Ar egzistuoja absoliučiai maksimali temperatūra?

Fizikoje absoliutinio nulio temperatūroje, kuri yra lygi -273°C, molekulės liaujasi judėjusios. Tačiau viršutinės temperatūros ribos nėra.

Temperatūra yra molekulių ir atomų judėjimo matas. Jeigu šios dalelės juda greitai ir turi didelę kinetinę energiją, temperatūra būna aukšta.

Šildomos medžiagos būsena keičiasi. Paprastame geležies gabale kambario temperatūroje atomai beveik nejuda – jie lieka savo vietose. Kaitinama geležis ima baltai švytėti ir lydytis – tampa skysta, jos atomai ima greitai judėti. Toliau temperatūrai didėjant skysta geležis ima garuoti ir virsta dujomis, jų atomai juda dar greičiau. Jeigu temperatūra dar kyla, atomai skyla į teigiamus jonus ir neigiamus elektronus. Geležis tampa elektrai laidžia plazma, elektronai ir jonai joje  juda labai greitai.

Viršutinės temperatūros ribos nėra. Nors Saulės paviršius yra tik 6 tūkst. laipsnių karščio, jį visą dengia plazma.

Dar aukštesnėje, kelių milijonų laipsnių, temperatūroje suyra atomų branduoliai, todėl galima sakyti, kad medžiaga nebeegzistuoja. Galima būtų manyti, kad maksimali temperatūra pasiekiama, kai atomai juda didžiausiu, šviesos greičiu – t. y. 300 tūkst. km/s. Tačiau taip nėra, nes temperatūra yra dalelių energijos, o ne judėjimo matas. Nors dalelės negali viršyti šviesos greičio, jų kinetinė energija, anot reliatyvumo teorijos, vis tiek gali didėti. Paprastai sakant, energija labiau didina dalelių masę nei suteikia joms greičio.

Kadangi kinetinė energija neturi viršutinės ribos, nėra ir teorinės viršutinės temperatūros ribos. Žinoma tik tai, kad nė viena dalelė negali turėti daugiau energijos nei jos yra Visatoje.