Statybų bumas Antarktidoje


Išsamius ir gausiai iliustruotus straipsnius rasite žurnale "Iliustruotasis mokslas".
Prenumeruokite dabar ir kas mėnesį stebėkite naujausius mokslo ir technikos pasiekimus, atradimus.

Iliustruotasis mokslas

Antarktida yra tokia nesvetinga, kad ją visiškai būtų galima palyginti su kita planeta. Norint gyventi bekraštėse ledo dykumose, reikia būti techniškai pasirengusiam ir nepaprastai ištvermingam. Ir vis dėlto žmonės čia gyvena ištisus metus, be to, atsirado visiškai nauja neįprastų tyrimų stočių karta. Jos įrengtos taip, kad taupo energiją, yra atsparios šalčiui ir apsaugo nuo sniego.

Britų „Halley“ stotys Antarktidoje yra tapusios legenda, bet naujesnės kartos stotys išlaikys ateities išbandymus ir niekada nebus palaidotos po sniegu.

Britai nepatenkinti, kad jų bazes Antarktidoje niokoja 120 cm sluoksnis sniego, kasmet iškrintančio ant 150 m storio Branto šelfinio ledyno, todėl šeštoji karta yra išskirtinės konstrukcijos: modulius galima tempti ledu ir pakelti virš augančių sniego pusnių.

ANTARKTIDA Klimatas: nuo +15 laipsnių C iki didžiausio užfiksuoto -89 laipsnių C šalčio. Tyrimai: klimatas, fizika, astronomija, biologija ir t. t. Plotas: 14 milijonų kv. km. ANTARKTIDA
Klimatas: nuo +15 laipsnių C iki didžiausio užfiksuoto -89 laipsnių C šalčio.
Tyrimai: klimatas, fizika, astronomija, biologija ir t. t.
Plotas: 14 milijonų kv. km.,

Aptakūs „Halley VI“ moduliai yra ypatingos išvaizdos. Septyniuose mėlynos spalvos 152 kv. m moduliuose įrengti miegamieji kambariai, laboratorijos ir techninė įranga, o 467 kv. m raudoname dviaukščiame darbuotojų modulyje yra bendri kambariai, virtuvė, valgomasis, baras, sporto salė – ir galbūt šiltnamis. Aštuoniuose moduliuose, sujungtuose į vieną ilgą bazę, vasaros metu gali gyventi 52 žmonės, 16 žmonių – žiemą, kai būna tamsu ištisą parą 105 dienas iš eilės, o temperatūra nukrinta iki 55 laipsnių Celsijaus šalčio.

Tai baigtos statyti tyrimų stoties „Halley VI“ kompiuterinis vaizdas. Vilkikai gali tempti modulius, prie kurių pritvirtintos slidės. Tai baigtos statyti tyrimų stoties „Halley VI“ kompiuterinis vaizdas. Vilkikai gali tempti modulius, prie kurių pritvirtintos slidės.,

Moduliai sumontuoti ant hidraulinių kojų su slidėmis. Hidraulinis mechanizmas leidžia lengvai pakelti modulį, jei sniegas pasidaro per gilus, ir pertempti bazę į kitą vietą, jei ji pernelyg priartėja prie jūros. Britai šioje vietoje apsistojo 1956-aisiais, ir būtent „Halley“ bazės mokslininkai 1985 metais aptiko skylę ozono sluoksnyje. Mokslininkai čia daugiausia atlieka meteorologinius ir atmosferos eksperimentus.

Du metų laikai

Antarktidoje yra du metų laikai: trumpa, šviesi vasara ir ilga, tamsi, labai šalta žiema. Daugelyje vietų skirtingų bazių mokslininkai gali viso labo tris keturis mėnesius mėgautis vidurnakčio saule. O atėjus žiemai stingdantis speigas ir slogi tamsa daugumą šiame Žemės pakraštyje dirbančių žmonių priverčia grįžti namo.

Daugiau kaip 60 bazių yra išsibarsčiusios po visą Antarktidą, dauguma įrengtos netoli pakrantės ir veikia tik antarktinę vasarą – nuo lapkričio iki vasario arba kovo mėnesio. Tik keliose iš jų galima žiemoti, jos įrengtos centrinėje Antarktidos plynaukštėje, joje ledas pakyla 3–4 km aukščiau jūros lygio.

Šioje milžiniškoje ledo dykumoje sąlygos yra išties ekstremalios. Žiemą temperatūra nukrinta žemiau 80 laipsnių šalčio, t. y. būna 60 laipsnių šalčiau nei vasarą. Nuolatos pučia ledinis vėjas, o oras sausas išretėjęs, todėl būna sunku kvėpuoti. Jokia gyvybė negali išgyventi tokiomis atšiauriomis sąlygomis, net mikrobai. Bet žmonės taip lengvai nepasiduoda. 

Žiemą nuolat veikiančios bazės lieka mažos ištvermingų žmonių grupės rankose, jie rūpinasi nuolatinio dėmesio reikalaujančiomis mokslinėmis matavimo stotimis.

Aštuoni visiškos izoliacijos mėnesiai

Aštuonis mėnesius darbuotojai paliekami vieni, nes žiemą užšalusi jūra neleidžia laivams priartėti prie kranto, o temperatūrai nukritus žemiau 50 laipsnių šalčio, nebeskraido ir lėktuvai. Su išoriniu pasauliu galima bendrauti tik palydoviniu interneto ryšiu – bent jau porą valandų per dieną, kai palydovas būna tinkamoje padėtyje. Ryšys yra gan lėtas, naudojamas ir moksliniams duomenims, todėl personalas privalo taupyti internetą, kaip kad taupo vandenį ir šilumą.

