Ugnikalniai ir klimato kaita lėmė žydų klajones


Išsamius ir gausiai iliustruotus straipsnius rasite žurnale "Iliustruotasis mokslas".
Prenumeruokite dabar ir kas mėnesį stebėkite naujausius mokslo ir technikos pasiekimus, atradimus.

Iliustruotasis mokslas

Geologinis tyrimas atskleidė, kad Biblijos pasakojime apie žydų išsikraustymą iš Egipto yra istorinės tiesos, tačiau viskas vyko kiek kitaip, nei dėstoma Šventajame Rašte.

Pasakojimas žinomas. Dievas pasiunčia Mozei žinią išvesti savo žmones iš faraono vergijos. Izraelitai, išsigandę egiptiečiams siųstų dešimties Dievo bausmių, patraukia Raudonosios jūros link. Jiems bekeliaujant jūros vanduo prasiskiria leisdamas eiti izraelitams ir užpila padarytą taką pražudydamas izraelitų persekiotojus egiptiečius.

Šiandien tik labai nedaug mokslininkų laiko šį pasakojimą tiesa, dauguma mano, jog tai visiškas prasimanymas. Vis dėlto esama istorikų, daugelį dešimtmečių ieškančių atsakymo, kiek istorinės tiesos iš tiesų slypi šiame Biblijos pasakojime apie žydų išėjimą iš Egipto. Pagelbėti istorikams gali ir gamtos mokslai.

Kaip tik prie tokių istorikų priklauso Barbara J. Sivertsen, Čikagos universiteto (JAV) geologijos profesorė. Ji tyrinėja ugnikalnius, kurie Biblijoje aprašomais laikais buvo aktyvūs. Mokslininkės tyrimų rezultatai paaiškina daug minėto Biblijos pasakojimo detalių.


Dėl sausros kilo sukilimų
Šiandien archeologai linkę abejoti vergija Egipte. Esama nemažos mokslininkų grupės, teigiančios, kad klaidinga laikyti kanaaniečius – Palestinoje prieš izraelitus gyvenusią tautą – izraelitų priešais. Veikiausiai izraelitai patys buvo kilę iš kanaaniečių, bet kadaise atsiskyrė ir visiškai taikiai suformavo žydų tautą.

Archeologiniai tyrimai leidžia taip pat daryti prielaidų, kad šiame regione vyko nuolatinis tautų judėjimas. Gentis keitė gentį, nedidelės žmonių grupės dažnai kraustydavosi, žmonės būdavo išvaromi iš savo žemių, klajoklių gentys versdavosi prekių mainais. Ypač sausrų metu ir laikotarpiais, kai trūkdavo maisto, senbuvės tautos dažnai leisdavosi ieškoti naujų žemių ir geresnių gyvenimo sąlygų.

Jau žinoma, kad pusiaujo konvergencijos zonos, t. y. žemo slėgio teritorijos ties pusiauju, XIX amžiaus prieš Kristų pabaigoje pasislinko į šiaurę. Taigi šiaurės link pasislinko ir musonų nešami lietūs, padaugėjo kritulių ir prie Nilo ištakų Etiopijoje. Upė tapo vandeningesnė, sustiprėjo kasmetiniai potvyniai Nilo deltoje Egipte, padidėjo aplinkinių žemių derlingumas. Dėl šių pokyčių pasikeitė ir vėjų virš Viduržemio jūros pusiausvyra, todėl savo ruožtu sumažėjo kritulių Kanaano žemėje.

Kadangi vienos vietovės buvo derlingos, o kitas niokodavo sausros, žmonės kėlėsi iš nederlingų žemių. Klimato pokyčiai ir yra logiškas paaiškinimas, kodėl izraelitai (arba žmonių grupė, iš kurios vėliau kilo Biblijoje minima izraelitų tauta) atsikėlė į Vadi Tumilato žemes Nilo deltos rytuose.  

Izraelitai kraustėsi ne norėdami pabėgti iš egiptiečių vergovės. Priešingai – kasinėjimai rodo, kad į naujas žemes atsikrausčiusios kanaaniečių gentys buvo įtakingos, veikiau kovotojų, o ne vergų, gentys, naujose žemėse jos įkūrė savo sostinę – Avarį. Egiptiečių šaltiniuose šios gentys aprašytos su pagarba, jos vadinamos hiksais – senovės egiptiečių kalba tai reiškia svetimtaučius valdovus arba piemenų karalius. Buvo laikas, kai atvykėliai valdė šalį, vienu metu jų kariai net buvo perėmę valdžią egiptiečių sostinėje Memfyje. Kadangi atvykėlių užimtos žemės buvo toliausiai rytuose, jas pasiekdavo prekių karavanai iš Azijos. Taip Avaris tapo turtingu prekybos miestu. Kadangi Vadi Tumilatas buvo ir tam tikras gynybos bastionas nuo priešų, egiptiečiai buvo patenkinti kanaaniečių kaimynyste.   Mozė galėjo būti vienas iš genčių vadų.

Biblijoje pasakojama, kad Mozė pervedė savo žmones per Sinajaus dykumą, ir joje Dievas jam davė dešimt įsakymų.,
Biblijoje pasakojama, kad Mozė pervedė savo žmones per Sinajaus dykumą, ir joje Dievas jam davė dešimt įsakymų.
 


Patikslinus datas paaiškėjo atsakymas
Kadangi ši tauta buvo galinga ir gyveno derlingose žemėse, kyla klausimas, kodėl Mozė apskritai nusprendė išvesti savo tautą ieškoti naujų žemių.

Iki šiol Biblijos pasakojimas apie dešimt Dievo bausmių ir neįvardintą faraoną istoriniu požiūriu buvo laikomas nelogišku, nes prieštaravo istorikų nustatytai įvykių sekai. Archeologiniai kasinėjimai Egipte vykdomi daugiau nei 150 metų, todėl mokslininkai nustatė daug įvairių istorinių faktų. Tačiau atskleisti izraelitų kraustymosi datą mokslininkams pavyko tik visai neseniai.

