Kodėl „dainuoja“ didžiųjų ežerų ledas?

Ledas „dainuoja“, kai vienoje vietoje atsiradę maži įtrūkiai ima greitai plisti per visą ežerą ir verčia ledą virpėti.

Šie virpesiai sukelia oro virpesius, t. y. „dainuojančio“ ledo garsą, kiek primenantį girdimą šalia geležinkelio bėgių traukiniui artėjant. Įtrūkiams lede plintant, galima išgirsti, kaip vienoje vietoje atsiradęs garsas greitai artinasi.

„Dainavimą“ sukeliantys įtrūkiai susidaro dėl keleto priežasčių, tačiau visi jie yra įtampos  lede  padarinys. Panaši įtampa susidaro Žemės plutoje judant tektoninėms plokštėms ir atpalaiduojama vykstant žemės drebėjimui. Taigi šie nuo ežero sklindantys virpesiai, arba „dainavimas“, yra tarsi ledo drebėjimas.

Ledas „dainuoja“ dėl: besikeičiančio slėgio, besikeičiančios temperatūros, potvynių kaitos.

Tokią įtampą gali sukelti atmosferos slėgio pokyčiai. Ledas turi prisitaikyti prie pakitusio slėgio, o kadangi yra standus, tai prisitaiko trūkinėdamas. Ledas gal trūkinėti ir dėl didelių aplinkos temperatūros svyravimų. Šaltas ledas užima mažesnį tūrį negu šiltas, todėl temperatūrai krentant ledas ima trauktis ir trūkinėja. Labai dideliuose ežeruose ledas gali trūkinėti ir dėl smarkių potvynių.

Ledas „dainuoja“ tik gana dideliuose ežeruose. Ežerai, kurių plotas nesiekia 10 tūkstančių kvadratinių metrų, veikiausiai bus per maži kelių įtrūkių sistemų simfonijai.