Nuolatinė tamsa žiemos mėnesiais trikdo paros ritmą, veikia organizmo biologinius procesus ir žmonių gebėjimą aiškiai mąstyti. Nuo žiemos depresijos apsisaugoti bandoma įjungus dienos šviesos lempas, be to, architektai yra suprojektavę patrauklius bendrus kambarius, kad žmonės norėtų leisti laiką kartu, užuot buvę kas sau. Antarktidoje žiemojantys žmonės turi atlikti psichologinius testus, padedančius sužinoti, kad jie geba ištverti ilgos atskirties sukeliamą psichologinį spaudimą.

Sniegas palaidoja viską

Jei būsite nepasirengę, Antarktidoje ilgai neišgyvensite – tai pasakytina ir apie pastatus. Iš tiesų tik praėjusį dešimtmetį specialistai suprato, ką reiškia pastatyti bazę, kuri gali išlikti tokiomis sąlygomis daugelį metų.

Sniegas palaidojo daug Antarktidoje įrengtų bazių. Anksčiau jos buvo statomos iš masyvių plieninių vamzdžių, bet juos greitai padengdavo sniegas. Darbuotojai gyvendavo tamsoje ir turėdavo nuolat kasti vis didėjantį tunelį į išorę. Sniego spaudimą bazės galėdavo išlaikyti dešimt metų, o paskui tekdavo jas palikti. Šiandien jos statomos tiesiog ant plieninių kojų, todėl sniegas renkasi po pastatais. O kai prisikaupia sniego, visą konstrukciją galima pakelti hidrauliniu mechanizmu.

Naujoms bazėms būdingi apvalūs kampai ir glotnūs paviršiai, o jų aerodinaminės konstrukcijos atsuktos pagal vyraujančią vėjo kryptį. Todėl ledinis vėjas apjuosia bazę ir ima pūsti po ja dar smarkiau, tad sniegui šioje vietoje sunkiau kauptis. Už Antarktidos poliarinės plynaukštės ribų galima aptikti uolų kyšulių, ten vėjas „pasirūpina“, kad sniegas kauptųsi ne viršūnėje, o papėdėje.

Itin sudėtingas architektūros problemas tenka spręsti tose bazėse, kurios statomos ant vadinamojo šelfinio ledyno, ten, kur storas ledo ir sniego sluoksnis išsikiša iš žemyno ir driekiasi į jūrą. Toks plūduriuojantis ledynas nuolat dreifuoja ir galiausiai suskyla į ledkalnius, todėl bazę anksčiau ar vėliau tenka nugriauti arba slidėmis pertempti į kitą vietą, kaip kad „Halley VI“.

Degalų ir kitos atsargos atplukdomos prie kranto ir rogėmis gabenamos į centrinę Antarktidą. Roges traukia vikšriniai vilkikai. Kai kurios bazės yra daugiau nei tūkstantį kilometrų nutolusios nuo kranto, tad iki jų nukakti trunka iki 12 dienų. Grįždama vilkstinė pakeliui pasiima visas per žiemą susidariusias atliekas. Ant ledo nepaliekama nieko.

Daugelyje Antarktidos bazių vykdoma daug įvairių mokslo tyrimų projektų. Žemynas labai domina klimato tyrėjus, nes žmogaus sukelto visuotinio atšilimo padariniai pirmiausia matomi šioje vietoje. Gręžiami čia ir ledo kernai, jie padeda suprasti klimato raidą per pastaruosius šimtus tūkstančių metų.

Šaltyje mielai dirba ir daug kitų sričių mokslininkų. Astronomai gali ieškoti meteoritų, nes juos lengva pastebėti sniege, o iš Antarktidos poliarinės plynaukštės per teleskopus atsiveria nuostabus naktinio dangaus reginys. Be to, ašigaliuose itin palankios sąlygos tirti Saulės daleles.

Geologiniai tyrimai gali padėti atskleisti Žemės geologinę praeitį, o pakrantėse apstu darbo biologams ir paleontologams. Kai kurie mokslininkai net ir šiandien iš savo bazių traukia į ekspedicijas ir miega palapinėse šaltyje – lygiai kaip kadaise.

Antarktida gali atskleisti daug paslapčių, todėl nepaisydami šalčio kasmet čia įsikuria šimtai mokslininkų. Jų atvykstant laukia daugybė naujų bazių.

Mokslininkai dirba 83 laipsnių C šaltyje

„Concordia“ bazėje mokslininkai tiria Žemės vidų ir stebi, kaip ekstremalios sąlygos veikia žmogaus organizmą.

Prancūzų ir italų bazė „Concordia“ įrengta Antarktidos plynaukštėje Dome C – tai didžiausia pasaulyje dykuma, kurioje nėra nei gyvūnų, nei augalų.

2010 metų liepos pradžioje čia buvo nustatyta -83,9 laipsnio Celsijaus temperatūra, o vasarą temperatūra retai pakyla aukščiau nei -25 laipsnių C.

"Concordia“ bazė veikia nuo 2005 m. Ji įrengta 3233 m virš jūros lygio didžiausioje Žemės ledo dykumoje. "Concordia“ bazė veikia nuo 2005 m. Ji įrengta 3233 m virš jūros lygio didžiausioje Žemės ledo dykumoje.,

Darbuotojai gyvena ir dirba dviejuose aštuoniolikabriauniuose pastatuose su 16 cm storio sienomis. Statinės forma padeda sumažinti šilumos nuostolius. Vienas pastatas vadinamas tyliuoju, nes jame įrengti miegamieji kambariai, laboratorijos ir ligoninė, o kitame – „triukšmingajame“ – yra sporto salė ir bendrieji kambariai, juose personalas gali žiūrėti filmus ir žaisti angliškąjį biliardą. Pastatai yra 18,5 m skersmens ir 12 m aukščio, jie stovi ant šešių 3,5 m aukščio hidraulinių kojų. Mokslinis darbas čia sutelktas į tai, kaip, pvz., šaltis ir izoliacija veikia žmones. Tuo, be kitų, domisi Europos kosmoso agentūra. Matavimo stotis taip pat registruoja seisminį aktyvumą, o mokslininkai dalyvauja pasaulinėje Žemės vidaus stebėsenoje.

