Mokslininkai ištrins skaudžius išgyvenimus


Išsamius ir gausiai iliustruotus straipsnius rasite žurnale "Iliustruotasis mokslas".
Prenumeruokite dabar ir kas mėnesį stebėkite naujausius mokslo ir technikos pasiekimus, atradimus.

Iliustruotasis mokslas

Mokslininkai ieško būdų, kaip pertvarkyti mūsų prisiminimus taip, kad atmintyje įstrigusi bauginanti patirtis būtų užmirštama, pertvarkoma arba nebekeltų baimės. Jų tikslas – padėti kenčiantiems nuo trauminio streso sindromo (TSS). Naujausi bandymai su žmonėmis ir gyvūnais teikia daug vilčių.

Daugeliui žmonių ryškūs prisiminimai apie eismo nelaimę, prievartą ar karo scenas yra tarsi košmaras. Užtenka stipraus garso ar ryškios šviesos, kad atgytų stipri baimė. Tačiau mokslininkai mėgina taikyti terapiją, vaistus arba įsikišimą į smegenis, tai leistų užmiršti siaubą keliančius prisiminimus arba juos palengvintų, kad nebebūtų tokie kraupūs.

Iki šiol dažniausiai buvo mėginama padėti trauminio streso sindromo (TSS) kamuojamiems žmonėms priverčiant juos prisiminti žiaurius įvykius saugioje aplinkoje. Specialistai tikėjosi atsieti prisiminimus apie tai, kas įvyko, nuo stiprios baimės, kurią žmogus jautė tą lemtingą akimirką. Tačiau rezultatai retai būdavo geri. Užuot ištrynęs prisiminimus, šis gydymo būdas padeda tik laikinai juos užmiršti, todėl baimė dažnai tūno atmintyje tarsi laiko bomba. Anksčiau ar vėliau ji nevaldoma sugrįžta.

Prisiminimai nuolat kinta

Neurologei Elizabeth Phelps ir jos kolegoms iš Niujorko universiteto 2010 metais šiek tiek pakeitus tradicinį gydymo būdą, jis pagaliau davė rezultatų. Atradimas susijęs su ilgalaikės atminties veikla. Tai, ką patiriame ir sužinome, iškart išsaugoma trumpalaikėje atmintyje. Ši informacija labai paviršutiniška, todėl per kelias minutes viskas užmirštama. Vadinasi, smegenys per labai trumpą laiką turi įvertinti, ar naują informaciją verta išsaugoti. Jei taip, tuomet ji nukreipiama į ilgalaikę atmintį, kuri yra beveik pastovi; tačiau informacijos išsaugojimui prireikia daug laiko. Vadinamojo konsolidacijos proceso metu galvos smegenų nervai tiesiogine prasme rekonstruojami, kad galėtų išsaugoti naują informaciją.

2001 metų rugsėjo 11-oji giliai įsirėžė į bokštų dvynių griūties liudininkų niujorkiečių atmintį. 2001 metų rugsėjo 11-oji giliai įsirėžė į bokštų dvynių griūties liudininkų niujorkiečių atmintį.,

Pastarųjų metų tyrimai rodo, kad kaskart, kai ilgalaikėje atmintyje iškyla prisiminimų, jie iš esmės ištrinami ir konsoliduojami iš naujo, kad vėl būtų išsaugoti atmintyje. Tai suteikia galimybę smegenims tvarkyti atminį ir papildyti ją nauja informacija, tačiau tai taip pat reiškia, kad visa, ką prisimename, nebūtinai esame patyrę. Jei kam nors pagražintai papasakosime apie tai, kas vyko mūsų jaunystėje, tai ši nauja ir ne visai tikra istorija bus išsaugota ilgalaikėje atmintyje ir užims tikresnių ir tikslesnių prisiminimų vietą. Toks procesas vadinamas rekonsolidacija, jis gali įvykti tik per trumpą ir tiksliai apibrėžtą laiką, prisiminimui atgijus iš ilgalaikės atminties.

