Naujos technologijos padeda sučiupti žudiką


Išsamius ir gausiai iliustruotus straipsnius rasite žurnale "Iliustruotasis mokslas".
Prenumeruokite dabar ir kas mėnesį stebėkite naujausius mokslo ir technikos pasiekimus, atradimus.

Iliustruotasis mokslas

Nusikaltimo vietoje dirbantys specialistai ir teismo medicinos ekspertai nuolat išranda naujų būdų tirti nusikaltimus. Nuo nusikaltėlio plaukų izotopų analizės, galinčios atskleisti jo gyvenamąją vietą, iki sudėtingos programinės įrangos, kuri leidžia nustatyti nusikaltėlio eiseną. Dirstelkime, kaip dirba šiuolaikiniai aukštąsias technologijas taikantys policijos tyrėjai.

1. Įvykdyta žmogžudystė.

Į nusikaltimo vietą atvykę policijos pareigūnai mato ant asfalto gulintį moters kūną. Policininkai atitveria teritoriją. Netrukus atvyksta policijos specialistai tirti žmogžudystės vietos ir ieškoti nusikaltimo įkalčių...

Šalia kūno liko šovinio tūtelė, ant aukos kūno randamas nusikaltėlio plaukas, o netoliese esančiuose krūmuose policija aptinka audinio skiautę. Vaizdo kamera užfiksuoja nueinantį vyrą, tačiau jo veido negalima įžiūrėti. Šalia kūno liko šovinio tūtelė, ant aukos kūno randamas nusikaltėlio plaukas, o netoliese esančiuose krūmuose policija aptinka audinio skiautę.

Vaizdo kamera užfiksuoja nueinantį vyrą, tačiau jo veido negalima įžiūrėti.
,

2. Nusikaltimo vietoje nedaug įkalčių, tačiau policijos specialistai viską labai kruopščiai apžiūri. Nematyti kraujo ar spermos dėmių, padedančių nustatyti nusikaltėlio DNR. Netoliese esančiuose krūmuose policijos pareigūnas aptinka audinio skiautę, panaudotą nuvalyti ginklui, kuriuo įvykdyta žmogžudystė. Ant šio audinio nėra pakankamai medžiagos DNR mėginiui paimti, tačiau modernioje laboratorijoje dirbantys teismo medicinos patologai polimerazės grandininės reakcijos metodu mažytį DNR įkaltį gali padidinti tiek, kad iš jo būtų galima nustatyti DNR. 

Vienintelis prisilietimas atskleidžia nusikaltėlio DNR

DNR pradėta naudoti tyrimuose praėjusio amžiaus devintąjį dešimtmetį, tačiau šiam įkalčiui gauti nusikaltimo vietoje reikėjo rasti, pavyzdžiui, kraujo arba plauką. Pastarąjį dešimtmetį vis mažėjo DNR kiekis, reikalingas tyrimams.

Šiandien taikant polimerazės grandininę reakciją, t. y. procesą, kurio metu atkartojamos DNR molekulės, gali užtekti, kad nusikaltėlis būtų bent kartelį prisilietęs prie ginklo arba, pavyzdžiui, aukos drabužių. Jei rasto įkalčio nepakanka DNR nustatyti, sukėlę polimerazės grandininę reakciją,  teismo medicinos ekspertai šį įkaltį gali padidinti iki tinkamo dydžio.

Polimerazės grandininė reakcija yra DNR atkūrimo iš mažyčių mėginių būdas. Polimerazės grandininė reakcija yra DNR atkūrimo iš mažyčių mėginių būdas.,

Kadangi šis procesas apima eksponentinę pasirinktų DNR molekulių replikaciją (savaiminį dvigubėjimą), pakartotinio proceso metu sukuriama kur kas daugiau atkartotų DNR molekulių.

Šis metodas jau taikomas, tačiau mokslininkai ir teisininkai dėl jo dar diskutuoja, nes jis didina klaidų riziką. Savo ruožtu atliekami tyrimai, siekiant visiškai sumažinti su polimerazės grandinine reakcija susijusią klaidų riziką, pavyzdžiui, remiantis naujais įkalčių surinkimo metodais, galinčiais užtikrinti, kad klaidų nepasitaikys atliekant net ir labai mažo DNR įkalčio replikaciją. Laikas parodys, ar galima ir kaip galima naudoti mažyčius DNR įkalčius.

3. Nusikaltimo liudytojų nėra, tad policija nežino, kaip atrodo arba ką vilkėjo žudikas. Ir viena, ir kita yra svarbu tyrimui. Tačiau laboratorijoje atlikę DNR tyrimą teismo medicinos ekspertai rado sprendimą. Pagal nusikaltėlio DNR jie sudarė genetinį jo portretą. Kompiuteriu analizuodami DNR, aptiktą ant audinio, rasto krūmuose, jie gali atkurti nusikaltėlio plaukų, odos, akių spalvą, taip pat veido formą, nors niekada nėra jo matę.

DNR padeda sudaryti genetinį fotorobotą

Kelių šalių mokslininkai taiko naują metodą, jis leidžia pagal DNR sukurti nusikaltėlio fotorobotą. Neseniai Olandijos Roterdamo Erasmaus universiteto Medicinos centro mokslininkai išrado būdą iš DNR mėginių nustatyti žmogaus plaukų spalvą, o Kopenhagos universiteto Teismo medicinos katedros darbuotojai pagal DNR gali sužinoti žmogaus akių spalvą.

Mokslininkai taip pat stengiasi nustatyti odos spalvą ir veido formą. Šis metodas gali palengvinti tyrimus tais atvejais, kai, pavyzdžiui, nėra liudytojų, galinčių apibūdinti nusikaltėlį.