Kraustytis tautą paskatino pasikeitusios žemdirbystės sąlygos Vadi Tumilate. Šioje vietovėje daug metų buvo atliekami archeologiniai kasinėjimai, rasta daugybė kanaaniečių stiliaus puodų šukių. Tačiau kasinėti podirvį labai sudėtinga, jis sudarytas iš nuosėdinių uolienų, nugulusių po kasmetinių upės potvynių. Tik XX amžiaus aštuntąjį  dešimtmetį mokslininkai išrado metodą, kaip podirvyje atskirti kultūrinius sluoksnius. Kaip tik tada ir išaiškėjo daugelis faktų.

Tell el Daba – senovės gyvenvietė, galima sakyti, Avario rytinis priemiestis. Joje mokslininkai aptiko daugiausia kanaaniečių stiliaus puodų šukių. Kasinėdami šią vietovę ir pasitelkdami naujausius datavimo metodus archeologai atskleidė, kad kanaaniečių klestėjimo laikotarpis baigėsi 17 a. pr. Kr., t. y. maždaug 200 metų vėliau, negu teigia klasikinė Biblijos tradicija. Naujas datavimas leido logiškai paaiškinti izraelitų išsikraustymo iš Egipto istoriją. Veikiausiai kraustytis izraelitus paskatino ne vergovė, o labai pasikeitusios gyvenimo sąlygos.

Ugnikalnis lėmė tam tikrą įvykių grandinę
Kasinėjant Tel el Dabos vietovę vėlyviausiame kanaaniečių kultūriniame sluoksnyje aptikta rūgščių pelenų dalelių, o tai ugnikalnio išsiveržimo ženklas. Tokių pelenų buvo rasta daugelyje kitų regiono vietų, o jų cheminė sudėtis tokia pati kaip ir pelenų, kurių mokslininkai aptiko Graikijoje, Santorino saloje, kurios anuomet vos nesunaikino milžiniško ugnikalnio išsiveržimas. Barbaros Sivertsen nuomone, ši katastrofa galėjo įvykti 1628 m. pr. Kr. Taikydama įvairius metodus, pavyzdžiui, ledo kernų tyrimą, mokslininkė nustatė, jog tuo metu keitėsi klimatas. Kaip tik tai ir galėjo būti susiję su Biblijoje minimomis dešimt Dievo bausmių.

Ugnikalnio išsiveržimas buvo labai galingas, todėl veikiausiai susidarė milžiniškas vulkaninių dalelių debesis. Mokslininkų nuomone, debesis galėjo pakilti maždaug į 36–38 km aukštį. Dėl Žemės rutulio kreivumo jis nebuvo matomas iš Nilo deltos, tačiau sprogimas galėjo girdėtis kaip tolimas griaustinis, o smūgio banga galėjo būti tokia stipri, kad mažose Tel el Dabos gyventojų trobelėse moliniai indai galėjo sudužti į šukes.

Ugnikalnio išsiveržimas turėjo keletą padarinių. Nusiritus sprogimo bangai, Egipto pakrantes užliejo cunamis. Milžiniškas kiekis vandens susigėrė upės deltos apylinkių žemėse, buvo užlieta daugybė lygumų. Išsiliejusios jūros poveikis netruko pasijusti Egipte.

Geriamojo vandens šaltiniai buvo užteršti sūriu jūros vandeniu. Gali būti, kad dėl šios katastrofos išgaišo gėlavandenės žuvys. Tuomet pasireiškė pirmoji Biblijoje aprašyta bausmė – vanduo pavirto krauju. Su jūros vandeniu į sausumą pateko ir melsvabakterių. Jų kolonijos veisiasi Viduržemio jūros priekrančių vandens paviršiuje. Jos sugeria geležies oksido turinčias dulkes, o vėliau išskiria daug laisvo organinio azoto, todėl labai sparčiai suveši raudonieji jūros dumbliai. Dėl šių dumblių Nilo vanduo nusidažė raudonai ir tuometiniams žmonėms atrodė panašus į kraują. Antrąją bausmę galima paaiškinti tuo, kad išsiliejus jūrai gėlas upės vanduo pasidarė sūrus ir tūkstančiai išgyvenimo instinkto genamų varlių pasitraukė iš upės pakrančių. Nebelikus varlių, pagausėjo mašalų ir gylių. Galybė jų prisiveisė Nilo pakrantėse.

„Devintoji bausmė“
Tiršta tamsybė virš Egipto stojo dėl pelenų, kurių debesis atnešė vėjas. ,
„Devintoji bausmė“ Tiršta tamsybė virš Egipto stojo dėl pelenų, kurių debesis atnešė vėjas.

Dar viena ugnikalnio išsiveržimo bėda – dulkės. Šiandieniniai palydoviniai ugnikalnių stebėjimai byloja, kad išsiveržus ugnikalniui nuo 75 iki 90 procentų pelenų iškrenta per 36 valandas. Manoma, kad pirmosios dulkių dalelės pasiekė Egiptą tepraėjus šešioms valandoms po išsiveržimo. Jos atsklido su sprogimo banga, nuklojo žemės paviršių, o gana stiprus šiaurės vakarų vėjas ginė pelenų debesį tolyn. Podirvio bandiniai rodo, kad dalelės išsisklaidė maždaug dviejų milijonų kvadratinių kilometrų plote. Nors Egiptas nebuvo visiškai užtemdytas dulkių, toks reiškinys saulėtoje šalyje veikiausiai išgąsdino žmones, tad iš pasakojimų susidarė įspūdis lyg Egipte būtų stojusi tamsa – Biblijoje tai atitinka devintąją bausmę.

