Smurtą patiriančių vaikų smegenys veikia kaip kareivių
Vaikai, augantys namuose, kuriuose smurtaujama, grėsmę jaučia lygiai taip pat, kaip mūšio lauke kovojantys kariai.
Londono universitetinio koledžo (University College London) mokslininkas Eamonas McCrory funkciniu magnetiniu rezonansu ištyrė dvidešimties iš pažiūros sveikų, bet namuose smurtą patyrusių vaikų smegenis ir 23 saugiuose namuose augančių vaikų smegenis. Tyrimo metu vidutiniškai dvylikos metų vaikams buvo rodomos nuotraukos su piktais, liūdnais ir neutralios išraiškos veidais. Tuo metu, kai smurtą išgyvenusiems vaikams buvo rodomi pikti veidai, suaktyvėdavo jų smegenų migdolinio kūno ir galvos smegenų priekinės salos dalies veikla — šios sritys yra atsakingos už gebėjimą aptikti grėsmę ir tikėtis skausmo. Prieš tai atliktų panašių tyrimų metu išsiaiškinta, kad lygiai taip suaktyvėja karių smegenys.
| Smurtą patiriantys vaikai grėsmę jaučia ir pavojaus išmoksta tikėtis lygiai taip pat, kaip mūšio lauke kovojantys kariai. "Bloomberg" nuotr. |
|
„Manome, kad šitie pokyčiai atsiranda dėl neuronų gebėjimo prisitaikyti, — sako E. McCrory. — Ir smurtą patiriantys vaikai ir kovojantys kariai adaptuojasi, kad išliktų pavojingoje aplinkoje.“
Tyrėjų nuomone, šis smegenų gebėjimas gali padėti nesaugioje aplinkoje išgyventi ankstyvoje vaikystėje, tačiau vėliau jis gali lemti rimtus psichinius sutrikimus — depresiją, nerimo priepuolius.
Panašų tyrimą su kolegomis atlikusi Jeilio universitetinės medicinos mokyklos (Yale University School of Medicine) mokslininkė Hilary Blumberg išsiaiškino, kad vaikystėje smurtą patyrusių vaikų smegenų dalyse, atsakingose už emocinį apdorojimą, yra mažiau pilkosios medžiagos.
„Įrodyta, kad smurtas prieš vaikus „užsifiksuoja“ jų smegenyse ir lemia biologinius pakitimus, — komentuoja mokslininkai.
Dabar, anot jų, reikia išsiaiškinti, kiek pastovūs yra tokie pokyčiai.
„Ne visi vaikai, prieš kuriuos smurtauta, suaugę patiria psichinių sutrikimų, nemažai jų sugeba atsitiesti ir sėkmingai įsitvirtinti gyvenime. Norime sužinoti daugiau apie mechanizmus, kurie padeda jiems atsitiesti“, — pasakoja E. McCrory.
Šaltiniai:
sciencedaily.com
,
ucl.ac.uk
.
Visa portale IliustruotasisMokslas.lt esanti medžiaga priklauso UAB „Verslo žinios“, jeigu nenurodyta kitaip.
Draudžiama ją platinti kitose žiniasklaidos priemonėse, internetiniuose tinklalapiuose be išankstinio UAB „Verslo žinios” sutikimo.
Cituojant būtina aiški nuoroda į IliustruotasisMokslas.lt kaip informacijos šaltinį.