Amerikiečių bandymai parodė, kad tai labai svarbu. Pirmiausia mokslininkai tiriamuosius pratino bijoti žydro kvadrato. Šiam kvadratui pasirodžius kompiuterio ekrane, tiriamieji pajusdavo nestiprų elektros smūgį, kurį sukeldavo prie riešo pritvirtintas elektrodas. Kai pasirodydavo oranžinis kvadratas, elektros smūgio nebūdavo. Visi tiriamieji greitai įsidėmėjo, kad žydrasis kvadratas susijęs su nemaloniais pojūčiais ir savaime kelia baimę. Apie baimę mokslininkai galėjo spręsti pagal tai, kaip prakaituodavo tiriamųjų pirštai. Oranžinis kvadratas jokios baimės nekėlė.

Adaptacijos laikotarpiu, parodę tyrimo dalyviams žydrąjį kvadratą, mokslininkai kartais nejungdavo elektros smūgio, tačiau nuo kvadrato vaizdo jiems vis tiek prakaituodavo rankos. Smegenyse šis kvadratas buvo siejamas su baime. Pasak Elizabeth Phelps, tokia reakcija panaši į labai lengvą TSS formą: „Baimės jausmas ir prisiminimai apie įvykį ilgalaikėje atmintyje saugomi atskirai – dviejose skirtingose smegenų dalyse, t. y. migdoliniame kūne ir hipokampe. Savo tyrimais siekiame pertvarkyti baimę sukeliančius prisiminimus, nepaveikdami tiriamojo žinių apie praeities įvykius.“

Kitą dieną mokslininkai pabandė atsieti atmintį nuo nemalonaus jausmo, rodydami žydrą ir oranžinį kvadratus ir nenaudodami elektros smūgio. Iš pradžių, išvydę žydrąjį kvadratą, tiriamieji imdavo prakaituoti, tačiau netrukus baimė išnyko. Akivaizdu, kad tradicinis TSS gydymas verčiant prisiminti nemalonius įvykius saugioje aplinkoje buvo veiksmingas. Tačiau, pakartojus bandymą dar kitą dieną, žydrasis kvadratas vėl sukėlė baimę ir prakaitavimą.

"Savo tyrimais siekiame pertvarkyti baimę keliančius prisiminimus, nepaveikdami žmogaus žinių apie praeities įvykius", — sako Elizabeth Phelps, Niujorko universiteto neurologė. "Savo tyrimais siekiame pertvarkyti baimę keliančius prisiminimus, nepaveikdami žmogaus žinių apie praeities įvykius", — sako Elizabeth Phelps, Niujorko universiteto neurologė.,

Tuomet mokslininkai šiek tiek pakeitė procedūrą. Prieš prisiminimų naikinimo pratybas kai kuriems tiriamiesiems vieną kartą buvo parodytas žydrasis kvadratas ir sukeltas elektros smūgis – tai iš karto atgaivino baimę. Vėliau jiems buvo leista nusiraminti 10 minučių žiūrint televizorių, o tuomet pradėtas tikrasis prisiminimų naikinimas be elektros smūgių. Kaip ir kiti tiriamieji, jie greitai įsidėmėjo, kad žydrasis kvadratas nebe kenksmingas, tačiau kitą dieną, patikrinus gydymo veiksmingumą, rezultatas buvo visai kitoks. Šie tiriamieji visai nebereagavo į žydrąjį kvadratą. Po metų, pamatę žydrąjį kvadratą, pastarosios grupės tiriamieji vis dar nejautė baimės. O štai tiriamieji, kuriems prieš naikinimą nebuvo atgaivinami prisiminimai, išvydę kvadratą, imdavo prakaituoti. Atrodo, šio eksperimentinio TSS gydymo poveikis yra ilgalaikis.

Tiriamieji, kurių prisiminimai apie žydrąjį kvadratą prieš prisiminimų naikinimo pratybas buvo atgaivinti, ne tik atsikratė baimės, bet ir tapo jai atsparūs. Kitą dieną po gydymo mokslininkai šiai tiriamųjų grupei vėl rodė žydrąjį kvadratą ir įjungė elektros smūgius, tačiau eksperimento dalyvių atmintis atsisakė tai įsidėmėti. Jų rankos prakaituodavo tik tada, kai jie iš tiesų pajusdavo elektros smūgį. Matydami tik žydrą kvadratą jie išlikdavo ramūs.