Rūgštieji pelenai sukelia stiprų akių peršėjimą, odoje gali atsirasti išbėrimų, pūslių, net nudegimų. Tai šeštoji Biblijoje minima bausmė – buboninis maras. Galvijai, arkliai, avys ir ožkos prisikvėpavo pelenų. Kai šie patekdavo į plaučius, gyvuliai gaišdavo. Dėl pelenų krito ištisos bandos, o tai paaiškina ir penktąją bausmę – gyvulių marą.

Galingas ugnikalnio išsiveržimas Santorino saloje lėmė ir stichines nelaimes – ciklonus ir krušą. Kadangi Biblijoje rašoma, kad nelaimės įvyko, kai laukuose jau brendo derlius, Santorino salos ugnikalnis veikiausiai išsiveržė sausio arba vasario mėnesį. Tokiu metų laiku Artimuosiuose Rytuose audras su griaustiniu paprastai lydėdavo ir kruša, o kruša Biblijos pasakojime nurodoma kaip septintoji bausmė. Kruša išguldė augaliją, suniokojo derlių, todėl ėmė trūkti maisto. Tada užklupo aštuntoji bausmė – skėriai, jų spiečiai sugraužė viską, kas dar buvo likę krušos nusiaubtuose laukuose.

„Aštuntoji bausmė“
Visą žemę nukloję skėriai iš tikrųjų tebuvo ekstremalių oro sąlygų, susidariusių po ugnikalnio išsiveržimo, padarinys.,
„Aštuntoji bausmė“ Visą žemę nukloję skėriai iš tikrųjų tebuvo ekstremalių oro sąlygų, susidariusių po ugnikalnio išsiveržimo, padarinys.

Dešimtoji ir paskutinė bausmė – masinis vaikų mirimas. Vis dėlto teiginį, kad mirdavo tik egiptiečių vaikai, o izraelitų – ne, istorikai vertina daugiau kaip ideologinį įsitikinimą, o ne istorinį faktą. Šiaip ar taip, viena išvada aiški – dešimt bausmių Egiptui pasiuntė ne kas kitas, o Santorino saloje išsiveržęs ugnikalnis, pavertęs derlingas žemes išmirusiais tyrais.

Izraelitus išvijo 
Izraelitai išsikraustė ne bėgdami nuo faraono priespaudos, o gelbėdamiesi nuo gamtos katastrofos. Gali būti, kad faraonas paprašė svetimos tautos palikti šalį, nes išsiveržus ugnikalniui ir pasikeitus klimato sąlygoms užėjo badmetis.

Istorija turi daug pavyzdžių, kai ištikus stichinėms nelaimėms vadai gelbėdavo savo liaudį nuo bado ir nepriteklių. Šiam žygdarbiui Mozę paskatino reikšminga aplinkybė. Keliaudamas po madianiečių žemę, t. y. dabartinės Saudo Arabijos šiaurės vakarus, jis galbūt išvydo reiškinį, šiuolaikinėje geologijoje žinomą kaip karštos lavos versmė. Mozė palaikė ją liepsnojančiu ir nesudegančiu krūmu, iš kurio jam kalbėjo Dievas. Šiame kontekste Mozės figūra turėtų būti suprantama kaip kolektyvinis protas.

Istorikai teigia, kad Vadi Tumilato piemenys anuomet keliaudavę į dykumą rytų kryptimi, todėl pažinojo šią vietą. Mozė buvo išvaikščiojęs madianiečių žemę, todėl galėjo pasirinkti pažįstamą maršrutą. Iš Vadi Tumilato izraelitai iškeliavo į pietryčius ir pasuko į Sinajaus dykumą, plytinčią Raudonosios jūros pakrantėje. Ugnikalniui išsiveržus ir pasikeitus klimatui kilo stiprus šiaurės vėjas, todėl Raudonoji jūra šioje vietoje išties galėjo nusekti. B. Sivertsen atskleidžia, kad Egipto valdovo kariai buvo užlieti jūros bangos ir žuvo 180 metų vėliau, negu teigiama Biblijoje.

Po šio įvykio izraelitai Sinajaus dykumoje praleido 40 metų. 800 km kelionė atgal į Kanaano žemę negalėjo trukti taip ilgai, veikiausiai izraelitai neturėjo galutinio tikslo ir tiesiog tapo beduinais. B. Sivertsen nustatė, kad izraelitai išsikraustė 1628 m. pr. Kr., t. y. po Santorino ugnikalnio išsiveržimo, o ne 100–150 metų anksčiau, kaip teigiama Biblijoje. Taigi pasakojimas apie ilgą izraelitų kelionę tampa istoriškai pagrįstas.

Tais laikais Europos klimatas buvo gerokai atšalęs. Artimuosiuose Rytuose pagausėjo kritulių, vasaros pasidarė vėsesnės, todėl pagerėjo žemdirbystės sąlygos. Kitaip tariant, Kanaanas vėl atsigavo, izraelitų beduinai pamažu liovėsi klajoję ir ėmėsi verstis žemdirbyste. Kanaane izraelitai įsikūrė pamažu, taigi Jericho miesto mūrų nesugriovė izraelitų trimitų gausmas ir šūksmai, kaip kad teigiama Biblijoje.

Tuo laiku Egiptas po truputį atsigavo. Vėl imta svajoti apie Egipto imperijos galybę, o tam reikėjo darbo jėgos. Todėl faraonai kasmet siųsdavo kariauną į Kanaaną –  ne tik gynybos sumetimais, bet ir parsigabenti grobio bei vergų.

Kariuomenė pasiekdavo ir izraelitų valdas – kalnus šiandieniniame Palestinos Vakarų Krante. Galbūt šiais egiptiečių kariaunos žygiais į izraelitų valdas ir rėmėsi Biblijos pasakojimas apie izraelitų vergovę. Tačiau tai buvo daug vėliau, ne Mozės laikais.

