Skersai Antarktidą


Išsamius ir gausiai iliustruotus straipsnius rasite žurnale "Iliustruotasis mokslas".
Prenumeruokite dabar ir kas mėnesį stebėkite naujausius mokslo ir technikos pasiekimus, atradimus.

Iliustruotasis mokslas

Atlaikę stingdantį šaltį, įveikę storą sniego sluoksnį ir gilius ledo plyšius, susidoroję su gausybe techninių gedimų ir patyrę kitų sunkumų, Moono ir  Regano ekspedicijos dalyviai pirmieji istorijoje automobiliais pervažiavo Antarktidą  ir sugrįžo atgal.

Dešimt vyrų leidžiasi į nepakartojamą žygį per Antarktidą. Dviem specialiai sukonstruotais šešiaračiais automobiliais jie ketina kirsti žemyną per geografinį Pietų ašigalį ir sugrįžti atgal. Toks žygis – pirmas istorijoje.


Ekspedicijai vadovauja patyrę poliarininkai – Andrew Moonas ir Andrew Reganas, tad ir pavadinta ji Moono ir Regano Antarktidos ekspedicija. Kartu keliauja orientavimosi poliariniuose regionuose specialistas, mechanikas ir du islandai, gebantys puikiai vairuoti ant ledo ir taisyti automobilius. Be jų, į ekspediciją dar įtrauktas patyręs alpinistas, atsakingas už maistą; ryšių specialistas ir Londono karališkojo koledžo mokslininkas.

 
Ekspedicijos tikslas – ne vien nutrūktgalviška kelionė. Joje bus renkama ir mokslinė informacija. Kad ištirtų pasaulinės oro taršos poveikį Antarktidai, grupė atliks meteorologinius matavimus ir rinks sniego mėginius. Grupės mokslininkas nuolat stebės savo organizmo veiklą atšiauraus klimato sąlygomis ir kelionėje po baltąjį žemyną ieškos meteoritų. Taip pat bus aiškinamasi dėl aplinkai mažiau kenksmingų alternatyvų smarkiai orą teršiantiems lėktuvams, kurie skraido tarp Antarktidos bazių. Todėl bus išbandyta speciali transporto priemonė – anglies dvideginio neišskiriančios, bioetanoliu varomos ekologiškos motorinės rogės.

Per Antarktidos ledo dykumą „Moon Regan“ ekspediciją vedė ekologiškos motorinės rogės. Per Antarktidos ledo dykumą „Moon Regan“ ekspediciją vedė ekologiškos motorinės rogės.,

Susitikę Buenos Airėse Argentinoje, žygeiviai drauge važiuoja iki pat Pietų Čilėje įsikūrusio Punta Arenaso miesto, o iš jo į Antarktidą rengiasi skristi galingu krovininiu rusų lėktuvu „Iljušin 76“ – jame tilps ne tik įgula, bet ir automobiliai bei visi įrenginiai.
Neilgai trukus išbandoma keliautojų kantrybė – numatytoje lėktuvo tūpimo vietoje smarkiai sninga. Išvykimas atidedamas, kol orai pragiedrės ir tūpimo tako Antarktidoje nebedengs sniegas. Po dviejų savaičių vyrai galiausiai palieka Punta Arenasą ir po keturių valandų skrydžio belangiame lėktuvo krovinių skyriuje nusileidžia Uniono ledyne. Tūpti ant ledinio tako sudėtinga, juolab kad nėra skrydžių valdymo centro, kuris padėtų pilotui.

Dar nepajudėjus ima spyriotis variklis
Kai pavyksta puikiai nutūpti, Moono ir Regano grupė ima ruoštis išvykti iš bazės, įsikūrusios ledyne tarp gražių kalnų. Dviem dideliais moksliniais visureigiais ir vienvietėmis motorinėmis rogėmis vyrai patraukia Pietų ašigalio link. Tačiau technika ima gesti nespėjus net pajudėti iš Uniono ledyno. Neužsiveda motorinės rogės – per šalta.


Panaudojus karštas visureigio išmetamąsias dujas, ekologinį variklį vyrams pavyksta užvesti, taigi ekologiškos motorinės rogės galės parodyti, ko vertos sniegyne. Su vėjeliu jos nuskrieja pirmiau už gerokai sunkesnių mokslininkų visureigius. Pirmojoje kelionės dalyje motorinių rogių vaidmuo – žvalgyti teritoriją ir surasti geriausią kelią, tinkamą visureigiams.

Pirma numatyta stotelė – Patrioto kalvos, ten yra degalų saugykla, tačiau mažajai vilkstinei iki jos nusikasti nepavyksta. Motorinės rogės staiga tampa nevaldomos. Keliautojai nusprendžia, kad likusį neilgą kelią iki saugyklos jas nutemps visureigiu. Neilgai trukus ima springčioti ir nebetraukti antrasis visureigis – neveikia du iš aštuonių galingo dyzelinio variklio cilindrų. Atrodo, varikliui nepatiko aviacinių degalų, alyvos ir antifrizo kokteilis. Tačiau temperatūrai nukritus žemiau nei 35 laipsniai šalčio, paprastas dyzelinas nebetinka.