Rezultatai taip pastebimai skyrėsi todėl, kad nemalonūs prisiminimai buvo atgaivinti netrukus prieš prisiminimų naikinimo pratybas. Pasak Elizabeth Phelps, rekonsolidacija vyksta tada, kai tiriamieji susiduria su žydrojo kvadrato baime – tuomet galima paveikti atmintį. Vėlesniame prisiminimų naikinimo etape, be elektros smūgių, susiformavo priminimas, kad žydrasis kvadratas nepavojingas, ir šis naujas pertvarkytas, prisiminimas išstūmė ankstesnę patirtį, kad žydri kvadratai yra susiję su elektros smūgiais.

Vaistais pasiekiamas toks pat rezultatas

Galima iš karto pamanyti, kad naikinimas taip pat atgaivins prisiminimą ir leis įrašyti į atmintį mažiau nemalonų jo variantą. Tačiau tai įmanoma tik tuomet, jei šis prisiminimas pateikiamas kartu su fiziniu diskomfortu ir tik ribotą laiko tarpą.

„Rekonsolidacija, trunkanti nuo 10 minučių iki 4 valandų po prisiminimo atgaivinimo, gali padaryti stebuklą ir pakeisti prisiminimą“, – teigia vienas iš mokslininkų, Josephas LeDouxas.

Tai pirmas kartas, kai mokslininkams pavyko koreguoti atmintį tokiu metodu, kuris, regis, gali padėti žmonėms atsikratyti TSS be vaistų. Tačiau pastaraisiais metais kai kurie mokslininkai, pavyzdžiui, Amsterdamo universiteto profesorė Merel Kindt, beveik tokių pat rezultatų pasiekė eksperimentuodami su propranololiu. Jis panašus į streso hormoną noradrenaliną, kurio išsiskiria, pavyzdžiui, įvykus traumuojančiam įvykiui, hormonas pasirūpina organizmo budrumu bei greita reakcija.

Tačiau noradrenalinas taip pat paveikia migdolinį kūną, skatindamas baimę sukeliančių prisiminimų rekonsolidaciją ir versdamas ilgalaikę atmintį susieti išgyvenimus su baime. Propranololis labai panašus į noradrenaliną, tačiau slopina jo skatinamus biocheminius procesus. Todėl jis beveik sustabdo noradrenalino poveikį, užkirsdamas kelią nemalonių prisiminimų rekonsolidacijai.

Olandų bandymas buvo labai panašus į Phelps eksperimentus, tačiau jame prisiminimų naikinimo pratybos nebuvo atliekamos, o prieš atgaivinant nemalonų prisiminimą tiriamieji gaudavo tablečių, kurių sudėtyje yra propranololio. Paaiškėjo, kad gydymas vaistais duoda tokį pat teigiamą rezultatą, kaip ir naikinimo terapija. Kitą dieną propranololiu gydyti tiriamieji nebesiejo nemalonaus prisiminimo su baime, ir nebebuvo įmanoma vėl priversti jų bijoti. O tiriamieji, kurie prieš atgaivinant prisiminimą gavo placebą  arba negavo propranololio, jautė tokią pat baimę, kaip ir prieš gydymą.

Ir Kindt, ir Phelps tyrė, ar jų gydymo metodai turi kokį nors nenumatytą šalutinį poveikį atminčiai, tačiau iki šiol jokio šalutinio poveikio nenustatė. Gydymas propranololiu nė kiek nepaveikė tiriamųjų gebėjimo mokytis, o amerikiečiai savo bandyme neaptiko jokio poveikio kitiems prisiminimams.

Fermentai gali padėti išvengti TSS

Nors gydymas vaistais ir prisiminimų naikinimo terapija prisiminimų rekonsolidacijos metu gali padėti užmiršti tai, ko nenorime prisiminti, iki visiško TSS išgydymo dar labai toli.

 „Kol kas tik laboratorijoje atlikome paprastų baimės asociacijų tyrimus. Tai gerokai skiriasi nuo sudėtingų, ryškių, baimę keliančių prisiminimų, susijusių su TSS. Teoriniu požiūriu – mėginant suprasti, kaip veikia atmintis, šie rezultatai mums gana reikšmingi. Tačiau realaus TSS gydymo metodo anaiptol dar nesame sukūrę ir gal niekada nesukursime“, – teigia Phelps.