Jūros vandenys užpylė 180 metų vėliau, negu teigiama Biblijoje
Aktyviausias kraustymasis vyko Tutmozio III valdymo laikotarpiu – 1479–1425 m. pr. Kr. Istorikai aptiko ano meto pasakojimą apie 700 vyrų, kurie dirbo pas faraoną akmenskaldžiais. Kartą, nebelikus darbo, faraonas juos išlaisvino, ir vyrai iškeliavo namo į Kanaaną. Tarp jų būta ir izraelitų, tačiau dauguma jų buvo šasu – beduinai iš Negevo dykumos. Vyrai keliavo palei šiaurinę Sinajaus pusiasalio pakrantę. Tutmozis atšaukė savo sprendimą ir panoro susigrąžinti vergus atgal. Faraono kariai apsupo vyrus prie Shi Hor sūraus vandens lagūnos. Shi Hor šiandien vadinama Shamal Sina. Nuo jūros ją skiria tik siauras žemės ruožas.

Faraono kariuomenę paskandino cunamis.,
Faraono kariuomenę paskandino cunamis.

Pietų kryptimi bandžiusiems apeiti lagūną išlaisvintiesiems akmenskaldžiams kelią pastojo kanalas. Kadangi temo, o persekiojami vergai buvo iš visų pusių apsupti, egiptiečiai nusprendė atidėti susirėmimą iki rytojaus. Persekiotojai apsistojo Tjaru tvirtovėje, esančioje siaurame žemės ruože tarp lagūnos ir jūros. Apsupti vergai nakvojo atokiau nuo jūros kranto. Auštant iš savo stovyklos jie išvydo, kaip milžiniška banga užliejo tvirtovę ir paskandino faraono kariauną.

Šį įvykį galima paaiškinti faktu, kad kaip tik tuo metu, anot geologų, Graikijos Gialės saloje išsiveržė povandeninis ugnikalnis. Išsiveržimas buvo silpnesnis nei Santorino saloje, tačiau pakankamai stiprus, kad sukeltų cunamį.

B. Siversten teigia, kad kaip tik tokia yra istorinė tiesa apie izraelitų išsikraustymą – nuo liepsnojančio krūmo ir dešimties bausmių iki jūros, užliejusios ir paskandinusios egiptiečius karius. Tik jūra buvo ne Raudonoji, o Viduržemio, o papasakoti įvykiai nutiko ne per savaitę, kaip teigiama Biblijoje, o per daugiau nei 180 metų.

Visa portale IliustruotasisMokslas.lt esanti medžiaga priklauso UAB „Verslo žinios“, jeigu nenurodyta kitaip. Draudžiama ją platinti kitose žiniasklaidos priemonėse, internetiniuose tinklalapiuose be išankstinio UAB „Verslo žinios” sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į IliustruotasisMokslas.lt kaip informacijos šaltinį.
Kaip įvertintumėte šį straipsnį?
Dalintis nuoroda:

2011.10.05, 11:46
Taip, negali žmonės nurimti. Ir ugnikalniams nesvarbus metų laikas, nes jie irgi negali nurimti :) Nuo biblijos rašymo irgi skiria porą tūkstantėlių metų, plius kad pati biblija buvo visiškai netiksli, taip pat fantazijos vaisius, ir šiuolaikiniam pasauliui visiškai nepritaikyta. Paneigti bibliją yra lengviau nei pateikti įrodymų, kad taip ir buvo, gal jūs, peace, jų turite? Religion is becoming obsolete, at least christianity does indeed.

2011.05.23, 20:35
You've hit the ball out the park! Increlidbe!

2011.05.17, 18:08
~peace
Vis negali žmonės nurimti. Kiekvienas bandymas daugiau ar mažiau paneigti Bibliją rodo keistą kovą su pačiu savimi. Žmogus sukuria istoriją apie ugnikalnio išsiveržimą vasario mėnesį. Ir lieka patenkintas pačiu savimi, nes atskleidė tiesą. Kadangi šios hipotezės autorių nuo įvykių skiria 3000 metų, tenka pasveikinti, kad tai jau 1000-oji hipotezė apie tuos laikus. Ir apgailestauti, kad ji nė kiek ne tikslesnė už buvusias.

Astronomai atrado Žemių Godzilą

„Tai tikra Žemių Godzila“, – taip naujai atrastą vadinamąją superžemę, kurios skersmuo 2,3 karto didesnis už Žemės, apibūdino Harvardo gyvybės kilmės tyrimo direktorius.
DAUGIAU

Pasyvioji meditacija veiksminga

Oslo universiteto mokslininkai iš smegenų nuotraukų nustatė, kaip smegenys veikia per dvi labiausiai paplitusias meditacijos praktikas – aktyviąją ir pasyviąją, dar vadinamą atsipalaidavimu.
DAUGIAU

Gyvensime storulių planetoje?

Pasak naujausio nutukimo tyrimo, trečdalis visų pasaulio žmonių turi antsvorio, o per pastaruosius tris dešimtmečius nė vienai šaliai nepavyko suvaldyti pasaulinio gyventojų svorio didėjimo.
DAUGIAU

Akla žuvis geba skaičiuoti

Akių neturinti žuvis, gyvenanti tamsiuose vandens apsemtuose urvuose po Somalio dykuma, nustebino mokslininkus, – net būdama akla, ji geba skaičiuoti daiktus.
DAUGIAU

Mirusi 115-metė atskleidžia gyvenimo ribas

Nyderlandų gyventoja  Hendrikje van Andel-Schipper mirė 2005 m., sulaukusi 115 metų. Mokslininkai ištyrė jos kūną ir nustatė galimą ryšį tarp kamieninių ląstelių skaičiaus ir amžiaus.
DAUGIAU

Jutiklis tiria maistą

Jei norite sužinoti, ką valgote arba kokia tabletė guli ant virtuvės stalo, jau galite tai padaryti.
DAUGIAU