Belgai tausoja gamtą

Naujausia Antarktidos bazė yra ir sudėtingiausia. Viskas skrupulingai stebima energijos taupymo ir atliekų mažinimo sumetimais.

„Princess Elisabeth“ yra pirmoji Antarktidos bazė, kurioje naudojama tik atsinaujinančioji energija. Devynios vėjo turbinos ir 380 kv. m ploto saulės elementai gamina elektrą, o 22 kv. m saulės baterijų plokštės šildo vandenį. Tačiau saulės energijos galima gauti tik vasaros mėnesiais – nuo lapkričio iki vasario, tuo laikotarpiu, kai bazėje gyvena žmonių. Iš 120 dienų 100 dienų būna šviesu visą parą.

Atsinaujinančioji energija yra belgų bazės devizas. Visą energiją gamina vėjo turbinos ir saulės elementai. Atsinaujinančioji energija yra belgų bazės devizas. Visą energiją gamina vėjo turbinos ir saulės elementai.,

Aptaki bazės konstrukcija, langų vieta, išorinė danga ir izoliacija – viskas kruopščiai suprojektuota. Labai sudėtinga vėdinimo sistema padeda viduje palaikyti komfortišką temperatūrą nenaudojant daug energijos. Viskas stebima kompiuterine sistema, ji prižiūri bazę ir tais mėnesiais, kai joje negyvena žmonės.

Bazės mokslininkai gilinasi į visas mokslo sritis, nuo astronomijos iki biologijos. Neseniai surengtos ekspedicijos dalyviai rado 218 meteoritų pavyzdžių. Kiti mokslininkai tiria atspariuosius mikroorganizmus, kurie klesti ekstremalaus klimato sąlygomis. O bazės glaciologai stebi, kokiu greičiu netoliese esančiame šelfiniame ledyne susidaro ledkalniai, idant galėtų prognozuoti visuotinio atšilimo padarinius.

Dainuojantys banginiai ir ozono skylės

„Neumayer III“ – tai nauja didelė bazė, ištisus metus atliekanti daugelio mokslo sričių tyrimus.

Pirmąsias dvi „Neumayer“ bazes, įrengtas 1981 ir 1992 metais, sugriovė sniegas, bet „Neumayer III“ toks likimas greitai neištiks. Vokiečių bazė pastatyta ant 68x24 m dydžio platformos, 6 m pakibusios virš sniego. Platforma sumontuota ant 16 hidraulinių kojų, tad kartą per metus 2300 tonų sverianti bazė yra pakeliama, siekiant kompensuoti 80 cm iškritusio sniego sluoksnį.

Stotyje gali apsigyventi keturiasdešimt žmonių, bet ilgą, tamsią arktinę žiemą lieka tik devyni. Jie gyvena „Neumayer III“ stotyje iki 14–15 mėnesių.

„Neumayer III“ įrengta ant didelių hidraulinių kojų, pailginančių jos eksploatavimo laiką 30 metų. „Neumayer III“ įrengta ant didelių hidraulinių kojų, pailginančių jos eksploatavimo laiką 30 metų.,

2118 kvadratinių metrų bazę sudaro 15 gyvenamųjų patalpų, 12 laboratorijų, virtuvė, valgykla, ligoninė ir maudymosi zona, įskaitant pirtį. Vandens valymo įrenginys „rūpinasi“ visu panaudotu vandeniu, o bendra šilumos ir elektros jėgainė su keturiais dyzelino generatoriais gamina energiją, papildomą vėjo turbinų – šių artimiausiais metais padaugės. Garaže, įrengtame 8 metrai po sniegu, laikomos transporto priemonės ir kita įranga. Bazė yra aprūpinta prietaisais žemės drebėjimams, atmosferos sudėčiai, Žemės magnetinio lauko svyravimams ir potvynių bei atoslūgių poveikiui šelfiniam ledynui matuoti. O 18 km į šiaurę nuo bazės mokslininkai stebi gyvenimą po ledu. Po 100 m storio ledo sluoksniu povandeniniai mikrofonai įrašinėja banginių ir ruonių skleidžiamus garsus. Garsai belaidžio interneto ryšiu perduodami į bazę, o iš ten – į Vokietiją.

Koks "oras" rytoj bus kosmose? 

Pietų Afrikos „Sanae IV“ yra seniausia tarp naujosios kartos bazių, tačiau ji vis dar tobulinama.

Pietų Afrikos bazės „Sanae IV“ mokslininkai žino, kokios sąlygos kosmose ištisus metus. Žemės magnetinio lauko linijos jungiasi ašigaliuose, vadinasi, čia jungiasi ir krūvį turinčios kosmoso dalelės – daugiausia atlekiančios iš Saulės. Ši bazė yra ir observatorija, joje galima išmatuoti Saulės aktyvumą, pvz., radiolokatoriumi.