Bet štai kitas gydymo būdas galbūt netrukus leis iš anksto išvengti TSS, pavyzdžiui, kariams, kad jų visą gyvenimą nepersekiotų blogi prisiminimai. 2009 metai Bazelyje (Šveicarija) veikiančio Friedricho Miescherio biomedicininių tyrimų instituto neurologai Cyrilis Herry ir Andreas Lüthi paskelbė bandymo rezultatus, kurie rodo, kad fermentų injekcija į smegenis gali neleisti kilti TSS.

Kai kurias pelių, taip pat žmonių, nervines ląsteles gaubia ypatinga PNN membrana. Todėl sunku ištrinti tam tikrus prisiminimus. Tačiau šveicarų mokslininkai sugebėjo pašalinti PNN, į pelių smegenis suleidę fermento. Kai kurias pelių, taip pat žmonių, nervines ląsteles gaubia ypatinga PNN membrana. Todėl sunku ištrinti tam tikrus prisiminimus. Tačiau šveicarų mokslininkai sugebėjo pašalinti PNN, į pelių smegenis suleidę fermento.,

Bandymą mokslininkai atliko su pelėmis. Nuskambėjus tam tikram garsui, pelės pajusdavo letenėlėje elektros smūgį. Vėliau, kaskart išgirdus šį garsą, jas sukaustydavo baimė. Ištyrę pelių smegenis, mokslininkai nustatė, kad daugelį jų migdolinio kūno nervinių ląstelių dengia į kremzlinį audinį panaši medžiaga, vadinama PNN (perineurinis tinklelis). PNN reikalingas, kad tam tikri smegenų ląstelių veiklos ciklai nepakistų, pavyzdžiui, kad jos nesijungtų su kitomis nervinėmis ląstelėmis. Paprastai smegenų veiklos ciklai yra labai lakstūs ir lengvai prisitaikantys prie naujų situacijų, tačiau PNN apgaubus nervines jungtis, jos užrakinamos ir negali keistis.

PNN pelių migdoliniame kūne rodo, kad smegenys saugo ryškius prisiminimus ir jų neįmanoma nenumalšinti taikant terapiją. Mokslininkai pabandė pašalinti PNN į pelių migdolinį kūną suleisdami fermento. Nebelikus PNN, nemalonius prisiminimus buvo galima lengvai ištrinti paprastu prisiminimų naikinimo terapijos metodu, kai garsas kartojamas gyvūnams nebepatiriant elektros smūgių.

Fermento injekcija į smegenis turėtų padėti ir žmonėms, tačiau šis gydymo būdas yra drastiškesnis nei kiti. Po kurio laiko PNN atsikuria, todėl fermentai nesunaikina visam laikui gebėjimo susieti tam tikrus įvykius ir nemalonius jausmus – tai būtų labai nepageidautina, nes tuomet sumažėtų gebėjimas patirti naujus išgyvenimus. Tačiau gydymo metu nemalonūs prisiminimai sunkiau įsitvirtina atmintyje, todėl šis būdas gali neleisti atsirasti TSS labai pavojingomis aplinkybėmis.

Cyrilis Herry optimistiškai žvelgia į tokio gydymo perspektyvą:

„Suardyti PNN gali būti naudinga tokiomis aplinkybėmis, kuriomis yra didelė TSS atsiradimo tikimybė, pavyzdžiui, kare. Tuomet suardžius PNN galima užbėgti už akių trauminio streso sindromui.“

Trys gydymo būdai baugiems prisiminimams pašalinti

Prisiminimai saugomi smegenų hipokampe, o stiprūs jausmai – migdoliniame kūne. Pavyzdžiui, TSS pasireiškia tada, kai hipokampas atgaivina eismo įvykį, o migdolinis kūnas pažadina stiprius su įvykiu susijusius jausmus. Mokslininkai bando išrauti baimę iš konkrečių prisiminimų, taikydami tris skirtingus metodus:

1 METODAS – saugi aplinka

Per trumpą laiką, atgaivinant prisiminimą saugioje aplinkoje, jį galima pertvarkyti ir išsaugoti atmintyje taip, kad sietųsi su saugia aplinka, o ne keltų, kaip anksčiau, nemalonius pojūčius.

2 METODAS – tabletė

Prieš atgaivinant prisiminimą vartojama propranololio. Jis neleis prisiminimams vėliau išlikti atmintyje. Skaudūs prisiminimai išbluks ir ilgainiui pasimirš.