Kosmose apvalėja širdis

Jei astronautai daug laiko praleidžia būdami nesvarumo būsenos, smarkiai paveikiama jų fiziologija.
DAUGIAU

Vandenynus nušviečia stebėtinai daug žuvų

Per penkias ekspedicijas į Bahamus Kaimanų salose ir Solomono salas JAV biologai nustatė 180 vandenyno gelmes nušviečiančių žuvų rūšis.
DAUGIAU

Robotą įkvėpė kengūra (1)

Vokietijos robotų gamintoja „Festo“ anksčiau yra stebinusi pasaulį robotais, sukurtais pagal, pavyzdžiui, spindulių judėjimą.
DAUGIAU

Zebras dryžuotas dėl musių

Ilgus metus mokslininkai siekė nustatyti zebro dryžių priežastį. Atlikus naują tyrimą nustatyta, kad dryžiai skirti apsisaugoti nuo musių.
DAUGIAU

Zondas metė unikalų žvilgsnį į Titano ežerus

Didžiausią Saturno palydovą Titaną dengia storas oranžinių debesų sluoksnis, tačiau NASA kosminis zondas „Cassini“, pro Saturną 2013 m. vasaros pabaigoje praskridęs ne vieną kartą, turėjo unikalią galimybę pažvelgti į ežerus palydovo šiaurės pusrutulyje.
DAUGIAU

Miesto bitės lizdus suka iš plastiko

Didžiausiame Kanados mieste Toronte gyvenančios bitės puikiai moka prisitaikyti prie aplinkos.
DAUGIAU

Mokslininkai skatina naujų plaukų augimą (2)

Mokslininkai baigia kurti būdą, kaip sustabdyti plikimą. Klonavus galvos odos ląsteles ir persodinus jas į odą, Kolumbijos universiteto Medicinos centro (JAV) ir Daramo universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkams pavyko priversti naujus plaukus augti.
DAUGIAU

Mokslininkai pajaunino Didįjį Kanjoną

140 metų mokslininkai ginčijosi dėl Didžiojo Kanjono amžiaus. Nauji moksliniai tyrimai rodo, kad jis tikriausiai keliais milijonais metų jaunesnis nei manyta.
DAUGIAU

Kinija išskiria daugiau anglies dvideginio nei JAV (1)

Kinija jau seniai pralenkė JAV ir tapo daugiausia anglies dvideginio (CO2) išskiriančia valstybe.
DAUGIAU

Pamišę menininkai geresni (1)

Vincentas van Goghas nusipjovė dalį ausies. Lady Gaga dėvi sukneles iš mėsos. Tokių ekscentriškų menininkų sąrašas ilgas.
DAUGIAU

Elektroninė membrana lankstosi aplink plauką

Šveicarijos federalinio technologijos instituto Ciuriche mokslininkai padarė nedidelę revoliuciją.
DAUGIAU

Šnipinėjimo lėktuvas skris greičiau už garsą (1)

Viršgarsinis lėktuvas „SR-72“ 5 500 km atstumą iš Londono į Niujorką įveikia per valandą.
DAUGIAU

Nauja rentgeno technologija rodo ne tik kaulus (1)

Rentgeno aparatas paprastai yra didelis prietaisas, kuriantis kaulų ir kietųjų audinių atvaizdus, o minkštieji audiniai parodomi, nebent pacientui duodama kontrastinės medžiagos.
DAUGIAU

Žemės branduolį sudarė geležies lašeliai

Remdamiesi eksperimentais, Kalifornijoje (JAV) įsikūrusio Stanfordo universiteto mokslininkai savaip išaiškino vieną iš daugelio mūsų pasaulio paslapčių – kaip susiformavo iš geležies sudarytas branduolys.
DAUGIAU

Blyškią odą užtikrino genai

Europos, Indijos ir Australijos mokslininkų komanda sukūrė teoriją apie šviesios odos atsiradimą.
DAUGIAU

Rašiklis piešia audinį (1)

Aukštųjų technologijų rašikliu galima gydyti kaulų traumas – jis rašo ne rašalu, o kamieninėmis ląstelėmis.
DAUGIAU

Futbolininkų bėdos – kaip boksininkų (1)

Kai futbolo žaidėjai aukštai pašoka ir stengiasi galva pasiųsti kamuolį į vartus, jie rizikuoja patirti smegenų pažeidimą.
DAUGIAU

Išvalyti vandenynus (1)

Vandenynuose gausu šiukšlių. Milijonai tonų plastiko, kurio negalima surinkti, nes didžioji dalis yra suirusi į mikroskopines skiauteles. Taip mokslininkai manė, kol inžinerijos studentui iš Nyderlandų kilo netikėta mintis.
DAUGIAU

Keista, bet tiesa

Pietų Kalifornijos universitete (JAV) sukurtas kompiuterinis žaidimas moko žaidėjus nugalėti baimę.
DAUGIAU

Telefonas it rentgeno aparatas

Mokslininkams pavyko sukurti spindulius skleidžiančią mikroschemą, telpančią į mobilųjį telefoną, tad jie vienu žingsniu priartėjo prie svajonės apie kiaurai daiktus skrodžiantį regėjimą, efektyvius vėžio tyrimus ir greitą duomenų perdavimą.
DAUGIAU

Antibiotikus aktyvuoja šviesa

Gydymas antibiotikais gali neigiamai veikti ligonį, nes žūsta ir gerosios žarnyno bakterijos. Groningeno universiteto (Nyderlandai) mokslininkai sukūrė antibiotikus, kurie veikia tik ten, kur reikia.
DAUGIAU

Užterščiausias oras – Bulgarijoje

Jei lankotės Bulgarijos arba Lenkijos pramoniniame mieste, sulaikykite kvėpavimą.
DAUGIAU

Giliai po vandeniu lūžta bangos (1)

Povandeninė ketera Ramiajame vandenyne sukuria dangoraižio aukščio bangas.
DAUGIAU

Grenlandija tirpsta iš apačios (1)

Grenlandijos paviršių dengiantis ledyninis skydas tirpsta ir iš viršaus, ir iš apačios, teigiama tyrime, kuris atliktas vykdant tarptautinį projektą „IceGeoHeat“.
DAUGIAU
Banner Side 2

Kodėl jūros vanduo sūrus? (1)

Sūrumo jūros vandeniui suteikia medžiagos, per ilgą laiką atkeliavusios upėmis iš žemynų.
DAUGIAU

Kodėl kryžiuojame pirštus?