Plaukų spalvos nustatymo metodas paremtas daugelio neseniai atrastų DNR mutacijų tyrimu. Skirtingos genų mutacijos lemia, pavyzdžiui, plaukų ir akių spalvą. Mokslininkai atrado iš viso 13 mutacijų, jos leidžia 80 proc. tikslumu nustatyti šviesios spalvos plaukus, o tamsius ir rusvus plaukus – 90 proc. tikslumu.

4. Nusikaltimo vietoje policija randa šovinio tūtelę. Tūtelė siunčiamas į laboratoriją, o joje balistikos ekspertai interferometru sukuria detalų trimatį šovinio vaizdą. Vaizdas yra labai išsamus, todėl žudiko panaudotą ginklą policija gali rasti balistinių duomenų bazėje.

Optinis įrenginys padeda atlikti tikslią balistinę analizę

Interferometras – tai įrenginys šviesos interferencijai tirti, naudojamas tokiose srityse kaip astronomija ir kvantinė optika. Juo galima labai tiksliai išmatuoti itin mažus dydžius. Tirdami nusikaltimus policijos specialistai interferometru atlieka tikslią balistinę analizę. Balistinė ekspertizė apima, pavyzdžiui, šovinio tūtelės tyrimą, vadinamą vidinės balistikos analize.

Pistoleto skiltuvo palikta žymė yra unikali, kaip ir pirštų atspaudas. Pistoleto skiltuvo palikta žymė yra unikali, kaip ir pirštų atspaudas.,

Dedant šovinį į šovinio lizdą, jo šonuose lieka žymių, ant gilzės jų taip pat palieka ginklo skiltuvas. Šios žymės būna labai skirtingos, jos priklauso nuo pistoleto tipo, todėl gali padėti nustatyti ginklą, kuriuo buvo padarytas nusikaltimas. Pasitelkiant interferometriją tai atliekama itin tiksliai. Šaunamųjų ginklų ir įrankių žymių tyrėjų asociacijos (Association of Firearm and Tool Mark Examiners) paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad interferometras sukuria trimatį 54 mlrd. vaizdo taškų raiškos atvaizdą, tokį ryškų, kad jį galima analizuoti ir palyginti nacionalinėje JAV duomenų bazėje.

5. Tyrėjų rasti įkalčiai surenkami ir sudedami į nedidelius plastikinius maišelius. Maišeliai paženklinami etiketėmis su trumpu tekstu, serijos numeriu ir RDA lustu. Šis lustas leidžia lengvai stebėti įkalčių gabenimą į laboratoriją, vėliau – į saugyklą, jis taip pat neleidžia svarbiems įkalčiams prapulti.

Radijo dažnių atpažinimo (RDA) lustas padeda tvarkyti ir saugoti įkalčius

Nedidelės plastikinės etiketės su kompiuterio lustais ir antenomis, vadinamos RDA lustais, naudojamos įvairiais tikslais, pavyzdžiui, prekių ir pakuočių judėjimui stebėti. RDA lustas – tai tarsi modernus brūkšninis kodas, saugantis sudėtingesnę informaciją, tokią kaip prekių savybės ir apskaita. Kai kuriose šalyse policija RDA lustus pradėjo naudoti įkalčiams tvarkyti ir saugoti.

RDA lustai – tai lustai su antenomis. Tokiais lustais paženklintus įkalčius galima stebėti ir kataloguoti. RDA lustai – tai lustai su antenomis. Tokiais lustais paženklintus įkalčius galima stebėti ir kataloguoti.,

RDA lustas leidžia automatiškai registruoti įkalčius ir stebėti, kaip jie tvarkomi. Jis taip pat įspėja, jei, pavyzdžiui, įkalčiai be leidimo perkeliami į kitą vietą.

6. Ant aukos kūno policija randa plauką. Ištyrus DNR, rastą ant audinio, patvirtinama, kad tai to paties nusikaltėlio plaukas. Specialistai plauką išsiunčia į laboratoriją, ten atliekant izotopų tyrimą galima nustatyti, iš kurios šalies vietos ar net miesto kilęs nusikaltėlis.

Plaukų izotopai atskleidžia nusikaltėlio gyvenamąją vietą

Teismo medicinos ekspertai vis dažniau taiko archeologų sukurtą metodą. Šis metodas paremtas plaukų izotopų tyrimu.

Žmogaus plaukai sugeria, pavyzdžiui, mūsų išgerto vandens izotopus. Izotopų mišinys priklauso nuo geografinės vietovės, kurioje gyvename. Krituliai, temperatūra ir podirvio sudėtis yra lemiami  veiksniai. Unikalus izotopų mišinys gali atskleisti, iš kur kilę žmonės. Mūsų plaukai per mėnesį paauga maždaug 1 cm, tad juose saugomi izotopai iš skirtingų vietų.

Geriamojo vandens izotopai saugomi plaukuose. Jie gali atskleisti asmens gyvenamąją vietą. Geriamojo vandens izotopai saugomi plaukuose. Jie gali atskleisti asmens gyvenamąją vietą.,

Tokiu būdu taip pat galima nustatyti, kaip žmogus judėjo tam tikroje geografinėje vietovėje, pavyzdžiui, mieste. Jei žmogaus plaukai ilgi, mokslininkai gali nustatyti įvykius, vykusius prieš daugelį metų.

7. Netoliese esanti vaizdo stebėjimo kamera nufilmavo žudiką, tačiau vaizdo įraše nematyti viso jo veido. Iš nusikaltimo vietos jis pasišalino labai greitai, į kamerą atsisukęs šonu ir nugara. Stebėjimo kameros vaizdo įrašo kokybė prasta, jame tik keletas kadrų, kuriuose užfiksuotas nusikaltėlis. Vis dėlto policija siunčia vaizdo įrašo kopiją fotogrametrijos ekspertams, o šie stengiasi atkurti nusikaltėlio atvaizdą pagal jo eiseną.