Vilkstinei tenka sustoti dar sykį, ir nusivylę žygeiviai nusprendžia įsirengti stovyklą nakvynei – nors šis žodis vargu ar tinka, nes vidurnaktį aukštai danguje šviečia saulė. Vidurvasarį Antarktidoje ji niekuomet nenusileidžia. Kol vieni stato palapines, mechanikai krapštosi prie transporto priemonių. Motorines roges suremontuoja mikliai, tačiau visureigį pataisyti sudėtingiau. Nusprendžiama, kad važiuojant reikia reguliariai išjungti ir įjungti variklį. Po šiltos vakarienės ir kelių valandų miego palapinėse vyrai vėl pajuda – į Patrioto kalvas, kuro saugyklos link, tačiau likus vos dviem kilometrams baigiasi antrojo visureigio degalai. 

Kelionės pradžioje visureigio priekyje pritaisomas įmantrus antžeminis radaras sniego uždengtiems ledo plyšiams aptikti. Kelionės pradžioje visureigio priekyje pritaisomas įmantrus antžeminis radaras sniego uždengtiems ledo plyšiams aptikti. ,
   

Remonto punktas ledo dykumoje
Keliautojai pasidžiaugia, kad neturi daugiau automobilių – pirmasis visureigis nuvažiuoja parvežti trupučio degalų antrajam, ir visi nukanka iki degalų saugyklos. Atkasę daug sniege paslėptų 200 litrų talpos statinių, į automobilius supila po 1900 litrus degalų.
Nuo Patrioto kalvų iki kitos saugyklos – 275 kilometrai. Giliu sniegu automobiliai rieda vidutiniškai dvylikos kilometrų per valandą greičiu. Vienas iš ekspedicijos tikslų – pagerinti greičiausios kelionės per Antarktidą rekordą, tad dieną nėra laiko ruošti maisto. Valgiaraštis– juodųjų serbentų sultys, šokoladiniai sausainiai, džiovinti vaisiai ir riešutai. Minėtą atstumą grupė įveikia per 22 valandas be sustojimo – jei neskaičiuotume begalės stabtelėjimų oro slėgiui padangose pakeisti. Slėgį reikia nuolatos priderinti prie sniego dangos. Minkštame sniege, kad ratai neprasisuktų, jis turi būti labai mažas – dešimtadalis įprasto Europoje automobilio padangų slėgio.

Prie antrosios degalų saugyklos ekspedicija vėl įsirengia stovyklą. Pasistatę tris palapines – vieną didelę ir dvi mažas – ir užkirtę karšto maisto, keliautojai sulenda į miegmaišius užtarnauto poilsio.
Priešakyje – paskutinis etapas iki Pietų ašigalio. Oras geras, sniegas nebe toks minkštas, tad galima važiuoti 25 kilometrų per valandą greičiu. Tačiau automobiliai vėl ima gesti. Iš pradžių prireikia keisti degalų filtrą, vėliau iš rikiuotės išeina amortizatorius. Po kurio laiko tenka pakeisti pagrindinį diržą, be to, pavarų dėžės skystis pavojingai įkaista, tad automobilis turi stabčioti kas kelias minutes. Nagingieji mechanikai pluša išsijuosę. 
Ekspedicijai sunkiai sekasi pakilti į Antarktidos plokščiakalnį, kuriame 2835 metrų aukštyje virš jūros lygio yra Pietų ašigalis. Temperatūrai nukritus žemiau kaip 40 laipsnių šalčio, viena pora pirštinių nebesušildo rankų. Vyrai stengiasi kuo rečiau lipti iš automobilių ir pakaitomis išsitiesia ant galinės sėdynės pamiegoti.
Bet miegoti beveik neįmanoma. Vėjas supūtė kieto sniego kopas, vadinamas aštriapusnėmis, – jos atrodo įspūdingai, tačiau važiuoti per jas labai sunku. Automobiliai turi laviruoti tarp aštrių, kelių metrų aukščio „bangų“ grėsmingai girgždančiame sniego vandenyne. Laimė, motorinės rogės veikia kuo puikiausiai – šiurkštus paviršius joms labiau patinka.

Iki Pietų ašigalio – per šešias dienas
Pagaliau GPS imtuvas rodo 90 laipsnių pietų platumos. Piečiau nenukeliausi. Praėjus šešioms dienoms nuo išvykimo iš Uniono ledyno žygeivius šiltai pasitinka Pietų ašigalio Amundseno ir Scotto stoties gyventojai. Taip toli nukakę patenkinti keliautojai jaučia palengvėjimą. Tačiau juos pakerta nuovargis, todėl įkūrę stovyklą visi krinta miego.

Po privalomo grupės fotografavimosi šalia ženklo, žyminčio tikslią geografinio Pietų ašigalio vietą, keliautojai patraukia į ekskursiją po amerikiečių bazę, kurioje gyvena 238 žmonės. Vėl pernakvoję stovykloje, prisipildo automobilių degalų bakus ir patraukia link didžiulio plūduriuojančio ledyno, vadinamo Rosso šelfiniu ledynu.
Motorines roges palieka Pietų ašigalyje, nes jos beveik išnaudojo ypatinguosius ekologiškus degalus. Įstabu, kad jos šitiek nuvažiavo be jokių rimtesnių gedimų. Automobiliai sunkiai kraunami. Pirmasis visureigis traukia priekabą su šešiomis degalų cisternomis ir įvairia įranga, o antrasis turės jam padėti važiuojant įkalne.