3 METODAS – fermentų vartojimas prieš traumą

Paprastai skaudūs prisiminimai saugomi smegenų migdoliniame kūne, kurį gaubia tam tikra danga, vadinama PNN. Todėl sunkiau pertvarkyti prisiminimus. Tačiau traumuojančių prisiminimų, pavyzdžiui, per karą, būtų galima išvengti, jei kareiviui dar prieš patiriant skaudžių išgyvenimų į smegenis būtų suleidžiama fermento, kuris suskaido PNN. Nauji ryškūs prisiminimai būtų išsaugomi atmintyje be apsauginės dangos ir prireikus suvisam ištrinami taikant paprastą kai kurių prisiminimų naikinimo terapiją.

Beje, smegenys sukuria klaidingus prisiminimus

Ką nors veikdami mes kaskart prisimename tai, ką esame patyrę anksčiau. Tačiau keli bandymai, atlikti 2010 metais, parodė, kad ne visada galime pasitikėti tuo, ką prisimename. Britų mokslininkams apklausiant studentus, 320 iš 1600 studentų prisiminė vaikystės įvykių, kurių niekada nebuvo patyrę. Pavyzdžiui, vienas iš jų prisiminė matęs dinozaurą. Kitu bandymu australų psichologė Helena Paterson pademonstravo, kad ne visada galima pasitikėti liudytojų pasakojimais teisme. Dviem grupėms žmonių Paterson parodė du trumpo filmuko variantus. Abiem grupėms buvo pasakyta, kad jos žiūrėjo tą patį filmuką. Vėliau kiekvienas žiūrovas diskutavo su žmogumi iš kitos grupės. Po kurio laiko niekas nebegalėjo atskirti to, ką matė, nuo to, ką išgirdo pasakojant. Tokie klaidingi prisiminimai vadinami kolektyvine atmintimi.

Visa portale IliustruotasisMokslas.lt esanti medžiaga priklauso UAB „Verslo žinios“, jeigu nenurodyta kitaip. Draudžiama ją platinti kitose žiniasklaidos priemonėse, internetiniuose tinklalapiuose be išankstinio UAB „Verslo žinios” sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į IliustruotasisMokslas.lt kaip informacijos šaltinį.
Kaip įvertintumėte šį straipsnį?
Dalintis nuoroda:

2012.05.24, 21:28
At last some rationality in our little dabtee.

2011.11.04, 11:40
It's much easier to uenrdsatnd when you put it that way!

Astronomai atrado Žemių Godzilą

„Tai tikra Žemių Godzila“, – taip naujai atrastą vadinamąją superžemę, kurios skersmuo 2,3 karto didesnis už Žemės, apibūdino Harvardo gyvybės kilmės tyrimo direktorius.
DAUGIAU

Pasyvioji meditacija veiksminga

Oslo universiteto mokslininkai iš smegenų nuotraukų nustatė, kaip smegenys veikia per dvi labiausiai paplitusias meditacijos praktikas – aktyviąją ir pasyviąją, dar vadinamą atsipalaidavimu.
DAUGIAU

Gyvensime storulių planetoje?

Pasak naujausio nutukimo tyrimo, trečdalis visų pasaulio žmonių turi antsvorio, o per pastaruosius tris dešimtmečius nė vienai šaliai nepavyko suvaldyti pasaulinio gyventojų svorio didėjimo.
DAUGIAU

Akla žuvis geba skaičiuoti

Akių neturinti žuvis, gyvenanti tamsiuose vandens apsemtuose urvuose po Somalio dykuma, nustebino mokslininkus, – net būdama akla, ji geba skaičiuoti daiktus.
DAUGIAU

Mirusi 115-metė atskleidžia gyvenimo ribas

Nyderlandų gyventoja  Hendrikje van Andel-Schipper mirė 2005 m., sulaukusi 115 metų. Mokslininkai ištyrė jos kūną ir nustatė galimą ryšį tarp kamieninių ląstelių skaičiaus ir amžiaus.
DAUGIAU

Jutiklis tiria maistą

Jei norite sužinoti, ką valgote arba kokia tabletė guli ant virtuvės stalo, jau galite tai padaryti.
DAUGIAU

Kosmose apvalėja širdis

Jei astronautai daug laiko praleidžia būdami nesvarumo būsenos, smarkiai paveikiama jų fiziologija.
DAUGIAU