Nusikaltėlis atpažįstamas iš eisenos, būdingos tik jam

Nusikaltėlio eisenos tyrimas padeda jį atpažinti net ir tada, kai jis kaukėtas arba vaizdo kokybė per prasta, kad būtų galima įžiūrėti veidą.

Žmones galima atpažinti iš eisenos . Žmones galima atpažinti iš eisenos .,

Toks būdas jau taikomas keliose šalyse ir, pasak keleto ekspertų, yra labai perspektyvus, juolab kad daugėja vaizdo stebėjimo kamerų ir jų kokybė gerėja. Vienas iš tokių metodų yra fotogrametrija. Stebėjimo kameros įrašo kelis nusikaltėlio atvaizdus iš skirtingų pusių. Kompiuterinė programa atkuria nusikaltėlio trimatį atvaizdą, o pagal jį galima nustatyti, pavyzdžiui, nusikaltėlio ūgį, pečių ir akių lygį. Dar vienas metodas tiria nusikaltėlio eiseną ir apibūdina ją pagal įvairius parametrus, tokius kaip žingsnio ilgis ir atstumas tarp kojų. Maždaug dvidešimčia tokių parametrų ir fotogrametriniais duomenimis šiandien jau naudojamasi teismo salėje įrodymams pagrįsti.

8. Kamera užfiksavo tik nedidelę dalį žudiko profilio, todėl policijos pareigūnai siunčia stebėjimo kameros įrašus specialistams, jie geba atpažinti žudiką pagal ausį. Iš įrašų ekspertai sukuria biometrinį aprašymą, jį galima naudoti taip pat kaip pirštų atspaudus. Nusikaltėlis būtų atpažintas, jei eitų pro oro uosto patikros punktą arba kitoje vietoje, kurioje, be įprastos imigracijos kontrolės, veikia įranga, automatiškai atpažįstanti žmogų pagal ausį.

Ausis vietoje pirštų atspaudo

Sautamptono universiteto mokslininkai išrado naują būdą nustatyti asmens tapatybę pagal ausis. Šis metodas gali būti taikomas, pavyzdžiui, registruojant asmenis, pereinančius imigracijos tarnybos kontrolę. Kitaip nei veidas ar akies rainelė, ausies forma laikui bėgant nesikeičia, be to, ausį lengviau apžiūrėti nei akies rainelę.

Pirmiausia ausis nufotografuojama, o gautas vaizdas dar apdorojamas kompiuteriu, išskiriamos jos savybės. Tada pagal algoritmą atpažįstama viršutinė ausies dalis. Kaip ir kitos biometrinio atpažinimo technologijos, tyrimas skirstomas į dvi dalis – lokalizavimą ir identifikavimą. Naujasis Sautamptono universiteto metodas padeda išspręsti pirmąją problemą, pavyzdžiui, atskirti ausį nuo garbanotų plaukų. Tai galėtų būti pirmas žingsni skaitmeniniam asmens ausies kodui sukurti.

9. Norėdami išsaugoti nusikaltimo vietą, tyrėjai padaro jos trimatę nuotrauką. Skleisdamas lazerio šviesą, skeneris apžvelgia nusikaltimo vietą iš kelių pusių. Iš skenerio nuotraukų tarsi dėlionė sukuriamas nusikaltimo vietos vaizdas. Taigi šiandien galima tiksliai atkurti seniai padaryto nusikaltimo trimatį modelį.

Trimatį vaizdą galima apžiūrėti daug kartų

Kai kuriose šalyse policija pradėjo naudoti trimates nusikaltimo vietos nuotraukas. Policijos pareigūnams jos leidžia virtualiai, tarsi tikrovėje, apžiūrėti nusikaltimo vietą nepakylant nuo darbo stalo.

Be to, nusikaltimo vietų vizualizacija gali praversti teisme, pavyzdžiui, apklausiant liudytojus. Ši technologija leidžia atkartoti liudytojo kelią ir nusikaltimo vietą pamatyti taip, kaip matė jis.

FARO skeneris gali pateikti tikslią trimatę nusikaltimo vietos kopiją. FARO skeneris gali pateikti tikslią trimatę nusikaltimo vietos kopiją.,

2010 metų pabaigoje Toronto policija pirmą kartą dirbo su lazeriniu skeneriu, fotografavo gatvę po susišaudymo. Skeneris, pavyzdžiui, toks, kokį naudojo Toronto policininkai, registruoja daiktus iki 120 m atstumu su 2 mm paklaida. Kiekvieno skenavimo raiška – iki 711 mln. vaizdo taškų.

10. Tyrimas baigtas, įkalčiai surinkti. Byla nagrinėjama, o nauji metodai padeda ją įvertinti ir skirti bausmę. Smegenų specialistas pakviečiamas teismui pateikti kaltinamojo smegenų skenavimo rezultatų. Jie įrodys, kad teisiamasis yra psichiškai nesveikas ir jam tūri būti paskirta psichiatro priežiūra.

Teismo procesuose skenuojamos smegenys

Funkcinė magnetinio rezonanso tomografija (fMRT) įrodymams teismo salėje pateikti pirmą kartą buvo panaudota 2009 metais, kai buvo teisiamas amerikietis Brianas Duganas, įtariamas dešimtmetės mergaitės pagrobimu ir nužudymu. Skenuojant smegenis siekta įrodyti, kad Brianas Duganas yra psichiškai nesveikas, todėl neturėtų būti nuteistas mirties bausme. Šis tyrimas nustato kraujotakos pokyčius skirtingose smegenų dalyse. Tam tikrai smegenų daliai suaktyvėjus, kraujotaka pagreitėja, kaip tik tai ir aptinkama skenuojant.