Vėliau paaiškėja, kad tai nevykęs sumanymas, mat sniegas labai gilus. Per dvi valandas nusikasę vos septynis kilometrus, priekabą palieka, o degalus perkelia ant rogių, nes jas tempti gerokai lengviau. Kitus reikmenis pririša ant automobilių stogų.
Ironiška, bet nuvažiavus dar 75 kilometrus, nors ir labai šalta, užkaista antrojo mokslinio visureigio variklis. Per gilų, minkštą sniegą automobiliai stumiasi vos 3–5 kilometrų per valandą greičiu, todėl šalto oro srautas per menkas ir radiatorius prastai aušina variklį. Mechanikai vėl kimba į darbą, tik šįkart jis ne iš lengvųjų – ventiliatoriui pataisyti tenka griebtis suvirinimo prietaiso.

Galop žygeivius užklumpa pūga. Švilpia ledinis 100 kilometrų per valandą siekiantis vėjas. Pro tirštą pustomą sniegą beveik nieko nematyti, važiuoti neįmanoma, todėl ekspedicijos dalyviams lieka laukti ir tikėtis, kad vėjas netrukus nurims.
Jie miega, skaito, žiūri filmus ir žaidžia nardais. Valandos slenka, o pūga nesiruošia liautis. Nepaisydami oro sąlygų, trys narsiausieji nusprendžia miegoti palapinėje. Kitą dieną juos tenka kone iškasti iš sniego. Po kelių dienų vėjas aprimsta, ir vyrai gali keliauti toliau.

 Be jokių sunkumų įveikę 80 kilometrų baltame kraštovaizdyje išvysta kažin ką tamsaus. Paaiškėja, kad tai dešimties didelių vikšrinių automobilių vilkstinė. Jie tempia roges su milžiniškais degalų bakais ir kitomis atsargomis iš pakrantėje įsikūrusios McMurdo bazės – didžiausios Antarktidoje – į Pietų ašigalio bazę.
Didžioji vilkstinė sniege paliko aiškias vėžes, tad dabar visureigiams važiuoti kur kas paprasčiau. Pro debesis išlindus saulei nuotaika dar labiau praskaidrėja. Keliautojai pasiekia Leveretto ledyno viršūnę – ledynu jie leisis iki Rosso šelfinio ledyno, Antarktidos žemyno krašto.

Dėl gaišaties kelionė sutrumpėjo
Dabar svarbiausia – pasirinkti tinkamą kelią. Viduryje ledynas per status, o kraštuose prie kalnų žioji pavojingi plyšiai. Patyrę vairuotojai labai atsargiai leidžiasi nuo 2500 iki 300 metrų virš jūros lygio iki didžiulio plūduriuojančio Rosso šelfinio ledyno.
Ekspedicija pervažiavo Antarktidą – per 303 valandas įveikė 1946 kilometrus. Kadangi kelionė buvo pradėta vėliau, tenka atsisakyti planų aplankyti pakrantėje įsikūrusią McMurdo bazę. Bet žygeiviai nesikremta ir švenčia pergalę ant ledo kirsdami kepsnius, o prieš žygį atgal mechanikai dar sykį patikrina automobilius.

Jie pamato, kad vieno automobilio pagrindinis diržas (atlaikantis 100 tūkst. kilometrų kelią) visiškai susidėvėjo ir net perplyšo išilgai. Atsarginio neturi. Telieka sugniaužus kumščius tikėtis, kad apdriskęs pavaros diržas atlaikys kelionę iki Uniono ledyno kitame žemyno krašte.
Praleidę šešias valandas prie Rosso šelfinio ledyno, keliautojai pasuka atgal savo pačių vėžėmis. Staiga vienas automobilis išsuka iš kelio ir nuslysta per sniegą. Vairuotojas užmigo. Jis nedelsiant nuvaromas miegoti ant užpakalinės sėdynės.

Grįždami žygeiviai susirenka tuščias degalų statines ir pasiima priekabą, ledo dykumoje nepalieka nieko. Nors vėjo greitis siekia 122 kilometrus per valandą, iki Pietų ašigalio jie sugrįžta tik per 31 valandą ir dar sykį įsirengia stovyklą. Šįkart vakarienei – avienos kepsniai su aštriomis pupelėmis ir sūriu. Desertui – konservuoti vaisiai su šokolado padažu. Po šokoladinių sausainių ir džiovintų vaisių dietos kelyje be galo gardu valgyti normalų maistą ir, nepaisant šaltuko (40 laipsnių), puiku išsitiesti ir išsimiegoti palapinėje, užuot susirietus ant užpakalinės dardančio automobilio sėdynės. Pusryčiai taip pat neprasti – kiaušinienė, šoninė ir keptos bulvės.

Ledo plyšiai grįžtant
Išaušo nauja diena, ir poliarininkai iš lėto juda tolyn. Dažnai vienas katras automobilis įstringa sniege, tad kitam tenka jį ištraukti.
Minkštą sniegą pakeičia aukštos aštriapusnės, jomis reikia važiuoti ypač atsargiai. Ne ten pasukęs nesunkiai sulaužysi automobilio pakabą. Grįžtant tenka įveikti ne vien sniego kopas, bet ir ledo plyšių išvagotą teritoriją. Gilūs plyšiai yra nusinešę ne vieną gyvybę. Jie būna užpustyti, todėl jų nematyt, tačiau pusnies tiltui įlūžus galima nukristi ne vieną metrą žemyn. Tokiame plyšyje prasmegtų net šešių su puse metro ilgio visureigis.