Vandenynus nušviečia stebėtinai daug žuvų

Per penkias ekspedicijas į Bahamus Kaimanų salose ir Solomono salas JAV biologai nustatė 180 vandenyno gelmes nušviečiančių žuvų rūšis.
DAUGIAU

Robotą įkvėpė kengūra (1)

Vokietijos robotų gamintoja „Festo“ anksčiau yra stebinusi pasaulį robotais, sukurtais pagal, pavyzdžiui, spindulių judėjimą.
DAUGIAU

Zebras dryžuotas dėl musių

Ilgus metus mokslininkai siekė nustatyti zebro dryžių priežastį. Atlikus naują tyrimą nustatyta, kad dryžiai skirti apsisaugoti nuo musių.
DAUGIAU

Zondas metė unikalų žvilgsnį į Titano ežerus

Didžiausią Saturno palydovą Titaną dengia storas oranžinių debesų sluoksnis, tačiau NASA kosminis zondas „Cassini“, pro Saturną 2013 m. vasaros pabaigoje praskridęs ne vieną kartą, turėjo unikalią galimybę pažvelgti į ežerus palydovo šiaurės pusrutulyje.
DAUGIAU

Miesto bitės lizdus suka iš plastiko

Didžiausiame Kanados mieste Toronte gyvenančios bitės puikiai moka prisitaikyti prie aplinkos.
DAUGIAU

Mokslininkai skatina naujų plaukų augimą (2)

Mokslininkai baigia kurti būdą, kaip sustabdyti plikimą. Klonavus galvos odos ląsteles ir persodinus jas į odą, Kolumbijos universiteto Medicinos centro (JAV) ir Daramo universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkams pavyko priversti naujus plaukus augti.
DAUGIAU

Mokslininkai pajaunino Didįjį Kanjoną

140 metų mokslininkai ginčijosi dėl Didžiojo Kanjono amžiaus. Nauji moksliniai tyrimai rodo, kad jis tikriausiai keliais milijonais metų jaunesnis nei manyta.
DAUGIAU

Kinija išskiria daugiau anglies dvideginio nei JAV (1)

Kinija jau seniai pralenkė JAV ir tapo daugiausia anglies dvideginio (CO2) išskiriančia valstybe.
DAUGIAU

Pamišę menininkai geresni (1)

Vincentas van Goghas nusipjovė dalį ausies. Lady Gaga dėvi sukneles iš mėsos. Tokių ekscentriškų menininkų sąrašas ilgas.
DAUGIAU

Elektroninė membrana lankstosi aplink plauką

Šveicarijos federalinio technologijos instituto Ciuriche mokslininkai padarė nedidelę revoliuciją.
DAUGIAU

Šnipinėjimo lėktuvas skris greičiau už garsą (1)

Viršgarsinis lėktuvas „SR-72“ 5 500 km atstumą iš Londono į Niujorką įveikia per valandą.
DAUGIAU

Nauja rentgeno technologija rodo ne tik kaulus (1)

Rentgeno aparatas paprastai yra didelis prietaisas, kuriantis kaulų ir kietųjų audinių atvaizdus, o minkštieji audiniai parodomi, nebent pacientui duodama kontrastinės medžiagos.
DAUGIAU

Žemės branduolį sudarė geležies lašeliai

Remdamiesi eksperimentais, Kalifornijoje (JAV) įsikūrusio Stanfordo universiteto mokslininkai savaip išaiškino vieną iš daugelio mūsų pasaulio paslapčių – kaip susiformavo iš geležies sudarytas branduolys.
DAUGIAU

Blyškią odą užtikrino genai

Europos, Indijos ir Australijos mokslininkų komanda sukūrė teoriją apie šviesios odos atsiradimą.
DAUGIAU

Rašiklis piešia audinį (1)

Aukštųjų technologijų rašikliu galima gydyti kaulų traumas – jis rašo ne rašalu, o kamieninėmis ląstelėmis.
DAUGIAU

Futbolininkų bėdos – kaip boksininkų (1)

Kai futbolo žaidėjai aukštai pašoka ir stengiasi galva pasiųsti kamuolį į vartus, jie rizikuoja patirti smegenų pažeidimą.
DAUGIAU