Pirštų kryžiavimas, tikintis, kad mus lydės sėkmė, paplitęs paprotys krikščioniškoje pasaulio dalyje.
DAUGIAU

Kada išrastas dezodorantas?

Amerikiečių bendrovė „Mum“ pirmąjį dezodorantą pasaulyje pristatė 1888 metais.
DAUGIAU

Kuri kalba lengviausia?

Paprasčiausia išmokti Kinijos mandarinų kalbą, teigia Oslo universiteto (Norvegija) kalbų profesorius Rolfas Theilas.
DAUGIAU

Ar kitose planetose yra debesų? (1)

Planetose, kurios yra pakankamai didelės, kad turėtų atmosferą, taip pat gali būti debesų.
DAUGIAU
Banner Side 2

Ar šimtakojai iš tiesų turi 100 kojų?

Šimtakojai gali turėti 100 ir net daugiau kojų.
DAUGIAU

Kodėl spengia ausyse? (1)

Spengimas ar zvimbimas ausyse vadinamas tinitu, jį sukelia garso bangas nerviniais impulsais...
DAUGIAU

Kaip dažnai išsirikiuoja visos planetos? (1)

Kartkartėmis danguje galima išvysti arti viena kitos esančias dvi planetas. Ar visos aštuonios jų gali išsirikiuoti viena linija?
DAUGIAU

Kokia knyga storiausia?

Storiausia masiškai leista knyga buvo 4 032 puslapių rinktinė....
DAUGIAU

Kur dingsta Saulės šviesa?

Kur dingsta Saulės šviesa, pasiekusi Žemę? Ar ji sugeriama kaip šiluma ar tampa kuo nors kitu?
DAUGIAU

Kaip laivai saugomi nuo rūdžių?

Kontaktuodami su deguonimi metalai ỹra skirtingu greičiu, tad jų rūdijimo laikas taip pat nevienodas.
DAUGIAU

Ar aspartamas sukelia vėžį? (1)

1996 m. amerikietis neurologas Johnas Olney dirbtinį saldiklį aspartamą (E951) apkaltino sukeliant vėžį.
DAUGIAU

Ar gyvūnams, kaip ir žmonėms, išsiskiria endorfinų?

Endorfinai malšina skausmą ir padeda reguliuoti emocijas, be to, padeda ir žmonėms, ir gyvūnams nekreipti dėmesio į skausmą.
DAUGIAU

Kaip gaminami ryžių trapučiai?

Spraginti ryžiai, kuriuos pažįstame iš ryžių trapučių, gaminami drėkinant ryžius ir veikiant juos 9–10 atmosferų slėgiu bei 255–265 laipsnių temperatūra.
DAUGIAU

Kada pradėjome skustis?

Pirmieji skustuvus gaminti pradėjo egiptiečiai prieš 5 tūkst. metų.
DAUGIAU

Ar skorpionai gali nusižudyti?

Legendos apie besižudančius skorpionus sklinda jau tūkstančius metų.
DAUGIAU

Kaip veikia dirbtinė širdis?

Ar dirbtinė širdis veikia taip pat kaip tikra?
DAUGIAU

Kodėl viršutiniuose atmosferos sluoksniuose temperatūra žemesnė?

Šaltas oras sunkesnis už šiltą. Kodėl kylant aukštyn oras darosi vėsesnis?
DAUGIAU

Ką reiškia oktaninis skaičius?

Automobilis varomas sprogimais variklio cilindruose, kur žvakės kibirkštis uždega oro ir benzino mišinį.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad sliekai gali dalytis ir gyventi toliau?

Esu girdėjęs, kad perpjautas sliekas toliau gyvena kaip du atskiri gyvūnai. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Per kiek laiko jėgainės grąžina energiją?

Jėgainės apsimoka tik tada, jei jose gaminama daugiau energijos, nei sunaudota jas statant.
DAUGIAU

Ar gyvūnų kraujas skiriasi nuo žmonių?

Žmonių ir kitų žinduolių kraujo sandara iš esmės tokia pati.
DAUGIAU

Kodėl magnetas traukia metalus?

Iš esmės visi atomai yra mažyčiai magnetai, tačiau didžiojoje dalyje medžiagų šie magnetai yra išdėstyti atsitiktine kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl ką tik išsivalius dantis sultys atrodo neskanios? (1)

Dantų pastoje esanti putojimo medžiaga pablogina skonio pojūtį.
DAUGIAU

Kiek medaus surenka bitė?

Per gyvenimą bitė darbininkė surenka ne mažiau nei 1 g medaus.
DAUGIAU

Kodėl šypsodamiesi rodome dantis?

Plati šypsena, pro kurią matomi apnuoginti dantys, yra tik viena veido išraiškų, reiškiančių džiaugsmą.
DAUGIAU

Ar vorai ropoja kitų vorų tinklais?

Voras gali lengvai laipioti artimų rūšių vorų tinklais. Tinklą numegzti užima daug laiko, todėl galima pamanyti, kad vorai perima kitų tinklus.
DAUGIAU

Ar nuo lietaus debesys susitraukia?