Važiuojant iš Uniono ledyno į Pietų ašigalį prie vieno automobilio priekio buvo pritaisytas žemės, tiksliau, ledo, radaras. Jis aptikdavo plyšį, tačiau nesuteikdavo informacijos, ar per jį įmanoma pravažiuoti. Grįždami keliautojai nusprendžia radaro atsisakyti ir pasitelkia seną išbandytą būdą ledo plyšių išraižytai teritorijai įveikti: keli vyrai, saugos virvėmis prisirišę prie automobilio, eina į priekį badydami sniegą lazdomis. Šitaip per tris valandas nuvažiuoja penkis kilometrus. Deja, ne visada padeda ir šios atsargumo priemonės – vieno automobilio ratas prasmenga gilioje nematomoje duobėje. Visureigis įstringa. Vyrai atsargiai prakasa vėžes, ir galiausiai jiems pavyksta išvairuoti automobilį iš duobės.
Likusį kelią nusprendžia važiuoti be pertraukų. Automobiliuose ir miega, ir valgo. Vis dėlto kelissyk tenka sustoti: prireikia degalų, prakiūra padanga, galiausiai tenka pakeisti varantįjį veleną. Laimė, viskas pataisoma vietoje.


Praėjus 20 dienų, 12 valandų ir 30 minučių nuo išvykimo iš Uniono ledyno, keliautojai pasiekia finišą. Ekspedicijos dalyviai pirmieji pasaulyje kirto Antarktidą per geografinį Pietų ašigalį ir grįžo atgal. Spaudžiant nežmoniškam speigui neaprėpiama ledo dykuma jie sukorė beveik 4 tūkstančius kilometrų.
Vyrai laimingi. Jie pirmieji perkirto šaltąjį žemyną ratinėmis transporto priemonėmis. Jie pagerino Antarktidos pervažiavimo rekordą ir įrodė, kad iki Pietų ašigalio galima nusikasti bioetanoliu varomomis motorinėmis rogėmis. Be to, jie surinko labai daug informacijos, ji bus nagrinėjama ne vieną mėnesį. Bet pirmiausia jie žmoniškai išsimaudys – pirmąsyk per tris savaites. 

Visa portale IliustruotasisMokslas.lt esanti medžiaga priklauso UAB „Verslo žinios“, jeigu nenurodyta kitaip. Draudžiama ją platinti kitose žiniasklaidos priemonėse, internetiniuose tinklalapiuose be išankstinio UAB „Verslo žinios” sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į IliustruotasisMokslas.lt kaip informacijos šaltinį.
Kaip įvertintumėte šį straipsnį?
Dalintis nuoroda:

2012.10.01, 13:33
A perfect reply! Thanks for taking the toruble.

2012.01.18, 15:36
I'm so glad that the intneret allows free info like this!

Astronomai atrado Žemių Godzilą

„Tai tikra Žemių Godzila“, – taip naujai atrastą vadinamąją superžemę, kurios skersmuo 2,3 karto didesnis už Žemės, apibūdino Harvardo gyvybės kilmės tyrimo direktorius.
DAUGIAU

Pasyvioji meditacija veiksminga

Oslo universiteto mokslininkai iš smegenų nuotraukų nustatė, kaip smegenys veikia per dvi labiausiai paplitusias meditacijos praktikas – aktyviąją ir pasyviąją, dar vadinamą atsipalaidavimu.
DAUGIAU

Gyvensime storulių planetoje?

Pasak naujausio nutukimo tyrimo, trečdalis visų pasaulio žmonių turi antsvorio, o per pastaruosius tris dešimtmečius nė vienai šaliai nepavyko suvaldyti pasaulinio gyventojų svorio didėjimo.
DAUGIAU

Akla žuvis geba skaičiuoti

Akių neturinti žuvis, gyvenanti tamsiuose vandens apsemtuose urvuose po Somalio dykuma, nustebino mokslininkus, – net būdama akla, ji geba skaičiuoti daiktus.
DAUGIAU

Mirusi 115-metė atskleidžia gyvenimo ribas

Nyderlandų gyventoja  Hendrikje van Andel-Schipper mirė 2005 m., sulaukusi 115 metų. Mokslininkai ištyrė jos kūną ir nustatė galimą ryšį tarp kamieninių ląstelių skaičiaus ir amžiaus.
DAUGIAU

Jutiklis tiria maistą

Jei norite sužinoti, ką valgote arba kokia tabletė guli ant virtuvės stalo, jau galite tai padaryti.
DAUGIAU

Kosmose apvalėja širdis

Jei astronautai daug laiko praleidžia būdami nesvarumo būsenos, smarkiai paveikiama jų fiziologija.
DAUGIAU

Vandenynus nušviečia stebėtinai daug žuvų

Per penkias ekspedicijas į Bahamus Kaimanų salose ir Solomono salas JAV biologai nustatė 180 vandenyno gelmes nušviečiančių žuvų rūšis.
DAUGIAU

Robotą įkvėpė kengūra (1)

Vokietijos robotų gamintoja „Festo“ anksčiau yra stebinusi pasaulį robotais, sukurtais pagal, pavyzdžiui, spindulių judėjimą.
DAUGIAU

Zebras dryžuotas dėl musių

Ilgus metus mokslininkai siekė nustatyti zebro dryžių priežastį. Atlikus naują tyrimą nustatyta, kad dryžiai skirti apsisaugoti nuo musių.
DAUGIAU

Zondas metė unikalų žvilgsnį į Titano ežerus

Didžiausią Saturno palydovą Titaną dengia storas oranžinių debesų sluoksnis, tačiau NASA kosminis zondas „Cassini“, pro Saturną 2013 m. vasaros pabaigoje praskridęs ne vieną kartą, turėjo unikalią galimybę pažvelgti į ežerus palydovo šiaurės pusrutulyje.
DAUGIAU