Populiariai kalbant, šis metodas su tam tikromis išlygomis gali būti priemonė mintims skaityti, taigi ir psichikos sutrikimų požymiams apčiuopti. Kiti smegenų skenavimo būdai, jau gana seniai bandomi JAV teismų sistemoje, sukėlė diskusijų dėl skenavimo patikimumo ir jo naudojimo ateityje Amerikos teismų sistemoje.

11. Po teismo policija surenka visą informaciją: nusikaltimo vietos koordinates, duomenis apie nusikaltėlį ir nusikaltimo laiką. Visa tai siunčiama Statistikos departamentui, kuris nagrinėja seniau įvykdytų nusikaltimų modelius ir mėgina nustatyti, kokių nusikaltimų galima tikėtis ateityje – kad jų būtų išvengta.

Kaupiant duomenis nuspėjami nusikaltimai

Bendradarbiaudama su JAV Memfio universiteto mokslininkais Memfio policija sukūrė kompiuterinę programą, ji pavadinta „Blue CRUSH“ (Mėlynasis reidas) (angl. Criminal Reduction Utilizing Statistical History – nusikalstamumo mažinimas taikant statistinius duomenis). Programa analizuoja duomenis apie seniau įvykdytus nusikaltimus ir gali nuspėti galimų nusikaltimų laiką ir vietą.

Analizuodama duomenis apie nusikaltimus, policija bando numatyti ateitį. Analizuodama duomenis apie nusikaltimus, policija bando numatyti ateitį.,

Duomenys apie laiką ir vietą lyginami, pavyzdžiui, su orų prognozėmis, ir tam tikrais lygmenimis pažymimi žemėlapyje, jame policija gali matyti, o svarbiausia – numatyti nusikaltimų tendencijas. Pavyzdžiui, statistiniai duomenys rodo, kad daugiau automobilių vagysčių įvykdoma vakare, kai oras  lietingas.

Anglijos policija bando numatyti būsimus nusikaltimus tirdama riziką, kad į laisvę paleistas kalinys įvykdys naują nusikaltimą. Regis, Memfyje šis metodas davė rezultatų. Nuo 2006 metų policijai pavyko 31 proc. sumažinti nusikalstamumą šiame mieste.

 

 

 

 

 

 

Visa portale IliustruotasisMokslas.lt esanti medžiaga priklauso UAB „Verslo žinios“, jeigu nenurodyta kitaip. Draudžiama ją platinti kitose žiniasklaidos priemonėse, internetiniuose tinklalapiuose be išankstinio UAB „Verslo žinios” sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į IliustruotasisMokslas.lt kaip informacijos šaltinį.
Kaip įvertintumėte šį straipsnį?
Dalintis nuoroda:

2012.01.30, 03:22
Whoever edits and publishes these arctlies really knows what they're doing.

2011.12.25, 09:38
This is way more heplufl than anything else I've looked at.

2011.12.15, 11:31
A perfect reply! Thanks for tkanig the trouble.

Astronomai atrado Žemių Godzilą

„Tai tikra Žemių Godzila“, – taip naujai atrastą vadinamąją superžemę, kurios skersmuo 2,3 karto didesnis už Žemės, apibūdino Harvardo gyvybės kilmės tyrimo direktorius.
DAUGIAU

Pasyvioji meditacija veiksminga

Oslo universiteto mokslininkai iš smegenų nuotraukų nustatė, kaip smegenys veikia per dvi labiausiai paplitusias meditacijos praktikas – aktyviąją ir pasyviąją, dar vadinamą atsipalaidavimu.
DAUGIAU

Gyvensime storulių planetoje?

Pasak naujausio nutukimo tyrimo, trečdalis visų pasaulio žmonių turi antsvorio, o per pastaruosius tris dešimtmečius nė vienai šaliai nepavyko suvaldyti pasaulinio gyventojų svorio didėjimo.
DAUGIAU

Akla žuvis geba skaičiuoti

Akių neturinti žuvis, gyvenanti tamsiuose vandens apsemtuose urvuose po Somalio dykuma, nustebino mokslininkus, – net būdama akla, ji geba skaičiuoti daiktus.
DAUGIAU

Mirusi 115-metė atskleidžia gyvenimo ribas

Nyderlandų gyventoja  Hendrikje van Andel-Schipper mirė 2005 m., sulaukusi 115 metų. Mokslininkai ištyrė jos kūną ir nustatė galimą ryšį tarp kamieninių ląstelių skaičiaus ir amžiaus.
DAUGIAU

Jutiklis tiria maistą

Jei norite sužinoti, ką valgote arba kokia tabletė guli ant virtuvės stalo, jau galite tai padaryti.
DAUGIAU

Kosmose apvalėja širdis

Jei astronautai daug laiko praleidžia būdami nesvarumo būsenos, smarkiai paveikiama jų fiziologija.
DAUGIAU

Vandenynus nušviečia stebėtinai daug žuvų

Per penkias ekspedicijas į Bahamus Kaimanų salose ir Solomono salas JAV biologai nustatė 180 vandenyno gelmes nušviečiančių žuvų rūšis.
DAUGIAU

Robotą įkvėpė kengūra (1)

Vokietijos robotų gamintoja „Festo“ anksčiau yra stebinusi pasaulį robotais, sukurtais pagal, pavyzdžiui, spindulių judėjimą.
DAUGIAU