Lyjant debesys netenka masės, tačiau paprastai kylantis drėgnas oras, sudarantis debesį, ir toliau jam teikia masės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad negyvi paukščiai krinta ant žemės? (2)

Esu girdėjęs apie didelius būrius paukščių, staiga kritusių ir užsimušusių JAV ir Švedijoje. Ar tai tiesa? Kodėl taip nutinka?
DAUGIAU

Ar gali stiklinė šalto vandens sustabdyti žagsulį?

Žagsime, nes paveikiamas klajoklis nervas, o jis priverčia diafragmą susitraukinėti.
DAUGIAU

Ar ugnis dega žemoje temperatūroje?

Ar įmanoma uždegti ugnį minusinėje temperatūroje? Ar tokia liepsna bus karšta?
DAUGIAU

Ar tiesa, kad smūgis gali sukelti amneziją? (1)

Stiprus smūgis į galvą gali kelioms dienoms „išjungti“ atmintį.
DAUGIAU

Ar kola gelbsti skaudant pilvui? (1)

Kaip ir kitose angliarūgštės prisotintuose gėrimuose, koloje yra daug cukraus ir druskų.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad...iki 4 metų nieko neatsimename? (5)

Ar tiesa, kad vaikų iki 4 metų smegenys dar nepasirengusios kaupti atsiminimų?
DAUGIAU

Kodėl, turint temperatūros, krečia ir šaltis, ir karštis? (1)

Šalčio ir šilumos pojūčius paprastai sukelia aukšta arba žema kūno temperatūra, nors organizmas stengiasi išlaikyti apie 37 laipsnių kūno temperatūrą.
DAUGIAU

Kodėl atomo branduolys neišyra?

Atomo branduolį sudaro teigiamojo krūvio protonai ir krūvio neturintys neutronai.
DAUGIAU

Ar gestų kalba visur vienoda?

Gestų kalbos atsiradimo data nėra tiksliai žinoma, tačiau mokslininkai įsitikinę, kad veido išraiškomis ir gestais žmonės bendravo gerokai anksčiau, nei išrasta sakytinė kalba.
DAUGIAU

Kaip matuojamas futbolininkų darbo krūvis?

Nubėgto atstumo matavimai parodo, kad žaidėjas per aukščiausios lygos rungtynes paprastai nubėga 10 kilometrų.
DAUGIAU

Ar gyvūnai sensta greičiau?

Gyvenimo trukmė glaudžiai susijusi su dauginimusi, tad dauguma gyvūnų sensta greičiau nei žmonės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad šarkos vagia blizgius daiktus? (1)

Raktai, monetos ir papuošalai. Pasak legendos, šarkos šiems daiktams negali atsispirti.
DAUGIAU

Kada žmonės įsirengė pirmuosius šiukšlynus?

Šiukšlynais žmonės naudojasi jau 10 tūkst. metų – nuo tada, kai pradėjo dirbti žemę.
DAUGIAU

Ar ciklonai visada sukasi ta pačia kryptimi?

Šiaurės pusrutulyje vėjas ciklone visada juda prieš laikrodžio rodyklę, o Pietų pusrutulyje jis sukasi priešinga kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl mikrobangų krosnelėje sviestas sprogsta?

Mikrobangų krosnelėje maistas šildomas mikrobangomis, kurios priverčia vandens ir riebalų molekules judėti.
DAUGIAU

Kodėl žiedas mūvimas ant bevardžio piršto? (1)

Ant ketvirtojo piršto nuo nykščio žiedus mūvime jau nuo antikos laikų.
DAUGIAU

Ar miego ritmas įgimtas?

Mūsų miego ritmą valdo biologinis laikrodis, kuris veikia 24 valandų darbo ciklais, tad tam tikru laiku pavargstame.
DAUGIAU

Kodėl dramblio ilgas straublys?

Prieš 30–40 mln. metų dramblių protėviai buvo vos metro aukščio ir greičiausiai gyveno vandenyje, kaip šiandieniniai begemotai.
DAUGIAU

Kodėl miestiečiai labiau alergiški?

Miesto gyventojai dažniau nei kaimo serga šienlige. Tai atrodo nelogiška. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Kaip katė murkia? (1)

Katės murkimas panašus į žmogaus niūniavimą.
DAUGIAU

Ar žmonės gali įsimagnetinti?

Žmonės įsimagnetinti negali, nes mūsų organizme nėra kam sukurti magnetinio lauko, kuris būtų pakankamai stiprus ir trauktų daiktus.
DAUGIAU

Kaip auga sraigės kiautas?

Sraigės kiautas – tai iš atskirų sluoksnių sudarytas spiralės formos vamzdelis.
DAUGIAU

Kokios spalvos yra veidrodis? (2)

Griežtai kalbant, veidrodis yra bespalvis.
DAUGIAU

Kas išrado kreditinę kortelę?

1949 m. bendrovės „Hamilton Credit Corporation“ vadovas Frankas McNamara su draugais lankėsi restorane.
DAUGIAU

Kodėl moterų rankos sustorėja?

Mums senstant, lėtėja odos baltymo kolageno gamyba, todėl riebalų ląstelės gali sudaryti drebančius gumbus.
DAUGIAU

Kada jaučiame norą šlapintis?

Kai šlapimo pūslė prisipildo 25–50 procentų, ji siunčia signalą smegenims, kad laikas į tualetą.
DAUGIAU

Kiek svėrė mažiausias naujagimis?

Mažiausio svorio išgyvenęs naujagimis yra Amillia Taylor.
DAUGIAU

Kodėl nesudega žvakės dagtis? (1)

Žvakės liepsna atsiranda dėl degančių stearino garų, ne dėl degančio dagčio.
DAUGIAU

Ar galima per daug miegoti?

Mokslininkai surado ryšį tarp ilgo miego ir fizinių ydų.
DAUGIAU

Ar nesmulkinti grūdai skirtingi?

Nesmulkintuose grūduose yra įvairių grūdų elementų, kurie priklauso nuo grūdų rūšies.
DAUGIAU

Kas išrado alaus butelio kamštelį?