Miesto bitės lizdus suka iš plastiko

Didžiausiame Kanados mieste Toronte gyvenančios bitės puikiai moka prisitaikyti prie aplinkos.
DAUGIAU

Mokslininkai skatina naujų plaukų augimą (2)

Mokslininkai baigia kurti būdą, kaip sustabdyti plikimą. Klonavus galvos odos ląsteles ir persodinus jas į odą, Kolumbijos universiteto Medicinos centro (JAV) ir Daramo universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkams pavyko priversti naujus plaukus augti.
DAUGIAU

Mokslininkai pajaunino Didįjį Kanjoną

140 metų mokslininkai ginčijosi dėl Didžiojo Kanjono amžiaus. Nauji moksliniai tyrimai rodo, kad jis tikriausiai keliais milijonais metų jaunesnis nei manyta.
DAUGIAU

Kinija išskiria daugiau anglies dvideginio nei JAV (1)

Kinija jau seniai pralenkė JAV ir tapo daugiausia anglies dvideginio (CO2) išskiriančia valstybe.
DAUGIAU

Pamišę menininkai geresni (1)

Vincentas van Goghas nusipjovė dalį ausies. Lady Gaga dėvi sukneles iš mėsos. Tokių ekscentriškų menininkų sąrašas ilgas.
DAUGIAU

Elektroninė membrana lankstosi aplink plauką

Šveicarijos federalinio technologijos instituto Ciuriche mokslininkai padarė nedidelę revoliuciją.
DAUGIAU

Šnipinėjimo lėktuvas skris greičiau už garsą (1)

Viršgarsinis lėktuvas „SR-72“ 5 500 km atstumą iš Londono į Niujorką įveikia per valandą.
DAUGIAU

Nauja rentgeno technologija rodo ne tik kaulus (1)

Rentgeno aparatas paprastai yra didelis prietaisas, kuriantis kaulų ir kietųjų audinių atvaizdus, o minkštieji audiniai parodomi, nebent pacientui duodama kontrastinės medžiagos.
DAUGIAU

Žemės branduolį sudarė geležies lašeliai

Remdamiesi eksperimentais, Kalifornijoje (JAV) įsikūrusio Stanfordo universiteto mokslininkai savaip išaiškino vieną iš daugelio mūsų pasaulio paslapčių – kaip susiformavo iš geležies sudarytas branduolys.
DAUGIAU

Blyškią odą užtikrino genai

Europos, Indijos ir Australijos mokslininkų komanda sukūrė teoriją apie šviesios odos atsiradimą.
DAUGIAU

Rašiklis piešia audinį

Aukštųjų technologijų rašikliu galima gydyti kaulų traumas – jis rašo ne rašalu, o kamieninėmis ląstelėmis.
DAUGIAU

Futbolininkų bėdos – kaip boksininkų (1)

Kai futbolo žaidėjai aukštai pašoka ir stengiasi galva pasiųsti kamuolį į vartus, jie rizikuoja patirti smegenų pažeidimą.
DAUGIAU

Išvalyti vandenynus

Vandenynuose gausu šiukšlių. Milijonai tonų plastiko, kurio negalima surinkti, nes didžioji dalis yra suirusi į mikroskopines skiauteles. Taip mokslininkai manė, kol inžinerijos studentui iš Nyderlandų kilo netikėta mintis.
DAUGIAU

Keista, bet tiesa

Pietų Kalifornijos universitete (JAV) sukurtas kompiuterinis žaidimas moko žaidėjus nugalėti baimę.
DAUGIAU

Telefonas it rentgeno aparatas

Mokslininkams pavyko sukurti spindulius skleidžiančią mikroschemą, telpančią į mobilųjį telefoną, tad jie vienu žingsniu priartėjo prie svajonės apie kiaurai daiktus skrodžiantį regėjimą, efektyvius vėžio tyrimus ir greitą duomenų perdavimą.
DAUGIAU

Antibiotikus aktyvuoja šviesa

Gydymas antibiotikais gali neigiamai veikti ligonį, nes žūsta ir gerosios žarnyno bakterijos. Groningeno universiteto (Nyderlandai) mokslininkai sukūrė antibiotikus, kurie veikia tik ten, kur reikia.
DAUGIAU

Užterščiausias oras – Bulgarijoje

Jei lankotės Bulgarijos arba Lenkijos pramoniniame mieste, sulaikykite kvėpavimą.
DAUGIAU

Giliai po vandeniu lūžta bangos (1)

Povandeninė ketera Ramiajame vandenyne sukuria dangoraižio aukščio bangas.
DAUGIAU

Grenlandija tirpsta iš apačios

Grenlandijos paviršių dengiantis ledyninis skydas tirpsta ir iš viršaus, ir iš apačios, teigiama tyrime, kuris atliktas vykdant tarptautinį projektą „IceGeoHeat“.
DAUGIAU
Banner Side 2

Kodėl jūros vanduo sūrus? (1)

Sūrumo jūros vandeniui suteikia medžiagos, per ilgą laiką atkeliavusios upėmis iš žemynų.
DAUGIAU

Kodėl kryžiuojame pirštus?

Pirštų kryžiavimas, tikintis, kad mus lydės sėkmė, paplitęs paprotys krikščioniškoje pasaulio dalyje.
DAUGIAU

Kada išrastas dezodorantas?

Amerikiečių bendrovė „Mum“ pirmąjį dezodorantą pasaulyje pristatė 1888 metais.
DAUGIAU

Kuri kalba lengviausia?