Zebras dryžuotas dėl musių

Ilgus metus mokslininkai siekė nustatyti zebro dryžių priežastį. Atlikus naują tyrimą nustatyta, kad dryžiai skirti apsisaugoti nuo musių.
DAUGIAU

Zondas metė unikalų žvilgsnį į Titano ežerus

Didžiausią Saturno palydovą Titaną dengia storas oranžinių debesų sluoksnis, tačiau NASA kosminis zondas „Cassini“, pro Saturną 2013 m. vasaros pabaigoje praskridęs ne vieną kartą, turėjo unikalią galimybę pažvelgti į ežerus palydovo šiaurės pusrutulyje.
DAUGIAU

Miesto bitės lizdus suka iš plastiko

Didžiausiame Kanados mieste Toronte gyvenančios bitės puikiai moka prisitaikyti prie aplinkos.
DAUGIAU

Mokslininkai skatina naujų plaukų augimą (2)

Mokslininkai baigia kurti būdą, kaip sustabdyti plikimą. Klonavus galvos odos ląsteles ir persodinus jas į odą, Kolumbijos universiteto Medicinos centro (JAV) ir Daramo universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkams pavyko priversti naujus plaukus augti.
DAUGIAU

Mokslininkai pajaunino Didįjį Kanjoną

140 metų mokslininkai ginčijosi dėl Didžiojo Kanjono amžiaus. Nauji moksliniai tyrimai rodo, kad jis tikriausiai keliais milijonais metų jaunesnis nei manyta.
DAUGIAU

Kinija išskiria daugiau anglies dvideginio nei JAV (1)

Kinija jau seniai pralenkė JAV ir tapo daugiausia anglies dvideginio (CO2) išskiriančia valstybe.
DAUGIAU

Pamišę menininkai geresni (1)

Vincentas van Goghas nusipjovė dalį ausies. Lady Gaga dėvi sukneles iš mėsos. Tokių ekscentriškų menininkų sąrašas ilgas.
DAUGIAU

Elektroninė membrana lankstosi aplink plauką

Šveicarijos federalinio technologijos instituto Ciuriche mokslininkai padarė nedidelę revoliuciją.
DAUGIAU

Šnipinėjimo lėktuvas skris greičiau už garsą (1)

Viršgarsinis lėktuvas „SR-72“ 5 500 km atstumą iš Londono į Niujorką įveikia per valandą.
DAUGIAU

Nauja rentgeno technologija rodo ne tik kaulus (1)

Rentgeno aparatas paprastai yra didelis prietaisas, kuriantis kaulų ir kietųjų audinių atvaizdus, o minkštieji audiniai parodomi, nebent pacientui duodama kontrastinės medžiagos.
DAUGIAU

Žemės branduolį sudarė geležies lašeliai

Remdamiesi eksperimentais, Kalifornijoje (JAV) įsikūrusio Stanfordo universiteto mokslininkai savaip išaiškino vieną iš daugelio mūsų pasaulio paslapčių – kaip susiformavo iš geležies sudarytas branduolys.
DAUGIAU

Blyškią odą užtikrino genai

Europos, Indijos ir Australijos mokslininkų komanda sukūrė teoriją apie šviesios odos atsiradimą.
DAUGIAU

Rašiklis piešia audinį

Aukštųjų technologijų rašikliu galima gydyti kaulų traumas – jis rašo ne rašalu, o kamieninėmis ląstelėmis.
DAUGIAU

Futbolininkų bėdos – kaip boksininkų (1)

Kai futbolo žaidėjai aukštai pašoka ir stengiasi galva pasiųsti kamuolį į vartus, jie rizikuoja patirti smegenų pažeidimą.
DAUGIAU

Išvalyti vandenynus

Vandenynuose gausu šiukšlių. Milijonai tonų plastiko, kurio negalima surinkti, nes didžioji dalis yra suirusi į mikroskopines skiauteles. Taip mokslininkai manė, kol inžinerijos studentui iš Nyderlandų kilo netikėta mintis.
DAUGIAU

Keista, bet tiesa

Pietų Kalifornijos universitete (JAV) sukurtas kompiuterinis žaidimas moko žaidėjus nugalėti baimę.
DAUGIAU

Telefonas it rentgeno aparatas

Mokslininkams pavyko sukurti spindulius skleidžiančią mikroschemą, telpančią į mobilųjį telefoną, tad jie vienu žingsniu priartėjo prie svajonės apie kiaurai daiktus skrodžiantį regėjimą, efektyvius vėžio tyrimus ir greitą duomenų perdavimą.
DAUGIAU

Antibiotikus aktyvuoja šviesa

Gydymas antibiotikais gali neigiamai veikti ligonį, nes žūsta ir gerosios žarnyno bakterijos. Groningeno universiteto (Nyderlandai) mokslininkai sukūrė antibiotikus, kurie veikia tik ten, kur reikia.
DAUGIAU

Užterščiausias oras – Bulgarijoje

Jei lankotės Bulgarijos arba Lenkijos pramoniniame mieste, sulaikykite kvėpavimą.
DAUGIAU

Giliai po vandeniu lūžta bangos (1)

Povandeninė ketera Ramiajame vandenyne sukuria dangoraižio aukščio bangas.
DAUGIAU

Grenlandija tirpsta iš apačios

Grenlandijos paviršių dengiantis ledyninis skydas tirpsta ir iš viršaus, ir iš apačios, teigiama tyrime, kuris atliktas vykdant tarptautinį projektą „IceGeoHeat“.
DAUGIAU
Banner Side 2

Kodėl jūros vanduo sūrus? (1)

Sūrumo jūros vandeniui suteikia medžiagos, per ilgą laiką atkeliavusios upėmis iš žemynų.
DAUGIAU

Kodėl kryžiuojame pirštus?