„Sanae IV“ įrengta ant uolos kyšulio, vadinamojo nunatako, kyšančio iš sniego. Tai reiškia, kad sniegas šioje vietoje nesikaupia ir nepalaidos nuo 1997 m. eksplotuojamos stoties. „Sanae IV“ įrengta ant uolos kyšulio, vadinamojo nunatako, kyšančio iš sniego. Tai reiškia, kad sniegas šioje vietoje nesikaupia ir nepalaidos nuo 1997 m. eksplotuojamos stoties.,

Bazėje gali žiemoti dvidešimt žmonių, tačiau paprastai ekspedicijoje dalyvauja tik pusė tiek. Trys keturi mokslininkai, dažnai vienas meteorologas ir keli fizikai, gyvena bazėje penkiolika mėnesių, iš jų dešimt jie būna visiškai atskirti. Be to, bazėje dirba gydytojas ir keli technikai, atsakingi už bazės įrangos techninę priežiūrą. „Sanae IV“ gali tilpti iki 60 žmonių. Bazė yra pastatyta ant 210 m aukščio nunatako – virš ledo ir sniego iškilusios uolos viršūnės, ją sudaro trys sujungti dviaukščiai pastatai, jų bendras plotas yra 616 kv. m. Trys namai pastatyti ant atramų, 3,5 m aukštyje virš uolėto paviršiaus. Žadama greitai sumontuoti tris vėjo turbinas, galbūt tuomet dyzelino generatoriai bazėje skleis mažiau nemalonaus kvapo.

Netrukdomas žvilgsnis į žvaigždes

Amundseno ir Scotto bazėje mokslininkai gyvena nuo 1956-ųjų. 2008-aisiais ji buvo atnaujinta ir išplėsta, dabar joje laisvai telpa 150 žmonių.

Jei keliausite toliausiai į pietus, atsidursite Amundseno ir Scotto Pietų ašigalio stotyje. Amerikiečių tyrimų bazė yra įrengta pačiame geografiniame Pietų ašigalyje, Antarktidos poliarinėje plynaukštėje, 2835 m virš jūros lygio ledo dykumos viduryje.

Bazėje, užimančioje 7400 kv. m plotą, vasarą gali laisvai gyventi maždaug 150 žmonių. 50 žmonių lieka žiemoti – nuo vasario vidurio iki spalio pabaigos. Kambariai tėra 6,5 kv. m ploto, tačiau juose tik miegama. Laisvalaikiu galima mėgautis bendruose kambariuose – žiūrint filmus arba žaidžiant žaidimus. Taip pat galima treniruotis sporto salėje arba NASA sukurtame šiltnamyje skinti salotas, agurkus ir raškyti pomidorus.

2011 metų gruodžio 14-ąją sukako 100 metų, kai Roaldas Amundsenas pasiekė Pietų ašigalį – 34 dienomis anksčiau už R. Scottą. 2011 metų gruodžio 14-ąją sukako 100 metų, kai Roaldas Amundsenas pasiekė Pietų ašigalį – 34 dienomis anksčiau už R. Scottą.,

Amundseno ir Scotto Pietų ašigalio stotis turi savo nusileidimo taką, ant jo vasarą gali tūpti lėktuvai su pavažomis. Nors per metus sniego čia teiškrenta 20 cm, sniegas čia niekada netirpsta ir kaupiasi. Todėl nauja bazė pastatyta ant polių, leidžiančių ją pakelti hidrauliniu būdu – 25 cm vienu kartu, kai sniego lygis pakyla.

Bazėje įrengtos dvi svarbios astronomijos observatorijos: didelis 10 m skersmens teleskopas ir milžiniška neutrinų observatorija. Pietų ašigalis yra geriausia vieta teleskopui – didelis aukštis, beveik visada giedras dangus ir sausas išretėjęs oras sudaro labai palankias stebėjimo sąlygas.

Pernai gruodį baigta įrengti „IceCube“ neutrinų observatorija susideda iš daugybės detektorių, paslėptų giliai lede ir laukiančių, kada į juos pataikys greitai skriejančios dalelės.

Visa portale IliustruotasisMokslas.lt esanti medžiaga priklauso UAB „Verslo žinios“, jeigu nenurodyta kitaip. Draudžiama ją platinti kitose žiniasklaidos priemonėse, internetiniuose tinklalapiuose be išankstinio UAB „Verslo žinios” sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į IliustruotasisMokslas.lt kaip informacijos šaltinį.
Kaip įvertintumėte šį straipsnį?
Dalintis nuoroda:

2012.10.01, 15:40
Many many quality pontis there.

2012.05.24, 16:54
This website makes tihgns hella easy.

2012.04.07, 23:47
Just what the doctor ordered, tanhktiy you!

Astronomai atrado Žemių Godzilą

„Tai tikra Žemių Godzila“, – taip naujai atrastą vadinamąją superžemę, kurios skersmuo 2,3 karto didesnis už Žemės, apibūdino Harvardo gyvybės kilmės tyrimo direktorius.
DAUGIAU

Pasyvioji meditacija veiksminga

Oslo universiteto mokslininkai iš smegenų nuotraukų nustatė, kaip smegenys veikia per dvi labiausiai paplitusias meditacijos praktikas – aktyviąją ir pasyviąją, dar vadinamą atsipalaidavimu.
DAUGIAU

Gyvensime storulių planetoje?

Pasak naujausio nutukimo tyrimo, trečdalis visų pasaulio žmonių turi antsvorio, o per pastaruosius tris dešimtmečius nė vienai šaliai nepavyko suvaldyti pasaulinio gyventojų svorio didėjimo.
DAUGIAU

Akla žuvis geba skaičiuoti

Akių neturinti žuvis, gyvenanti tamsiuose vandens apsemtuose urvuose po Somalio dykuma, nustebino mokslininkus, – net būdama akla, ji geba skaičiuoti daiktus.
DAUGIAU

Mirusi 115-metė atskleidžia gyvenimo ribas

Nyderlandų gyventoja  Hendrikje van Andel-Schipper mirė 2005 m., sulaukusi 115 metų. Mokslininkai ištyrė jos kūną ir nustatė galimą ryšį tarp kamieninių ląstelių skaičiaus ir amžiaus.
DAUGIAU

Jutiklis tiria maistą

Jei norite sužinoti, ką valgote arba kokia tabletė guli ant virtuvės stalo, jau galite tai padaryti.
DAUGIAU

Kosmose apvalėja širdis

Jei astronautai daug laiko praleidžia būdami nesvarumo būsenos, smarkiai paveikiama jų fiziologija.
DAUGIAU