Pirmąjį alaus butelio kamštelį 1891 m. išrado amerikietis Williamas Painteris.
DAUGIAU

Kodėl pingvinai negali skraidyti?

Skraidymas – specializuotas ir daug energijos reikalaujantis judėjimo būdas. Visos skraidančio gyvūno kūno dalys sukurtos gyvenimui ore.
DAUGIAU

Ar visi nagai auga vienodu greičiu?

Kiekvienas nagas auga savo greičiu. Paprastai greičiausiai auga nagai ant tų pirštų, kurių paskutinis pirštakaulis ilgiausias.
DAUGIAU

Kurtumas muzikai?

Kai kurie žmonės gimsta kurti muzikai. Jie pasižymi normalia klausa, intelektu ir atmintimi, tačiau nesugeba atpažinti ar atsiminti paprastų melodijų ir ritmų, dainuodami nusidainuoja.
DAUGIAU

Kur yra didžiausia pasaulyje atominė elektrinė?

Pati didžiausia atominė elektrinė pasaulyje yra Japonijoje, 220 km į šiaurės vakarus nuo Tokijo.
DAUGIAU

Kaip greitai juda ašigaliai?

Magnetinio Šiaurės ašigalio vietą 1831 m. pirmasis nustatė anglas Jamesas Rossas, ir kai Roaldas Amundsenas ašigalyje apsilankė 1904 m., šis jau buvo pasislinkęs 50 kilometrų.
DAUGIAU

Kaip veikia guminis trintukas?

Rašant pieštuku ant popieriaus, mažos grafito dalys atskyla nuo pieštuko šerdies ir prisitvirtina prie nelygaus popieriaus paviršiaus.
DAUGIAU

Ar charakteris paveldimas? (1)

Daugybė tyrimų įrodė, kad genai gali būti atsakingi už šiek tiek daugiau nei 50 proc. visų charakterio skirtumų.
DAUGIAU

Kur lyja gausiausiai?

Ljoro (Kolumbija) kasmet iškrenta 13 300 mm kritulių, tad regionas laikomas drėgniausia vieta pasaulyje.
DAUGIAU

Ar gyvūnai žudosi? (2)

Mokslininkai nežino, ar koks nors gyvūnas yra nusižudęs, tačiau esama ne vieno pavyzdžio, kai gyvūnai save žaloja.
DAUGIAU

Kurių gyvūnų nėštumas trunka ilgiausiai? (1)

Kai kurių gyvūnų nėštumas trunka labai ilgai, jis kelis kartus  viršyja žmogaus.
DAUGIAU

Kodėl žmonėms po akimis atsiranda maišeliai?

Maišeliai po akimis ypač išryškėja su amžiumi, nes aplink akis esanti oda, raumenys, riebalai ir audiniai laikui bėgant praranda lankstumą.
DAUGIAU

Kaip matuojamas Žemės amžius?

Uolienų amžiui nustatyti mokslininkai taiko radiometrinius metodus, paremtus tuo, kad skirtingų elementų radioaktyvių atmainų (vadinamų izotopais) irimas vyksta tam tikru greičiu.
DAUGIAU

 Kodėl apskritimas dalijamas į 360 laipsnių?

Tikslaus atsakymo į šį klausimą nėra, bet tai tikriausiai susiję su tuo, kad Babilonijos skaičių sistemoje kardinalusis skaičius buvo 60.
DAUGIAU

Kas yra virtualusis vanduo? (1)

Gaminant prekes, dažnai reikia nemažai vandens. Mokslininkai jį vadina „virtualiuoju vandeniu“, nes pirkėjai tiesiogiai nepajaus vartoją vandenį.
DAUGIAU

Koks automobilis yra mažiausias? (1)

Jis yra 104,14 cm aukščio, 66,04 cm pločio ir 132,08 cm ilgio – britų „Wind Up“ yra mažiausias pasaulyje miestui pritaikytas automobilis.
DAUGIAU

Kada išrasta dantų pastos tūtelė?

Dantų pastą tūtelėje 1892 m. išrado JAV odontologas Washingtonas Sheffieldas.
DAUGIAU

Kam briedžiui barzda?

Briedžio pasmakrėje kaba kailiu padengta odos raukšlė, vadinama barzda.
DAUGIAU

Kur yra ilgiausias tramvajų tinklas?

Sofijoje (Bulgarija) tramvajai tebėra populiari transporto priemonė.
DAUGIAU

Kuris vantinis tiltas aukščiausias?

Atstumas tarp Meksikoje esančio tilto El Puente Baluarte paviršiaus ir po juo plytinčio slėnio – 390 m.
DAUGIAU

Kodėl Venera sukasi taip lėtai? (3)

Venera yra vienintelė Saulės sistemos planeta, kurios diena trunka ilgiau nei metai.
DAUGIAU

Kokio dydžio gali būti auglys? (2)

1991 m. 34 metų amerikietei pašalintas didžiausias kada nors užfiksuotas auglys.
DAUGIAU

Kokie cheminiai elementai sudaro žmogų? (2)

Didžiąją dalį mūsų organizmo sudaro deguonis, vandenilis ir anglis.
DAUGIAU

Ar gali šiltas vanduo užšalti greičiau už šaltą? (2)

Gali pasirodyti keista, kad šiltas vanduo užšąla greičiau nei šaltas, tačiau kartais taip nutinka.
DAUGIAU

Kaip toli ir aukštai pumos šokinėja?

Pumos paplitusios didelėse teritorijose Š. ir P. Amerikoje, gyvena kalvotose vietovėse miškuose ir kalnuose.
DAUGIAU

Ar nulaužti visi kodai? (1)

Kai kurie kodai dar neiššifruoti. Vieni garsiausių – Bealo šifras ir Voiničiaus rankraštis.
DAUGIAU