Paprasčiausia išmokti Kinijos mandarinų kalbą, teigia Oslo universiteto (Norvegija) kalbų profesorius Rolfas Theilas.
DAUGIAU

Ar kitose planetose yra debesų? (1)

Planetose, kurios yra pakankamai didelės, kad turėtų atmosferą, taip pat gali būti debesų.
DAUGIAU
Banner Side 2

Ar šimtakojai iš tiesų turi 100 kojų?

Šimtakojai gali turėti 100 ir net daugiau kojų.
DAUGIAU

Kodėl spengia ausyse? (1)

Spengimas ar zvimbimas ausyse vadinamas tinitu, jį sukelia garso bangas nerviniais impulsais...
DAUGIAU

Kaip dažnai išsirikiuoja visos planetos? (1)

Kartkartėmis danguje galima išvysti arti viena kitos esančias dvi planetas. Ar visos aštuonios jų gali išsirikiuoti viena linija?
DAUGIAU

Kokia knyga storiausia?

Storiausia masiškai leista knyga buvo 4 032 puslapių rinktinė....
DAUGIAU

Kur dingsta Saulės šviesa?

Kur dingsta Saulės šviesa, pasiekusi Žemę? Ar ji sugeriama kaip šiluma ar tampa kuo nors kitu?
DAUGIAU

Kaip laivai saugomi nuo rūdžių?

Kontaktuodami su deguonimi metalai ỹra skirtingu greičiu, tad jų rūdijimo laikas taip pat nevienodas.
DAUGIAU

Ar aspartamas sukelia vėžį? (1)

1996 m. amerikietis neurologas Johnas Olney dirbtinį saldiklį aspartamą (E951) apkaltino sukeliant vėžį.
DAUGIAU

Ar gyvūnams, kaip ir žmonėms, išsiskiria endorfinų?

Endorfinai malšina skausmą ir padeda reguliuoti emocijas, be to, padeda ir žmonėms, ir gyvūnams nekreipti dėmesio į skausmą.
DAUGIAU

Kaip gaminami ryžių trapučiai?

Spraginti ryžiai, kuriuos pažįstame iš ryžių trapučių, gaminami drėkinant ryžius ir veikiant juos 9–10 atmosferų slėgiu bei 255–265 laipsnių temperatūra.
DAUGIAU

Kada pradėjome skustis?

Pirmieji skustuvus gaminti pradėjo egiptiečiai prieš 5 tūkst. metų.
DAUGIAU

Ar skorpionai gali nusižudyti?

Legendos apie besižudančius skorpionus sklinda jau tūkstančius metų.
DAUGIAU

Kaip veikia dirbtinė širdis?

Ar dirbtinė širdis veikia taip pat kaip tikra?
DAUGIAU

Kodėl viršutiniuose atmosferos sluoksniuose temperatūra žemesnė?

Šaltas oras sunkesnis už šiltą. Kodėl kylant aukštyn oras darosi vėsesnis?
DAUGIAU

Ką reiškia oktaninis skaičius?

Automobilis varomas sprogimais variklio cilindruose, kur žvakės kibirkštis uždega oro ir benzino mišinį.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad sliekai gali dalytis ir gyventi toliau?

Esu girdėjęs, kad perpjautas sliekas toliau gyvena kaip du atskiri gyvūnai. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Per kiek laiko jėgainės grąžina energiją?

Jėgainės apsimoka tik tada, jei jose gaminama daugiau energijos, nei sunaudota jas statant.
DAUGIAU

Ar gyvūnų kraujas skiriasi nuo žmonių?

Žmonių ir kitų žinduolių kraujo sandara iš esmės tokia pati.
DAUGIAU

Kodėl magnetas traukia metalus?

Iš esmės visi atomai yra mažyčiai magnetai, tačiau didžiojoje dalyje medžiagų šie magnetai yra išdėstyti atsitiktine kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl ką tik išsivalius dantis sultys atrodo neskanios? (1)

Dantų pastoje esanti putojimo medžiaga pablogina skonio pojūtį.
DAUGIAU

Kiek medaus surenka bitė?

Per gyvenimą bitė darbininkė surenka ne mažiau nei 1 g medaus.
DAUGIAU

Kodėl šypsodamiesi rodome dantis?

Plati šypsena, pro kurią matomi apnuoginti dantys, yra tik viena veido išraiškų, reiškiančių džiaugsmą.
DAUGIAU

Ar vorai ropoja kitų vorų tinklais?

Voras gali lengvai laipioti artimų rūšių vorų tinklais. Tinklą numegzti užima daug laiko, todėl galima pamanyti, kad vorai perima kitų tinklus.
DAUGIAU

Ar nuo lietaus debesys susitraukia?

Lyjant debesys netenka masės, tačiau paprastai kylantis drėgnas oras, sudarantis debesį, ir toliau jam teikia masės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad negyvi paukščiai krinta ant žemės? (2)

Esu girdėjęs apie didelius būrius paukščių, staiga kritusių ir užsimušusių JAV ir Švedijoje. Ar tai tiesa? Kodėl taip nutinka?
DAUGIAU

Ar gali stiklinė šalto vandens sustabdyti žagsulį?

Žagsime, nes paveikiamas klajoklis nervas, o jis priverčia diafragmą susitraukinėti.
DAUGIAU

Ar ugnis dega žemoje temperatūroje?