Vandenynus nušviečia stebėtinai daug žuvų

Per penkias ekspedicijas į Bahamus Kaimanų salose ir Solomono salas JAV biologai nustatė 180 vandenyno gelmes nušviečiančių žuvų rūšis.
DAUGIAU

Robotą įkvėpė kengūra (1)

Vokietijos robotų gamintoja „Festo“ anksčiau yra stebinusi pasaulį robotais, sukurtais pagal, pavyzdžiui, spindulių judėjimą.
DAUGIAU

Zebras dryžuotas dėl musių

Ilgus metus mokslininkai siekė nustatyti zebro dryžių priežastį. Atlikus naują tyrimą nustatyta, kad dryžiai skirti apsisaugoti nuo musių.
DAUGIAU

Zondas metė unikalų žvilgsnį į Titano ežerus

Didžiausią Saturno palydovą Titaną dengia storas oranžinių debesų sluoksnis, tačiau NASA kosminis zondas „Cassini“, pro Saturną 2013 m. vasaros pabaigoje praskridęs ne vieną kartą, turėjo unikalią galimybę pažvelgti į ežerus palydovo šiaurės pusrutulyje.
DAUGIAU

Miesto bitės lizdus suka iš plastiko

Didžiausiame Kanados mieste Toronte gyvenančios bitės puikiai moka prisitaikyti prie aplinkos.
DAUGIAU

Mokslininkai skatina naujų plaukų augimą (2)

Mokslininkai baigia kurti būdą, kaip sustabdyti plikimą. Klonavus galvos odos ląsteles ir persodinus jas į odą, Kolumbijos universiteto Medicinos centro (JAV) ir Daramo universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkams pavyko priversti naujus plaukus augti.
DAUGIAU

Mokslininkai pajaunino Didįjį Kanjoną

140 metų mokslininkai ginčijosi dėl Didžiojo Kanjono amžiaus. Nauji moksliniai tyrimai rodo, kad jis tikriausiai keliais milijonais metų jaunesnis nei manyta.
DAUGIAU

Kinija išskiria daugiau anglies dvideginio nei JAV (1)

Kinija jau seniai pralenkė JAV ir tapo daugiausia anglies dvideginio (CO2) išskiriančia valstybe.
DAUGIAU

Pamišę menininkai geresni (1)

Vincentas van Goghas nusipjovė dalį ausies. Lady Gaga dėvi sukneles iš mėsos. Tokių ekscentriškų menininkų sąrašas ilgas.
DAUGIAU

Elektroninė membrana lankstosi aplink plauką

Šveicarijos federalinio technologijos instituto Ciuriche mokslininkai padarė nedidelę revoliuciją.
DAUGIAU

Šnipinėjimo lėktuvas skris greičiau už garsą (1)

Viršgarsinis lėktuvas „SR-72“ 5 500 km atstumą iš Londono į Niujorką įveikia per valandą.
DAUGIAU

Nauja rentgeno technologija rodo ne tik kaulus (1)

Rentgeno aparatas paprastai yra didelis prietaisas, kuriantis kaulų ir kietųjų audinių atvaizdus, o minkštieji audiniai parodomi, nebent pacientui duodama kontrastinės medžiagos.
DAUGIAU

Žemės branduolį sudarė geležies lašeliai

Remdamiesi eksperimentais, Kalifornijoje (JAV) įsikūrusio Stanfordo universiteto mokslininkai savaip išaiškino vieną iš daugelio mūsų pasaulio paslapčių – kaip susiformavo iš geležies sudarytas branduolys.
DAUGIAU

Blyškią odą užtikrino genai

Europos, Indijos ir Australijos mokslininkų komanda sukūrė teoriją apie šviesios odos atsiradimą.
DAUGIAU

Rašiklis piešia audinį

Aukštųjų technologijų rašikliu galima gydyti kaulų traumas – jis rašo ne rašalu, o kamieninėmis ląstelėmis.
DAUGIAU

Futbolininkų bėdos – kaip boksininkų (1)

Kai futbolo žaidėjai aukštai pašoka ir stengiasi galva pasiųsti kamuolį į vartus, jie rizikuoja patirti smegenų pažeidimą.
DAUGIAU

Išvalyti vandenynus

Vandenynuose gausu šiukšlių. Milijonai tonų plastiko, kurio negalima surinkti, nes didžioji dalis yra suirusi į mikroskopines skiauteles. Taip mokslininkai manė, kol inžinerijos studentui iš Nyderlandų kilo netikėta mintis.
DAUGIAU

Keista, bet tiesa

Pietų Kalifornijos universitete (JAV) sukurtas kompiuterinis žaidimas moko žaidėjus nugalėti baimę.
DAUGIAU

Telefonas it rentgeno aparatas

Mokslininkams pavyko sukurti spindulius skleidžiančią mikroschemą, telpančią į mobilųjį telefoną, tad jie vienu žingsniu priartėjo prie svajonės apie kiaurai daiktus skrodžiantį regėjimą, efektyvius vėžio tyrimus ir greitą duomenų perdavimą.
DAUGIAU

Antibiotikus aktyvuoja šviesa

Gydymas antibiotikais gali neigiamai veikti ligonį, nes žūsta ir gerosios žarnyno bakterijos. Groningeno universiteto (Nyderlandai) mokslininkai sukūrė antibiotikus, kurie veikia tik ten, kur reikia.
DAUGIAU

Užterščiausias oras – Bulgarijoje

Jei lankotės Bulgarijos arba Lenkijos pramoniniame mieste, sulaikykite kvėpavimą.
DAUGIAU

Giliai po vandeniu lūžta bangos (1)

Povandeninė ketera Ramiajame vandenyne sukuria dangoraižio aukščio bangas.
DAUGIAU

Grenlandija tirpsta iš apačios

Grenlandijos paviršių dengiantis ledyninis skydas tirpsta ir iš viršaus, ir iš apačios, teigiama tyrime, kuris atliktas vykdant tarptautinį projektą „IceGeoHeat“.
DAUGIAU
Banner Side 2

Kodėl jūros vanduo sūrus? (1)

Sūrumo jūros vandeniui suteikia medžiagos, per ilgą laiką atkeliavusios upėmis iš žemynų.
DAUGIAU

Kodėl kryžiuojame pirštus?

