai ỹra skirtingu greičiu, tad jų rūdijimo laikas taip pat nevienodas.
DAUGIAU

Ar aspartamas sukelia vėžį? (1)

1996 m. amerikietis neurologas Johnas Olney dirbtinį saldiklį aspartamą (E951) apkaltino sukeliant vėžį.
DAUGIAU

Ar gyvūnams, kaip ir žmonėms, išsiskiria endorfinų?

Endorfinai malšina skausmą ir padeda reguliuoti emocijas, be to, padeda ir žmonėms, ir gyvūnams nekreipti dėmesio į skausmą.
DAUGIAU

Kaip gaminami ryžių trapučiai?

Spraginti ryžiai, kuriuos pažįstame iš ryžių trapučių, gaminami drėkinant ryžius ir veikiant juos 9–10 atmosferų slėgiu bei 255–265 laipsnių temperatūra.
DAUGIAU

Kada pradėjome skustis?

Pirmieji skustuvus gaminti pradėjo egiptiečiai prieš 5 tūkst. metų.
DAUGIAU

Ar skorpionai gali nusižudyti?

Legendos apie besižudančius skorpionus sklinda jau tūkstančius metų.
DAUGIAU

Kaip veikia dirbtinė širdis?

Ar dirbtinė širdis veikia taip pat kaip tikra?
DAUGIAU

Kodėl viršutiniuose atmosferos sluoksniuose temperatūra žemesnė?

Šaltas oras sunkesnis už šiltą. Kodėl kylant aukštyn oras darosi vėsesnis?
DAUGIAU

Ką reiškia oktaninis skaičius?

Automobilis varomas sprogimais variklio cilindruose, kur žvakės kibirkštis uždega oro ir benzino mišinį.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad sliekai gali dalytis ir gyventi toliau?

Esu girdėjęs, kad perpjautas sliekas toliau gyvena kaip du atskiri gyvūnai. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Per kiek laiko jėgainės grąžina energiją?

Jėgainės apsimoka tik tada, jei jose gaminama daugiau energijos, nei sunaudota jas statant.
DAUGIAU

Ar gyvūnų kraujas skiriasi nuo žmonių?

Žmonių ir kitų žinduolių kraujo sandara iš esmės tokia pati.
DAUGIAU

Kodėl magnetas traukia metalus?

Iš esmės visi atomai yra mažyčiai magnetai, tačiau didžiojoje dalyje medžiagų šie magnetai yra išdėstyti atsitiktine kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl ką tik išsivalius dantis sultys atrodo neskanios? (1)

Dantų pastoje esanti putojimo medžiaga pablogina skonio pojūtį.
DAUGIAU

Kiek medaus surenka bitė?

Per gyvenimą bitė darbininkė surenka ne mažiau nei 1 g medaus.
DAUGIAU

Kodėl šypsodamiesi rodome dantis?

Plati šypsena, pro kurią matomi apnuoginti dantys, yra tik viena veido išraiškų, reiškiančių džiaugsmą.
DAUGIAU

Ar vorai ropoja kitų vorų tinklais?

Voras gali lengvai laipioti artimų rūšių vorų tinklais. Tinklą numegzti užima daug laiko, todėl galima pamanyti, kad vorai perima kitų tinklus.
DAUGIAU

Ar nuo lietaus debesys susitraukia?

Lyjant debesys netenka masės, tačiau paprastai kylantis drėgnas oras, sudarantis debesį, ir toliau jam teikia masės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad negyvi paukščiai krinta ant žemės? (2)

Esu girdėjęs apie didelius būrius paukščių, staiga kritusių ir užsimušusių JAV ir Švedijoje. Ar tai tiesa? Kodėl taip nutinka?
DAUGIAU

Ar gali stiklinė šalto vandens sustabdyti žagsulį?

Žagsime, nes paveikiamas klajoklis nervas, o jis priverčia diafragmą susitraukinėti.
DAUGIAU

Ar ugnis dega žemoje temperatūroje?

Ar įmanoma uždegti ugnį minusinėje temperatūroje? Ar tokia liepsna bus karšta?
DAUGIAU

Ar tiesa, kad smūgis gali sukelti amneziją? (1)

Stiprus smūgis į galvą gali kelioms dienoms „išjungti“ atmintį.
DAUGIAU

Ar kola gelbsti skaudant pilvui? (1)

Kaip ir kitose angliarūgštės prisotintuose gėrimuose, koloje yra daug cukraus ir druskų.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad...iki 4 metų nieko neatsimename? (5)

Ar tiesa, kad vaikų iki 4 metų smegenys dar nepasirengusios kaupti atsiminimų?
DAUGIAU

Kodėl, turint temperatūros, krečia ir šaltis, ir karštis? (1)

Šalčio ir šilumos pojūčius paprastai sukelia aukšta arba žema kūno temperatūra, nors organizmas stengiasi išlaikyti apie 37 laipsnių kūno temperatūrą.
DAUGIAU

Kodėl atomo branduolys neišyra?