Pirštų kryžiavimas, tikintis, kad mus lydės sėkmė, paplitęs paprotys krikščioniškoje pasaulio dalyje.
DAUGIAU

Kada išrastas dezodorantas?

Amerikiečių bendrovė „Mum“ pirmąjį dezodorantą pasaulyje pristatė 1888 metais.
DAUGIAU

Kuri kalba lengviausia?

Paprasčiausia išmokti Kinijos mandarinų kalbą, teigia Oslo universiteto (Norvegija) kalbų profesorius Rolfas Theilas.
DAUGIAU

Ar kitose planetose yra debesų? (1)

Planetose, kurios yra pakankamai didelės, kad turėtų atmosferą, taip pat gali būti debesų.
DAUGIAU
Banner Side 2

Ar šimtakojai iš tiesų turi 100 kojų?

Šimtakojai gali turėti 100 ir net daugiau kojų.
DAUGIAU

Kodėl spengia ausyse? (1)

Spengimas ar zvimbimas ausyse vadinamas tinitu, jį sukelia garso bangas nerviniais impulsais...
DAUGIAU

Kaip dažnai išsirikiuoja visos planetos? (1)

Kartkartėmis danguje galima išvysti arti viena kitos esančias dvi planetas. Ar visos aštuonios jų gali išsirikiuoti viena linija?
DAUGIAU

Kokia knyga storiausia?

Storiausia masiškai leista knyga buvo 4 032 puslapių rinktinė....
DAUGIAU

Kur dingsta Saulės šviesa?

Kur dingsta Saulės šviesa, pasiekusi Žemę? Ar ji sugeriama kaip šiluma ar tampa kuo nors kitu?
DAUGIAU

Kaip laivai saugomi nuo rūdžių?

Kontaktuodami su deguonimi metalai ỹra skirtingu greičiu, tad jų rūdijimo laikas taip pat nevienodas.
DAUGIAU

Ar aspartamas sukelia vėžį? (1)

1996 m. amerikietis neurologas Johnas Olney dirbtinį saldiklį aspartamą (E951) apkaltino sukeliant vėžį.
DAUGIAU

Ar gyvūnams, kaip ir žmonėms, išsiskiria endorfinų?

Endorfinai malšina skausmą ir padeda reguliuoti emocijas, be to, padeda ir žmonėms, ir gyvūnams nekreipti dėmesio į skausmą.
DAUGIAU

Kaip gaminami ryžių trapučiai?

Spraginti ryžiai, kuriuos pažįstame iš ryžių trapučių, gaminami drėkinant ryžius ir veikiant juos 9–10 atmosferų slėgiu bei 255–265 laipsnių temperatūra.
DAUGIAU

Kada pradėjome skustis?

Pirmieji skustuvus gaminti pradėjo egiptiečiai prieš 5 tūkst. metų.
DAUGIAU

Ar skorpionai gali nusižudyti?

Legendos apie besižudančius skorpionus sklinda jau tūkstančius metų.
DAUGIAU

Kaip veikia dirbtinė širdis?

Ar dirbtinė širdis veikia taip pat kaip tikra?
DAUGIAU

Kodėl viršutiniuose atmosferos sluoksniuose temperatūra žemesnė?

Šaltas oras sunkesnis už šiltą. Kodėl kylant aukštyn oras darosi vėsesnis?
DAUGIAU

Ką reiškia oktaninis skaičius?

Automobilis varomas sprogimais variklio cilindruose, kur žvakės kibirkštis uždega oro ir benzino mišinį.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad sliekai gali dalytis ir gyventi toliau?

Esu girdėjęs, kad perpjautas sliekas toliau gyvena kaip du atskiri gyvūnai. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Per kiek laiko jėgainės grąžina energiją?

Jėgainės apsimoka tik tada, jei jose gaminama daugiau energijos, nei sunaudota jas statant.
DAUGIAU

Ar gyvūnų kraujas skiriasi nuo žmonių?

Žmonių ir kitų žinduolių kraujo sandara iš esmės tokia pati.
DAUGIAU

Kodėl magnetas traukia metalus?

Iš esmės visi atomai yra mažyčiai magnetai, tačiau didžiojoje dalyje medžiagų šie magnetai yra išdėstyti atsitiktine kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl ką tik išsivalius dantis sultys atrodo neskanios? (1)

Dantų pastoje esanti putojimo medžiaga pablogina skonio pojūtį.
DAUGIAU

Kiek medaus surenka bitė?

Per gyvenimą bitė darbininkė surenka ne mažiau nei 1 g medaus.
DAUGIAU

Kodėl šypsodamiesi rodome dantis?

Plati šypsena, pro kurią matomi apnuoginti dantys, yra tik viena veido išraiškų, reiškiančių džiaugsmą.
DAUGIAU

Ar vorai ropoja kitų vorų tinklais?

Voras gali lengvai laipioti artimų rūšių vorų tinklais. Tinklą numegzti užima daug laiko, todėl galima pamanyti, kad vorai perima kitų tinklus.
DAUGIAU

Ar nuo lietaus debesys susitraukia?

Lyjant debesys netenka masės, tačiau paprastai kylantis drėgnas oras, sudarantis debesį, ir toliau jam teikia masės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad negyvi paukščiai krinta ant žemės? (2)

Esu girdėjęs apie didelius būrius paukščių, staiga kritusių ir užsimušusių JAV ir Švedijoje. Ar tai tiesa? Kodėl taip nutinka?
DAUGIAU

Ar gali stiklinė šalto vandens sustabdyti žagsulį?