Pirštų kryžiavimas, tikintis, kad mus lydės sėkmė, paplitęs paprotys krikščioniškoje pasaulio dalyje.
DAUGIAU

Kada išrastas dezodorantas?

Amerikiečių bendrovė „Mum“ pirmąjį dezodorantą pasaulyje pristatė 1888 metais.
DAUGIAU

Kuri kalba lengviausia?

Paprasčiausia išmokti Kinijos mandarinų kalbą, teigia Oslo universiteto (Norvegija) kalbų profesorius Rolfas Theilas.
DAUGIAU

Ar kitose planetose yra debesų? (1)

Planetose, kurios yra pakankamai didelės, kad turėtų atmosferą, taip pat gali būti debesų.
DAUGIAU
Banner Side 2

Ar šimtakojai iš tiesų turi 100 kojų?

Šimtakojai gali turėti 100 ir net daugiau kojų.
DAUGIAU

Kodėl spengia ausyse? (1)

Spengimas ar zvimbimas ausyse vadinamas tinitu, jį sukelia garso bangas nerviniais impulsais...
DAUGIAU

Kaip dažnai išsirikiuoja visos planetos? (1)

Kartkartėmis danguje galima išvysti arti viena kitos esančias dvi planetas. Ar visos aštuonios jų gali išsirikiuoti viena linija?
DAUGIAU

Kokia knyga storiausia?

Storiausia masiškai leista knyga buvo 4 032 puslapių rinktinė....
DAUGIAU

Kur dingsta Saulės šviesa?

Kur dingsta Saulės šviesa, pasiekusi Žemę? Ar ji sugeriama kaip šiluma ar tampa kuo nors kitu?
DAUGIAU

Kaip laivai saugomi nuo rūdžių?

Kontaktuodami su deguonimi metalai ỹra skirtingu greičiu, tad jų rūdijimo laikas taip pat nevienodas.
DAUGIAU

Ar aspartamas sukelia vėžį? (1)

1996 m. amerikietis neurologas Johnas Olney dirbtinį saldiklį aspartamą (E951) apkaltino sukeliant vėžį.
DAUGIAU

Ar gyvūnams, kaip ir žmonėms, išsiskiria endorfinų?

Endorfinai malšina skausmą ir padeda reguliuoti emocijas, be to, padeda ir žmonėms, ir gyvūnams nekreipti dėmesio į skausmą.
DAUGIAU

Kaip gaminami ryžių trapučiai?

Spraginti ryžiai, kuriuos pažįstame iš ryžių trapučių, gaminami drėkinant ryžius ir veikiant juos 9–10 atmosferų slėgiu bei 255–265 laipsnių temperatūra.
DAUGIAU

Kada pradėjome skustis?

Pirmieji skustuvus gaminti pradėjo egiptiečiai prieš 5 tūkst. metų.
DAUGIAU

Ar skorpionai gali nusižudyti?

Legendos apie besižudančius skorpionus sklinda jau tūkstančius metų.
DAUGIAU

Kaip veikia dirbtinė širdis?

Ar dirbtinė širdis veikia taip pat kaip tikra?
DAUGIAU

Kodėl viršutiniuose atmosferos sluoksniuose temperatūra žemesnė?

Šaltas oras sunkesnis už šiltą. Kodėl kylant aukštyn oras darosi vėsesnis?
DAUGIAU

Ką reiškia oktaninis skaičius?

Automobilis varomas sprogimais variklio cilindruose, kur žvakės kibirkštis uždega oro ir benzino mišinį.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad sliekai gali dalytis ir gyventi toliau?

Esu girdėjęs, kad perpjautas sliekas toliau gyvena kaip du atskiri gyvūnai. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Per kiek laiko jėgainės grąžina energiją?

Jėgainės apsimoka tik tada, jei jose gaminama daugiau energijos, nei sunaudota jas statant.
DAUGIAU

Ar gyvūnų kraujas skiriasi nuo žmonių?

Žmonių ir kitų žinduolių kraujo sandara iš esmės tokia pati.
DAUGIAU

Kodėl magnetas traukia metalus?

Iš esmės visi atomai yra mažyčiai magnetai, tačiau didžiojoje dalyje medžiagų šie magnetai yra išdėstyti atsitiktine kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl ką tik išsivalius dantis sultys atrodo neskanios? (1)

Dantų pastoje esanti putojimo medžiaga pablogina skonio pojūtį.
DAUGIAU

Kiek medaus surenka bitė?

Per gyvenimą bitė darbininkė surenka ne mažiau nei 1 g medaus.
DAUGIAU

Kodėl šypsodamiesi rodome dantis?

Plati šypsena, pro kurią matomi apnuoginti dantys, yra tik viena veido išraiškų, reiškiančių džiaugsmą.
DAUGIAU

Ar vorai ropoja kitų vorų tinklais?

Voras gali lengvai laipioti artimų rūšių vorų tinklais. Tinklą numegzti užima daug laiko, todėl galima pamanyti, kad vorai perima kitų tinklus.
DAUGIAU

Ar nuo lietaus debesys susitraukia?