Ar įmanoma uždegti ugnį minusinėje temperatūroje? Ar tokia liepsna bus karšta?
DAUGIAU

Ar tiesa, kad smūgis gali sukelti amneziją? (1)

Stiprus smūgis į galvą gali kelioms dienoms „išjungti“ atmintį.
DAUGIAU

Ar kola gelbsti skaudant pilvui? (1)

Kaip ir kitose angliarūgštės prisotintuose gėrimuose, koloje yra daug cukraus ir druskų.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad...iki 4 metų nieko neatsimename? (5)

Ar tiesa, kad vaikų iki 4 metų smegenys dar nepasirengusios kaupti atsiminimų?
DAUGIAU

Kodėl, turint temperatūros, krečia ir šaltis, ir karštis? (1)

Šalčio ir šilumos pojūčius paprastai sukelia aukšta arba žema kūno temperatūra, nors organizmas stengiasi išlaikyti apie 37 laipsnių kūno temperatūrą.
DAUGIAU

Kodėl atomo branduolys neišyra?

Atomo branduolį sudaro teigiamojo krūvio protonai ir krūvio neturintys neutronai.
DAUGIAU

Ar gestų kalba visur vienoda?

Gestų kalbos atsiradimo data nėra tiksliai žinoma, tačiau mokslininkai įsitikinę, kad veido išraiškomis ir gestais žmonės bendravo gerokai anksčiau, nei išrasta sakytinė kalba.
DAUGIAU

Kaip matuojamas futbolininkų darbo krūvis?

Nubėgto atstumo matavimai parodo, kad žaidėjas per aukščiausios lygos rungtynes paprastai nubėga 10 kilometrų.
DAUGIAU

Ar gyvūnai sensta greičiau?

Gyvenimo trukmė glaudžiai susijusi su dauginimusi, tad dauguma gyvūnų sensta greičiau nei žmonės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad šarkos vagia blizgius daiktus? (1)

Raktai, monetos ir papuošalai. Pasak legendos, šarkos šiems daiktams negali atsispirti.
DAUGIAU

Kada žmonės įsirengė pirmuosius šiukšlynus?

Šiukšlynais žmonės naudojasi jau 10 tūkst. metų – nuo tada, kai pradėjo dirbti žemę.
DAUGIAU

Ar ciklonai visada sukasi ta pačia kryptimi?

Šiaurės pusrutulyje vėjas ciklone visada juda prieš laikrodžio rodyklę, o Pietų pusrutulyje jis sukasi priešinga kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl mikrobangų krosnelėje sviestas sprogsta?

Mikrobangų krosnelėje maistas šildomas mikrobangomis, kurios priverčia vandens ir riebalų molekules judėti.
DAUGIAU

Kodėl žiedas mūvimas ant bevardžio piršto? (1)

Ant ketvirtojo piršto nuo nykščio žiedus mūvime jau nuo antikos laikų.
DAUGIAU

Ar miego ritmas įgimtas?

Mūsų miego ritmą valdo biologinis laikrodis, kuris veikia 24 valandų darbo ciklais, tad tam tikru laiku pavargstame.
DAUGIAU

Kodėl dramblio ilgas straublys?

Prieš 30–40 mln. metų dramblių protėviai buvo vos metro aukščio ir greičiausiai gyveno vandenyje, kaip šiandieniniai begemotai.
DAUGIAU

Kodėl miestiečiai labiau alergiški?

Miesto gyventojai dažniau nei kaimo serga šienlige. Tai atrodo nelogiška. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Kaip katė murkia?

Katės murkimas panašus į žmogaus niūniavimą.
DAUGIAU

Ar žmonės gali įsimagnetinti?

Žmonės įsimagnetinti negali, nes mūsų organizme nėra kam sukurti magnetinio lauko, kuris būtų pakankamai stiprus ir trauktų daiktus.
DAUGIAU

Kaip auga sraigės kiautas?

Sraigės kiautas – tai iš atskirų sluoksnių sudarytas spiralės formos vamzdelis.
DAUGIAU

Kokios spalvos yra veidrodis? (2)

Griežtai kalbant, veidrodis yra bespalvis.
DAUGIAU

Kas išrado kreditinę kortelę?

1949 m. bendrovės „Hamilton Credit Corporation“ vadovas Frankas McNamara su draugais lankėsi restorane.
DAUGIAU

Kodėl moterų rankos sustorėja?

Mums senstant, lėtėja odos baltymo kolageno gamyba, todėl riebalų ląstelės gali sudaryti drebančius gumbus.
DAUGIAU

Kada jaučiame norą šlapintis?

Kai šlapimo pūslė prisipildo 25–50 procentų, ji siunčia signalą smegenims, kad laikas į tualetą.
DAUGIAU

Kiek svėrė mažiausias naujagimis?

Mažiausio svorio išgyvenęs naujagimis yra Amillia Taylor.
DAUGIAU

Kodėl nesudega žvakės dagtis? (1)

Žvakės liepsna atsiranda dėl degančių stearino garų, ne dėl degančio dagčio.
DAUGIAU

Ar galima per daug miegoti?

Mokslininkai surado ryšį tarp ilgo miego ir fizinių ydų.
DAUGIAU

Ar nesmulkinti grūdai skirtingi?

Nesmulkintuose grūduose yra įvairių grūdų elementų, kurie priklauso nuo grūdų rūšies.
DAUGIAU

Kas išrado alaus butelio kamštelį?

Pirmąjį alaus butelio kamštelį 1891 m. išrado amerikietis Williamas Painteris.
DAUGIAU

Kodėl pingvinai negali skraidyti?

