Majų tyrinėtojui pasaulio pabaigos pranašystės padeda mokyti kritinio mąstymo

Kanzaso universiteto antropologas ir majų kultūros tyrinėtojas Johnas Hoopesas ir jo studentai į pranašaujamas pasaulio  pabaigos datas – tokias kaip 11-11-11 arba 2012 gruodžio 21 d. – žvelgia gana skeptiškai.

J. Hoopesas yra laikomas vienu iš rimtesnių ekspertų, kai reikia atskirti faktus nuo išmonės kalbose apie majų kalendorių ar pranašystėse apie pasaulio pabaigą 2012 m. gruodžio 21 d.

Jis parašė ne vieną 2012 m. mitą nuvainikuojantį straipsnį, jo plunksnai priklauso skyrius tuojau pasirodysiančioje Josepho Gelferio sudarytoje knygoje „2012: Kontrkultūrinės apokalipsės iššifravimas“.

J. Hoopeso susidomėjimas 2012-ųjų fenomenu prasidėjo kaip akademinis pomėgis, jis dėstytoją įtraukė į antropologines Amerikos kultūros studijas. Galiausiai, kaip jis pats sako, 2012-ųjų fenomenas „sukėlė didžiulį auditorijos susidomėjimą majų kalendoriumi ir žiemos saulėgrįža.“

Su majų kalendoriumi susijusios pasaulio pabaigos pranašystės gali pagelbėti lavinti kritinį mąstymą.

Šį rudenį J. Hoopesas ir jo studentai stebėjo dvi prognozuojamas katastrofos datas – spalio 21 ir 28 dienas. Apie apokalipsę spalio 21 dieną paskelbė Kalifornijos evangelistas Haroldas Campingas, po to kai jo paties išpranašauta pasaulio pabaiga gegužės mėnesį neįvyko. Savamokslis majų kosmologas švedas Carlas Johanas Callemanas teigė, kad spalio 28-ąją įvyks žmonijos sąmonės transformacija. Ši, kaip ir daugelis kitų pranašysčių, neišsipildė.

Kita didžioji data numatyta 11-11-11. Jos J. Hoopesas su studentais laukia su nekantrumu. Skelbiama, kad tą dieną žmoniją turėtų pasiekti nauja energija. Ji padėtų pasiruošti didžiajai sąmonės transformacijai, įvyksiančiai 2012-ųjų gruodžio 21 dieną.

Nesvarbu, ką žymi šios datos – laiką pakeisti sąmonę ar katastrofišką pasaulio pabaigą – jos visos yra dalis 2012-ųjų mito. Anot, J. Hoopeso, jis atsirado Cristobalio Colono ir prancūzų misionierių dėka, nors dauguma mitą sieja su senovės majų kalendoriaus pabaiga.

Oksfordo 9-ajame Tarptautiniame archeologinės astronomijos simpoziume J. Hoopesas pristatė savo naujausius tyrinėjimus. Antropologas teigia, kad šis pasaulio pabaigos mitas Europoje yra įsišaknijęs nuo XVI a. amžiaus pradžios, jungiant astrologines ir biblines pranašystes. C. Colonas tikėjo, kad jo atrasti nauji kraštai leis Ispanijai užkariauti Jeruzalę ir išgyventi pasaulio pabaigos įvykius, aprašomus Apokalipsės knygoje. Norėdamas įrodyti savo įsitikinimus, C. Colonas parašė Pranašysčių knygą, kurioje įtrauktas pokalbis su majų vadu.

Maginis mąstymas padeda įamžinti mitus ir įsitikinimus, kurie neturi jokio mokslinio pagrindo. 2012-ųjų  ir kitus mitus J. Hoopesas naudoja išmokyti studentus mąstyti kritiškai ir išmokti atskirti mokslą nuo mitų.

„Jei pasakojime moralizuojama, tuomet tai tikriausiai ne mokslinė istorija. Istorijos, paremtos mokslu, turėtų būti objektyvios, ne subjektyvios“, – sako J. Hoopesas.

Remiantis 2012-ųjų mitu išleista daugiau nei 1000 knygų, ką jau bekalbėti apie internetinius tinklalapius. J. Hoopesas tikisi, kad ši psichozė nepasieks savo viršūnės iki 2012 metų. Baimė ir vaizduotė – gerai parduodamos prekės, ypač tuomet, kai žmonės nėra užtikrinti dėl ateities.

Apokalipsės pranašystės geriausiai „parduodamos“ Jungtinėse Valstijose. J. Hoopesas pabrėžia, kad tikinčiųjų pasaulio pabaiga ir sąmonės transformacija galima rasti bene visose senovės kultūrose.

„Jungtinėse valstijose visada buvo religinė laisvė. Savotiškos religinės sektos ir tikintieji okultizmu visuomet buvo dalis Amerikos“, – sako J. Hoopesas.

2012-ųjų mito išsilaikymas iki XXI amžiaus gali atspindėti mirties baimę, kuri lydėjo ir senąsias, ir moderniąsias civilizacijas.

Šaltinis: University of Kansas