Lyjant debesys netenka masės, tačiau paprastai kylantis drėgnas oras, sudarantis debesį, ir toliau jam teikia masės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad negyvi paukščiai krinta ant žemės? (2)

Esu girdėjęs apie didelius būrius paukščių, staiga kritusių ir užsimušusių JAV ir Švedijoje. Ar tai tiesa? Kodėl taip nutinka?
DAUGIAU

Ar gali stiklinė šalto vandens sustabdyti žagsulį?

Žagsime, nes paveikiamas klajoklis nervas, o jis priverčia diafragmą susitraukinėti.
DAUGIAU

Ar ugnis dega žemoje temperatūroje?

Ar įmanoma uždegti ugnį minusinėje temperatūroje? Ar tokia liepsna bus karšta?
DAUGIAU

Ar tiesa, kad smūgis gali sukelti amneziją? (1)

Stiprus smūgis į galvą gali kelioms dienoms „išjungti“ atmintį.
DAUGIAU

Ar kola gelbsti skaudant pilvui? (1)

Kaip ir kitose angliarūgštės prisotintuose gėrimuose, koloje yra daug cukraus ir druskų.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad...iki 4 metų nieko neatsimename? (5)

Ar tiesa, kad vaikų iki 4 metų smegenys dar nepasirengusios kaupti atsiminimų?
DAUGIAU

Kodėl, turint temperatūros, krečia ir šaltis, ir karštis? (1)

Šalčio ir šilumos pojūčius paprastai sukelia aukšta arba žema kūno temperatūra, nors organizmas stengiasi išlaikyti apie 37 laipsnių kūno temperatūrą.
DAUGIAU

Kodėl atomo branduolys neišyra?

Atomo branduolį sudaro teigiamojo krūvio protonai ir krūvio neturintys neutronai.
DAUGIAU

Ar gestų kalba visur vienoda?

Gestų kalbos atsiradimo data nėra tiksliai žinoma, tačiau mokslininkai įsitikinę, kad veido išraiškomis ir gestais žmonės bendravo gerokai anksčiau, nei išrasta sakytinė kalba.
DAUGIAU

Kaip matuojamas futbolininkų darbo krūvis?

Nubėgto atstumo matavimai parodo, kad žaidėjas per aukščiausios lygos rungtynes paprastai nubėga 10 kilometrų.
DAUGIAU

Ar gyvūnai sensta greičiau?

Gyvenimo trukmė glaudžiai susijusi su dauginimusi, tad dauguma gyvūnų sensta greičiau nei žmonės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad šarkos vagia blizgius daiktus? (1)

Raktai, monetos ir papuošalai. Pasak legendos, šarkos šiems daiktams negali atsispirti.
DAUGIAU

Kada žmonės įsirengė pirmuosius šiukšlynus?

Šiukšlynais žmonės naudojasi jau 10 tūkst. metų – nuo tada, kai pradėjo dirbti žemę.
DAUGIAU

Ar ciklonai visada sukasi ta pačia kryptimi?

Šiaurės pusrutulyje vėjas ciklone visada juda prieš laikrodžio rodyklę, o Pietų pusrutulyje jis sukasi priešinga kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl mikrobangų krosnelėje sviestas sprogsta?

Mikrobangų krosnelėje maistas šildomas mikrobangomis, kurios priverčia vandens ir riebalų molekules judėti.
DAUGIAU

Kodėl žiedas mūvimas ant bevardžio piršto? (1)

Ant ketvirtojo piršto nuo nykščio žiedus mūvime jau nuo antikos laikų.
DAUGIAU

Ar miego ritmas įgimtas?

Mūsų miego ritmą valdo biologinis laikrodis, kuris veikia 24 valandų darbo ciklais, tad tam tikru laiku pavargstame.
DAUGIAU

Kodėl dramblio ilgas straublys?

Prieš 30–40 mln. metų dramblių protėviai buvo vos metro aukščio ir greičiausiai gyveno vandenyje, kaip šiandieniniai begemotai.
DAUGIAU

Kodėl miestiečiai labiau alergiški?

Miesto gyventojai dažniau nei kaimo serga šienlige. Tai atrodo nelogiška. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Kaip katė murkia?

Katės murkimas panašus į žmogaus niūniavimą.
DAUGIAU

Ar žmonės gali įsimagnetinti?

Žmonės įsimagnetinti negali, nes mūsų organizme nėra kam sukurti magnetinio lauko, kuris būtų pakankamai stiprus ir trauktų daiktus.
DAUGIAU

Kaip auga sraigės kiautas?

Sraigės kiautas – tai iš atskirų sluoksnių sudarytas spiralės formos vamzdelis.
DAUGIAU

Kokios spalvos yra veidrodis? (2)

Griežtai kalbant, veidrodis yra bespalvis.
DAUGIAU

Kas išrado kreditinę kortelę?

1949 m. bendrovės „Hamilton Credit Corporation“ vadovas Frankas McNamara su draugais lankėsi restorane.
DAUGIAU

Kodėl moterų rankos sustorėja?

Mums senstant, lėtėja odos baltymo kolageno gamyba, todėl riebalų ląstelės gali sudaryti drebančius gumbus.
DAUGIAU

Kada jaučiame norą šlapintis?

Kai šlapimo pūslė prisipildo 25–50 procentų, ji siunčia signalą smegenims, kad laikas į tualetą.
DAUGIAU

Kiek svėrė mažiausias naujagimis?

Mažiausio svorio išgyvenęs naujagimis yra Amillia Taylor.
DAUGIAU

Kodėl nesudega žvakės dagtis? (1)

Žvakės liepsna atsiranda dėl degančių stearino garų, ne dėl degančio dagčio.
DAUGIAU

Ar galima per daug miegoti?

Mokslininkai surado ryšį tarp ilgo miego ir fizinių ydų.
DAUGIAU

Ar nesmulkinti grūdai skirtingi?

Nesmulkintuose grūduose yra įvairių grūdų elementų, kurie priklauso nuo grūdų rūšies.
DAUGIAU

Kas išrado alaus butelio kamštelį?