Žagsime, nes paveikiamas klajoklis nervas, o jis priverčia diafragmą susitraukinėti.
DAUGIAU

Ar ugnis dega žemoje temperatūroje?

Ar įmanoma uždegti ugnį minusinėje temperatūroje? Ar tokia liepsna bus karšta?
DAUGIAU

Ar tiesa, kad smūgis gali sukelti amneziją? (1)

Stiprus smūgis į galvą gali kelioms dienoms „išjungti“ atmintį.
DAUGIAU

Ar kola gelbsti skaudant pilvui? (1)

Kaip ir kitose angliarūgštės prisotintuose gėrimuose, koloje yra daug cukraus ir druskų.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad...iki 4 metų nieko neatsimename? (5)

Ar tiesa, kad vaikų iki 4 metų smegenys dar nepasirengusios kaupti atsiminimų?
DAUGIAU

Kodėl, turint temperatūros, krečia ir šaltis, ir karštis? (1)

Šalčio ir šilumos pojūčius paprastai sukelia aukšta arba žema kūno temperatūra, nors organizmas stengiasi išlaikyti apie 37 laipsnių kūno temperatūrą.
DAUGIAU

Kodėl atomo branduolys neišyra?

Atomo branduolį sudaro teigiamojo krūvio protonai ir krūvio neturintys neutronai.
DAUGIAU

Ar gestų kalba visur vienoda?

Gestų kalbos atsiradimo data nėra tiksliai žinoma, tačiau mokslininkai įsitikinę, kad veido išraiškomis ir gestais žmonės bendravo gerokai anksčiau, nei išrasta sakytinė kalba.
DAUGIAU

Kaip matuojamas futbolininkų darbo krūvis?

Nubėgto atstumo matavimai parodo, kad žaidėjas per aukščiausios lygos rungtynes paprastai nubėga 10 kilometrų.
DAUGIAU

Ar gyvūnai sensta greičiau?

Gyvenimo trukmė glaudžiai susijusi su dauginimusi, tad dauguma gyvūnų sensta greičiau nei žmonės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad šarkos vagia blizgius daiktus? (1)

Raktai, monetos ir papuošalai. Pasak legendos, šarkos šiems daiktams negali atsispirti.
DAUGIAU

Kada žmonės įsirengė pirmuosius šiukšlynus?

Šiukšlynais žmonės naudojasi jau 10 tūkst. metų – nuo tada, kai pradėjo dirbti žemę.
DAUGIAU

Ar ciklonai visada sukasi ta pačia kryptimi?

Šiaurės pusrutulyje vėjas ciklone visada juda prieš laikrodžio rodyklę, o Pietų pusrutulyje jis sukasi priešinga kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl mikrobangų krosnelėje sviestas sprogsta?

Mikrobangų krosnelėje maistas šildomas mikrobangomis, kurios priverčia vandens ir riebalų molekules judėti.
DAUGIAU

Kodėl žiedas mūvimas ant bevardžio piršto? (1)

Ant ketvirtojo piršto nuo nykščio žiedus mūvime jau nuo antikos laikų.
DAUGIAU

Ar miego ritmas įgimtas?

Mūsų miego ritmą valdo biologinis laikrodis, kuris veikia 24 valandų darbo ciklais, tad tam tikru laiku pavargstame.
DAUGIAU

Kodėl dramblio ilgas straublys?

Prieš 30–40 mln. metų dramblių protėviai buvo vos metro aukščio ir greičiausiai gyveno vandenyje, kaip šiandieniniai begemotai.
DAUGIAU

Kodėl miestiečiai labiau alergiški?

Miesto gyventojai dažniau nei kaimo serga šienlige. Tai atrodo nelogiška. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Kaip katė murkia?

Katės murkimas panašus į žmogaus niūniavimą.
DAUGIAU

Ar žmonės gali įsimagnetinti?

Žmonės įsimagnetinti negali, nes mūsų organizme nėra kam sukurti magnetinio lauko, kuris būtų pakankamai stiprus ir trauktų daiktus.
DAUGIAU

Kaip auga sraigės kiautas?

Sraigės kiautas – tai iš atskirų sluoksnių sudarytas spiralės formos vamzdelis.
DAUGIAU

Kokios spalvos yra veidrodis? (2)

Griežtai kalbant, veidrodis yra bespalvis.
DAUGIAU

Kas išrado kreditinę kortelę?

1949 m. bendrovės „Hamilton Credit Corporation“ vadovas Frankas McNamara su draugais lankėsi restorane.
DAUGIAU

Kodėl moterų rankos sustorėja?

Mums senstant, lėtėja odos baltymo kolageno gamyba, todėl riebalų ląstelės gali sudaryti drebančius gumbus.
DAUGIAU

Kada jaučiame norą šlapintis?

Kai šlapimo pūslė prisipildo 25–50 procentų, ji siunčia signalą smegenims, kad laikas į tualetą.
DAUGIAU

Kiek svėrė mažiausias naujagimis?

Mažiausio svorio išgyvenęs naujagimis yra Amillia Taylor.
DAUGIAU

Kodėl nesudega žvakės dagtis? (1)

Žvakės liepsna atsiranda dėl degančių stearino garų, ne dėl degančio dagčio.
DAUGIAU

Ar galima per daug miegoti?

Mokslininkai surado ryšį tarp ilgo miego ir fizinių ydų.
DAUGIAU

Ar nesmulkinti grūdai skirtingi?

Nesmulkintuose grūduose yra įvairių grūdų elementų, kurie priklauso nuo grūdų rūšies.
DAUGIAU

Kas išrado alaus butelio kamštelį?

Pirmąjį alaus butelio kamštelį 1891 m. išrado amerikietis Williamas Painteris.
DAUGIAU

Kodėl pingvinai negali skraidyti?