Atomo branduolį sudaro teigiamojo krūvio protonai ir krūvio neturintys neutronai.
DAUGIAU

Ar gestų kalba visur vienoda?

Gestų kalbos atsiradimo data nėra tiksliai žinoma, tačiau mokslininkai įsitikinę, kad veido išraiškomis ir gestais žmonės bendravo gerokai anksčiau, nei išrasta sakytinė kalba.
DAUGIAU

Kaip matuojamas futbolininkų darbo krūvis?

Nubėgto atstumo matavimai parodo, kad žaidėjas per aukščiausios lygos rungtynes paprastai nubėga 10 kilometrų.
DAUGIAU

Ar gyvūnai sensta greičiau?

Gyvenimo trukmė glaudžiai susijusi su dauginimusi, tad dauguma gyvūnų sensta greičiau nei žmonės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad šarkos vagia blizgius daiktus? (1)

Raktai, monetos ir papuošalai. Pasak legendos, šarkos šiems daiktams negali atsispirti.
DAUGIAU

Kada žmonės įsirengė pirmuosius šiukšlynus?

Šiukšlynais žmonės naudojasi jau 10 tūkst. metų – nuo tada, kai pradėjo dirbti žemę.
DAUGIAU

Ar ciklonai visada sukasi ta pačia kryptimi?

Šiaurės pusrutulyje vėjas ciklone visada juda prieš laikrodžio rodyklę, o Pietų pusrutulyje jis sukasi priešinga kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl mikrobangų krosnelėje sviestas sprogsta?

Mikrobangų krosnelėje maistas šildomas mikrobangomis, kurios priverčia vandens ir riebalų molekules judėti.
DAUGIAU

Kodėl žiedas mūvimas ant bevardžio piršto? (1)

Ant ketvirtojo piršto nuo nykščio žiedus mūvime jau nuo antikos laikų.
DAUGIAU

Ar miego ritmas įgimtas?

Mūsų miego ritmą valdo biologinis laikrodis, kuris veikia 24 valandų darbo ciklais, tad tam tikru laiku pavargstame.
DAUGIAU

Kodėl dramblio ilgas straublys?

Prieš 30–40 mln. metų dramblių protėviai buvo vos metro aukščio ir greičiausiai gyveno vandenyje, kaip šiandieniniai begemotai.
DAUGIAU

Kodėl miestiečiai labiau alergiški?

Miesto gyventojai dažniau nei kaimo serga šienlige. Tai atrodo nelogiška. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Kaip katė murkia?

Katės murkimas panašus į žmogaus niūniavimą.
DAUGIAU

Ar žmonės gali įsimagnetinti?

Žmonės įsimagnetinti negali, nes mūsų organizme nėra kam sukurti magnetinio lauko, kuris būtų pakankamai stiprus ir trauktų daiktus.
DAUGIAU

Kaip auga sraigės kiautas?

Sraigės kiautas – tai iš atskirų sluoksnių sudarytas spiralės formos vamzdelis.
DAUGIAU

Kokios spalvos yra veidrodis? (2)

Griežtai kalbant, veidrodis yra bespalvis.
DAUGIAU

Kas išrado kreditinę kortelę?

1949 m. bendrovės „Hamilton Credit Corporation“ vadovas Frankas McNamara su draugais lankėsi restorane.
DAUGIAU

Kodėl moterų rankos sustorėja?

Mums senstant, lėtėja odos baltymo kolageno gamyba, todėl riebalų ląstelės gali sudaryti drebančius gumbus.
DAUGIAU

Kada jaučiame norą šlapintis?

Kai šlapimo pūslė prisipildo 25–50 procentų, ji siunčia signalą smegenims, kad laikas į tualetą.
DAUGIAU

Kiek svėrė mažiausias naujagimis?

Mažiausio svorio išgyvenęs naujagimis yra Amillia Taylor.
DAUGIAU

Kodėl nesudega žvakės dagtis? (1)

Žvakės liepsna atsiranda dėl degančių stearino garų, ne dėl degančio dagčio.
DAUGIAU

Ar galima per daug miegoti?

Mokslininkai surado ryšį tarp ilgo miego ir fizinių ydų.
DAUGIAU

Ar nesmulkinti grūdai skirtingi?

Nesmulkintuose grūduose yra įvairių grūdų elementų, kurie priklauso nuo grūdų rūšies.
DAUGIAU

Kas išrado alaus butelio kamštelį?

Pirmąjį alaus butelio kamštelį 1891 m. išrado amerikietis Williamas Painteris.
DAUGIAU

Kodėl pingvinai negali skraidyti?

Skraidymas – specializuotas ir daug energijos reikalaujantis judėjimo būdas. Visos skraidančio gyvūno kūno dalys sukurtos gyvenimui ore.
DAUGIAU

Ar visi nagai auga vienodu greičiu?

Kiekvienas nagas auga savo greičiu. Paprastai greičiausiai auga nagai ant tų pirštų, kurių paskutinis pirštakaulis ilgiausias.
DAUGIAU

Kurtumas muzikai?