Skraidymas – specializuotas ir daug energijos reikalaujantis judėjimo būdas. Visos skraidančio gyvūno kūno dalys sukurtos gyvenimui ore.
DAUGIAU

Ar visi nagai auga vienodu greičiu?

Kiekvienas nagas auga savo greičiu. Paprastai greičiausiai auga nagai ant tų pirštų, kurių paskutinis pirštakaulis ilgiausias.
DAUGIAU

Kurtumas muzikai?

Kai kurie žmonės gimsta kurti muzikai. Jie pasižymi normalia klausa, intelektu ir atmintimi, tačiau nesugeba atpažinti ar atsiminti paprastų melodijų ir ritmų, dainuodami nusidainuoja.
DAUGIAU

Kur yra didžiausia pasaulyje atominė elektrinė?

Pati didžiausia atominė elektrinė pasaulyje yra Japonijoje, 220 km į šiaurės vakarus nuo Tokijo.
DAUGIAU

Kaip greitai juda ašigaliai?

Magnetinio Šiaurės ašigalio vietą 1831 m. pirmasis nustatė anglas Jamesas Rossas, ir kai Roaldas Amundsenas ašigalyje apsilankė 1904 m., šis jau buvo pasislinkęs 50 kilometrų.
DAUGIAU

Kaip veikia guminis trintukas?

Rašant pieštuku ant popieriaus, mažos grafito dalys atskyla nuo pieštuko šerdies ir prisitvirtina prie nelygaus popieriaus paviršiaus.
DAUGIAU

Ar charakteris paveldimas? (1)

Daugybė tyrimų įrodė, kad genai gali būti atsakingi už šiek tiek daugiau nei 50 proc. visų charakterio skirtumų.
DAUGIAU

Kur lyja gausiausiai?

Ljoro (Kolumbija) kasmet iškrenta 13 300 mm kritulių, tad regionas laikomas drėgniausia vieta pasaulyje.
DAUGIAU

Ar gyvūnai žudosi? (2)

Mokslininkai nežino, ar koks nors gyvūnas yra nusižudęs, tačiau esama ne vieno pavyzdžio, kai gyvūnai save žaloja.
DAUGIAU

Kurių gyvūnų nėštumas trunka ilgiausiai? (1)

Kai kurių gyvūnų nėštumas trunka labai ilgai, jis kelis kartus  viršyja žmogaus.
DAUGIAU

Kodėl žmonėms po akimis atsiranda maišeliai?

Maišeliai po akimis ypač išryškėja su amžiumi, nes aplink akis esanti oda, raumenys, riebalai ir audiniai laikui bėgant praranda lankstumą.
DAUGIAU

Kaip matuojamas Žemės amžius?

Uolienų amžiui nustatyti mokslininkai taiko radiometrinius metodus, paremtus tuo, kad skirtingų elementų radioaktyvių atmainų (vadinamų izotopais) irimas vyksta tam tikru greičiu.
DAUGIAU

 Kodėl apskritimas dalijamas į 360 laipsnių?

Tikslaus atsakymo į šį klausimą nėra, bet tai tikriausiai susiję su tuo, kad Babilonijos skaičių sistemoje kardinalusis skaičius buvo 60.
DAUGIAU

Kas yra virtualusis vanduo? (1)

Gaminant prekes, dažnai reikia nemažai vandens. Mokslininkai jį vadina „virtualiuoju vandeniu“, nes pirkėjai tiesiogiai nepajaus vartoją vandenį.
DAUGIAU

Koks automobilis yra mažiausias? (1)

Jis yra 104,14 cm aukščio, 66,04 cm pločio ir 132,08 cm ilgio – britų „Wind Up“ yra mažiausias pasaulyje miestui pritaikytas automobilis.
DAUGIAU

Kada išrasta dantų pastos tūtelė?

Dantų pastą tūtelėje 1892 m. išrado JAV odontologas Washingtonas Sheffieldas.
DAUGIAU

Kam briedžiui barzda?

Briedžio pasmakrėje kaba kailiu padengta odos raukšlė, vadinama barzda.
DAUGIAU

Kur yra ilgiausias tramvajų tinklas?

Sofijoje (Bulgarija) tramvajai tebėra populiari transporto priemonė.
DAUGIAU

Kuris vantinis tiltas aukščiausias?

Atstumas tarp Meksikoje esančio tilto El Puente Baluarte paviršiaus ir po juo plytinčio slėnio – 390 m.
DAUGIAU

Kodėl Venera sukasi taip lėtai? (3)

Venera yra vienintelė Saulės sistemos planeta, kurios diena trunka ilgiau nei metai.
DAUGIAU

Kokio dydžio gali būti auglys? (2)

1991 m. 34 metų amerikietei pašalintas didžiausias kada nors užfiksuotas auglys.
DAUGIAU

Kokie cheminiai elementai sudaro žmogų? (1)

Didžiąją dalį mūsų organizmo sudaro deguonis, vandenilis ir anglis.
DAUGIAU

Ar gali šiltas vanduo užšalti greičiau už šaltą? (2)

Gali pasirodyti keista, kad šiltas vanduo užšąla greičiau nei šaltas, tačiau kartais taip nutinka.
DAUGIAU

Kaip toli ir aukštai pumos šokinėja?

Pumos paplitusios didelėse teritorijose Š. ir P. Amerikoje, gyvena kalvotose vietovėse miškuose ir kalnuose.
DAUGIAU

Ar nulaužti visi kodai? (1)

Kai kurie kodai dar neiššifruoti. Vieni garsiausių – Bealo šifras ir Voiničiaus rankraštis.
DAUGIAU