Pirmąjį alaus butelio kamštelį 1891 m. išrado amerikietis Williamas Painteris.
DAUGIAU

Kodėl pingvinai negali skraidyti?

Skraidymas – specializuotas ir daug energijos reikalaujantis judėjimo būdas. Visos skraidančio gyvūno kūno dalys sukurtos gyvenimui ore.
DAUGIAU

Ar visi nagai auga vienodu greičiu?

Kiekvienas nagas auga savo greičiu. Paprastai greičiausiai auga nagai ant tų pirštų, kurių paskutinis pirštakaulis ilgiausias.
DAUGIAU

Kurtumas muzikai?

Kai kurie žmonės gimsta kurti muzikai. Jie pasižymi normalia klausa, intelektu ir atmintimi, tačiau nesugeba atpažinti ar atsiminti paprastų melodijų ir ritmų, dainuodami nusidainuoja.
DAUGIAU

Kur yra didžiausia pasaulyje atominė elektrinė?

Pati didžiausia atominė elektrinė pasaulyje yra Japonijoje, 220 km į šiaurės vakarus nuo Tokijo.
DAUGIAU

Kaip greitai juda ašigaliai?

Magnetinio Šiaurės ašigalio vietą 1831 m. pirmasis nustatė anglas Jamesas Rossas, ir kai Roaldas Amundsenas ašigalyje apsilankė 1904 m., šis jau buvo pasislinkęs 50 kilometrų.
DAUGIAU

Kaip veikia guminis trintukas?

Rašant pieštuku ant popieriaus, mažos grafito dalys atskyla nuo pieštuko šerdies ir prisitvirtina prie nelygaus popieriaus paviršiaus.
DAUGIAU

Ar charakteris paveldimas? (1)

Daugybė tyrimų įrodė, kad genai gali būti atsakingi už šiek tiek daugiau nei 50 proc. visų charakterio skirtumų.
DAUGIAU

Kur lyja gausiausiai?

Ljoro (Kolumbija) kasmet iškrenta 13 300 mm kritulių, tad regionas laikomas drėgniausia vieta pasaulyje.
DAUGIAU

Ar gyvūnai žudosi? (2)

Mokslininkai nežino, ar koks nors gyvūnas yra nusižudęs, tačiau esama ne vieno pavyzdžio, kai gyvūnai save žaloja.
DAUGIAU

Kurių gyvūnų nėštumas trunka ilgiausiai? (1)

Kai kurių gyvūnų nėštumas trunka labai ilgai, jis kelis kartus  viršyja žmogaus.
DAUGIAU

Kodėl žmonėms po akimis atsiranda maišeliai?

Maišeliai po akimis ypač išryškėja su amžiumi, nes aplink akis esanti oda, raumenys, riebalai ir audiniai laikui bėgant praranda lankstumą.
DAUGIAU

Kaip matuojamas Žemės amžius?

Uolienų amžiui nustatyti mokslininkai taiko radiometrinius metodus, paremtus tuo, kad skirtingų elementų radioaktyvių atmainų (vadinamų izotopais) irimas vyksta tam tikru greičiu.
DAUGIAU

 Kodėl apskritimas dalijamas į 360 laipsnių?

Tikslaus atsakymo į šį klausimą nėra, bet tai tikriausiai susiję su tuo, kad Babilonijos skaičių sistemoje kardinalusis skaičius buvo 60.
DAUGIAU

Kas yra virtualusis vanduo? (1)

Gaminant prekes, dažnai reikia nemažai vandens. Mokslininkai jį vadina „virtualiuoju vandeniu“, nes pirkėjai tiesiogiai nepajaus vartoją vandenį.
DAUGIAU

Koks automobilis yra mažiausias? (1)

Jis yra 104,14 cm aukščio, 66,04 cm pločio ir 132,08 cm ilgio – britų „Wind Up“ yra mažiausias pasaulyje miestui pritaikytas automobilis.
DAUGIAU

Kada išrasta dantų pastos tūtelė?

Dantų pastą tūtelėje 1892 m. išrado JAV odontologas Washingtonas Sheffieldas.
DAUGIAU

Kam briedžiui barzda?

Briedžio pasmakrėje kaba kailiu padengta odos raukšlė, vadinama barzda.
DAUGIAU

Kur yra ilgiausias tramvajų tinklas?

Sofijoje (Bulgarija) tramvajai tebėra populiari transporto priemonė.
DAUGIAU

Kuris vantinis tiltas aukščiausias?

Atstumas tarp Meksikoje esančio tilto El Puente Baluarte paviršiaus ir po juo plytinčio slėnio – 390 m.
DAUGIAU

Kodėl Venera sukasi taip lėtai? (3)

Venera yra vienintelė Saulės sistemos planeta, kurios diena trunka ilgiau nei metai.
DAUGIAU

Kokio dydžio gali būti auglys? (2)

1991 m. 34 metų amerikietei pašalintas didžiausias kada nors užfiksuotas auglys.
DAUGIAU

Kokie cheminiai elementai sudaro žmogų? (1)

Didžiąją dalį mūsų organizmo sudaro deguonis, vandenilis ir anglis.
DAUGIAU

Ar gali šiltas vanduo užšalti greičiau už šaltą? (2)

Gali pasirodyti keista, kad šiltas vanduo užšąla greičiau nei šaltas, tačiau kartais taip nutinka.
DAUGIAU

Kaip toli ir aukštai pumos šokinėja?

Pumos paplitusios didelėse teritorijose Š. ir P. Amerikoje, gyvena kalvotose vietovėse miškuose ir kalnuose.
DAUGIAU

Ar nulaužti visi kodai? (1)

Kai kurie kodai dar neiššifruoti. Vieni garsiausių – Bealo šifras ir Voiničiaus rankraštis.
DAUGIAU