Kai kurie žmonės gimsta kurti muzikai. Jie pasižymi normalia klausa, intelektu ir atmintimi, tačiau nesugeba atpažinti ar atsiminti paprastų melodijų ir ritmų, dainuodami nusidainuoja.
DAUGIAU

Kur yra didžiausia pasaulyje atominė elektrinė?

Pati didžiausia atominė elektrinė pasaulyje yra Japonijoje, 220 km į šiaurės vakarus nuo Tokijo.
DAUGIAU

Kaip greitai juda ašigaliai?

Magnetinio Šiaurės ašigalio vietą 1831 m. pirmasis nustatė anglas Jamesas Rossas, ir kai Roaldas Amundsenas ašigalyje apsilankė 1904 m., šis jau buvo pasislinkęs 50 kilometrų.
DAUGIAU

Kaip veikia guminis trintukas?

Rašant pieštuku ant popieriaus, mažos grafito dalys atskyla nuo pieštuko šerdies ir prisitvirtina prie nelygaus popieriaus paviršiaus.
DAUGIAU

Ar charakteris paveldimas? (1)

Daugybė tyrimų įrodė, kad genai gali būti atsakingi už šiek tiek daugiau nei 50 proc. visų charakterio skirtumų.
DAUGIAU

Kur lyja gausiausiai?

Ljoro (Kolumbija) kasmet iškrenta 13 300 mm kritulių, tad regionas laikomas drėgniausia vieta pasaulyje.
DAUGIAU

Ar gyvūnai žudosi? (2)

Mokslininkai nežino, ar koks nors gyvūnas yra nusižudęs, tačiau esama ne vieno pavyzdžio, kai gyvūnai save žaloja.
DAUGIAU

Kurių gyvūnų nėštumas trunka ilgiausiai? (1)

Kai kurių gyvūnų nėštumas trunka labai ilgai, jis kelis kartus  viršyja žmogaus.
DAUGIAU

Kodėl žmonėms po akimis atsiranda maišeliai?

Maišeliai po akimis ypač išryškėja su amžiumi, nes aplink akis esanti oda, raumenys, riebalai ir audiniai laikui bėgant praranda lankstumą.
DAUGIAU

Kaip matuojamas Žemės amžius?

Uolienų amžiui nustatyti mokslininkai taiko radiometrinius metodus, paremtus tuo, kad skirtingų elementų radioaktyvių atmainų (vadinamų izotopais) irimas vyksta tam tikru greičiu.
DAUGIAU

 Kodėl apskritimas dalijamas į 360 laipsnių?

Tikslaus atsakymo į šį klausimą nėra, bet tai tikriausiai susiję su tuo, kad Babilonijos skaičių sistemoje kardinalusis skaičius buvo 60.
DAUGIAU

Kas yra virtualusis vanduo? (1)

Gaminant prekes, dažnai reikia nemažai vandens. Mokslininkai jį vadina „virtualiuoju vandeniu“, nes pirkėjai tiesiogiai nepajaus vartoją vandenį.
DAUGIAU

Koks automobilis yra mažiausias? (1)

Jis yra 104,14 cm aukščio, 66,04 cm pločio ir 132,08 cm ilgio – britų „Wind Up“ yra mažiausias pasaulyje miestui pritaikytas automobilis.
DAUGIAU

Kada išrasta dantų pastos tūtelė?

Dantų pastą tūtelėje 1892 m. išrado JAV odontologas Washingtonas Sheffieldas.
DAUGIAU

Kam briedžiui barzda?

Briedžio pasmakrėje kaba kailiu padengta odos raukšlė, vadinama barzda.
DAUGIAU

Kur yra ilgiausias tramvajų tinklas?

Sofijoje (Bulgarija) tramvajai tebėra populiari transporto priemonė.
DAUGIAU

Kuris vantinis tiltas aukščiausias?

Atstumas tarp Meksikoje esančio tilto El Puente Baluarte paviršiaus ir po juo plytinčio slėnio – 390 m.
DAUGIAU

Kodėl Venera sukasi taip lėtai? (3)

Venera yra vienintelė Saulės sistemos planeta, kurios diena trunka ilgiau nei metai.
DAUGIAU

Kokio dydžio gali būti auglys? (2)

1991 m. 34 metų amerikietei pašalintas didžiausias kada nors užfiksuotas auglys.
DAUGIAU

Kokie cheminiai elementai sudaro žmogų? (1)

Didžiąją dalį mūsų organizmo sudaro deguonis, vandenilis ir anglis.
DAUGIAU

Ar gali šiltas vanduo užšalti greičiau už šaltą? (2)

Gali pasirodyti keista, kad šiltas vanduo užšąla greičiau nei šaltas, tačiau kartais taip nutinka.
DAUGIAU

Kaip toli ir aukštai pumos šokinėja?

Pumos paplitusios didelėse teritorijose Š. ir P. Amerikoje, gyvena kalvotose vietovėse miškuose ir kalnuose.
DAUGIAU

Ar nulaužti visi kodai? (1)

Kai kurie kodai dar neiššifruoti. Vieni garsiausių – Bealo šifras ir Voiničiaus rankraštis.
DAUGIAU