Skraidymas – specializuotas ir daug energijos reikalaujantis judėjimo būdas. Visos skraidančio gyvūno kūno dalys sukurtos gyvenimui ore.
DAUGIAU

Ar visi nagai auga vienodu greičiu?

Kiekvienas nagas auga savo greičiu. Paprastai greičiausiai auga nagai ant tų pirštų, kurių paskutinis pirštakaulis ilgiausias.
DAUGIAU

Kurtumas muzikai?

Kai kurie žmonės gimsta kurti muzikai. Jie pasižymi normalia klausa, intelektu ir atmintimi, tačiau nesugeba atpažinti ar atsiminti paprastų melodijų ir ritmų, dainuodami nusidainuoja.
DAUGIAU

Kur yra didžiausia pasaulyje atominė elektrinė?

Pati didžiausia atominė elektrinė pasaulyje yra Japonijoje, 220 km į šiaurės vakarus nuo Tokijo.
DAUGIAU

Kaip greitai juda ašigaliai?

Magnetinio Šiaurės ašigalio vietą 1831 m. pirmasis nustatė anglas Jamesas Rossas, ir kai Roaldas Amundsenas ašigalyje apsilankė 1904 m., šis jau buvo pasislinkęs 50 kilometrų.
DAUGIAU

Kaip veikia guminis trintukas?

Rašant pieštuku ant popieriaus, mažos grafito dalys atskyla nuo pieštuko šerdies ir prisitvirtina prie nelygaus popieriaus paviršiaus.
DAUGIAU

Ar charakteris paveldimas? (1)

Daugybė tyrimų įrodė, kad genai gali būti atsakingi už šiek tiek daugiau nei 50 proc. visų charakterio skirtumų.
DAUGIAU

Kur lyja gausiausiai?

Ljoro (Kolumbija) kasmet iškrenta 13 300 mm kritulių, tad regionas laikomas drėgniausia vieta pasaulyje.
DAUGIAU

Ar gyvūnai žudosi? (2)

Mokslininkai nežino, ar koks nors gyvūnas yra nusižudęs, tačiau esama ne vieno pavyzdžio, kai gyvūnai save žaloja.
DAUGIAU

Kurių gyvūnų nėštumas trunka ilgiausiai? (1)

Kai kurių gyvūnų nėštumas trunka labai ilgai, jis kelis kartus  viršyja žmogaus.
DAUGIAU

Kodėl žmonėms po akimis atsiranda maišeliai?

Maišeliai po akimis ypač išryškėja su amžiumi, nes aplink akis esanti oda, raumenys, riebalai ir audiniai laikui bėgant praranda lankstumą.
DAUGIAU

Kaip matuojamas Žemės amžius?

Uolienų amžiui nustatyti mokslininkai taiko radiometrinius metodus, paremtus tuo, kad skirtingų elementų radioaktyvių atmainų (vadinamų izotopais) irimas vyksta tam tikru greičiu.
DAUGIAU

 Kodėl apskritimas dalijamas į 360 laipsnių?

Tikslaus atsakymo į šį klausimą nėra, bet tai tikriausiai susiję su tuo, kad Babilonijos skaičių sistemoje kardinalusis skaičius buvo 60.
DAUGIAU

Kas yra virtualusis vanduo? (1)

Gaminant prekes, dažnai reikia nemažai vandens. Mokslininkai jį vadina „virtualiuoju vandeniu“, nes pirkėjai tiesiogiai nepajaus vartoją vandenį.
DAUGIAU

Koks automobilis yra mažiausias? (1)

Jis yra 104,14 cm aukščio, 66,04 cm pločio ir 132,08 cm ilgio – britų „Wind Up“ yra mažiausias pasaulyje miestui pritaikytas automobilis.
DAUGIAU

Kada išrasta dantų pastos tūtelė?

Dantų pastą tūtelėje 1892 m. išrado JAV odontologas Washingtonas Sheffieldas.
DAUGIAU

Kam briedžiui barzda?

Briedžio pasmakrėje kaba kailiu padengta odos raukšlė, vadinama barzda.
DAUGIAU

Kur yra ilgiausias tramvajų tinklas?

Sofijoje (Bulgarija) tramvajai tebėra populiari transporto priemonė.
DAUGIAU

Kuris vantinis tiltas aukščiausias?

Atstumas tarp Meksikoje esančio tilto El Puente Baluarte paviršiaus ir po juo plytinčio slėnio – 390 m.
DAUGIAU

Kodėl Venera sukasi taip lėtai? (3)

Venera yra vienintelė Saulės sistemos planeta, kurios diena trunka ilgiau nei metai.
DAUGIAU

Kokio dydžio gali būti auglys? (2)

1991 m. 34 metų amerikietei pašalintas didžiausias kada nors užfiksuotas auglys.
DAUGIAU

Kokie cheminiai elementai sudaro žmogų? (1)

Didžiąją dalį mūsų organizmo sudaro deguonis, vandenilis ir anglis.
DAUGIAU

Ar gali šiltas vanduo užšalti greičiau už šaltą? (2)

Gali pasirodyti keista, kad šiltas vanduo užšąla greičiau nei šaltas, tačiau kartais taip nutinka.
DAUGIAU

Kaip toli ir aukštai pumos šokinėja?

Pumos paplitusios didelėse teritorijose Š. ir P. Amerikoje, gyvena kalvotose vietovėse miškuose ir kalnuose.
DAUGIAU

Ar nulaužti visi kodai? (1)

Kai kurie kodai dar neiššifruoti. Vieni garsiausių – Bealo šifras ir Voiničiaus rankraštis.
DAUGIAU