Išvalyti vandenynus (1)

Vandenynuose gausu šiukšlių. Milijonai tonų plastiko, kurio negalima surinkti, nes didžioji dalis yra suirusi į mikroskopines skiauteles. Taip mokslininkai manė, kol inžinerijos studentui iš Nyderlandų kilo netikėta mintis.
DAUGIAU

Keista, bet tiesa

Pietų Kalifornijos universitete (JAV) sukurtas kompiuterinis žaidimas moko žaidėjus nugalėti baimę.
DAUGIAU

Telefonas it rentgeno aparatas

Mokslininkams pavyko sukurti spindulius skleidžiančią mikroschemą, telpančią į mobilųjį telefoną, tad jie vienu žingsniu priartėjo prie svajonės apie kiaurai daiktus skrodžiantį regėjimą, efektyvius vėžio tyrimus ir greitą duomenų perdavimą.
DAUGIAU

Antibiotikus aktyvuoja šviesa

Gydymas antibiotikais gali neigiamai veikti ligonį, nes žūsta ir gerosios žarnyno bakterijos. Groningeno universiteto (Nyderlandai) mokslininkai sukūrė antibiotikus, kurie veikia tik ten, kur reikia.
DAUGIAU

Užterščiausias oras – Bulgarijoje

Jei lankotės Bulgarijos arba Lenkijos pramoniniame mieste, sulaikykite kvėpavimą.
DAUGIAU

Giliai po vandeniu lūžta bangos (1)

Povandeninė ketera Ramiajame vandenyne sukuria dangoraižio aukščio bangas.
DAUGIAU

Grenlandija tirpsta iš apačios (1)

Grenlandijos paviršių dengiantis ledyninis skydas tirpsta ir iš viršaus, ir iš apačios, teigiama tyrime, kuris atliktas vykdant tarptautinį projektą „IceGeoHeat“.
DAUGIAU
Banner Side 2

Kodėl jūros vanduo sūrus? (1)

Sūrumo jūros vandeniui suteikia medžiagos, per ilgą laiką atkeliavusios upėmis iš žemynų.
DAUGIAU

Kodėl kryžiuojame pirštus?

Pirštų kryžiavimas, tikintis, kad mus lydės sėkmė, paplitęs paprotys krikščioniškoje pasaulio dalyje.
DAUGIAU

Kada išrastas dezodorantas?

Amerikiečių bendrovė „Mum“ pirmąjį dezodorantą pasaulyje pristatė 1888 metais.
DAUGIAU

Kuri kalba lengviausia?

Paprasčiausia išmokti Kinijos mandarinų kalbą, teigia Oslo universiteto (Norvegija) kalbų profesorius Rolfas Theilas.
DAUGIAU

Ar kitose planetose yra debesų? (1)

Planetose, kurios yra pakankamai didelės, kad turėtų atmosferą, taip pat gali būti debesų.
DAUGIAU
Banner Side 2

Ar šimtakojai iš tiesų turi 100 kojų?

Šimtakojai gali turėti 100 ir net daugiau kojų.
DAUGIAU

Kodėl spengia ausyse? (1)

Spengimas ar zvimbimas ausyse vadinamas tinitu, jį sukelia garso bangas nerviniais impulsais...
DAUGIAU

Kaip dažnai išsirikiuoja visos planetos? (1)

Kartkartėmis danguje galima išvysti arti viena kitos esančias dvi planetas. Ar visos aštuonios jų gali išsirikiuoti viena linija?
DAUGIAU

Kokia knyga storiausia?

Storiausia masiškai leista knyga buvo 4 032 puslapių rinktinė....
DAUGIAU

Kur dingsta Saulės šviesa?

Kur dingsta Saulės šviesa, pasiekusi Žemę? Ar ji sugeriama kaip šiluma ar tampa kuo nors kitu?
DAUGIAU

Kaip laivai saugomi nuo rūdžių?

Kontaktuodami su deguonimi metalai ỹra skirtingu greičiu, tad jų rūdijimo laikas taip pat nevienodas.
DAUGIAU

Ar aspartamas sukelia vėžį? (1)

1996 m. amerikietis neurologas Johnas Olney dirbtinį saldiklį aspartamą (E951) apkaltino sukeliant vėžį.
DAUGIAU

Ar gyvūnams, kaip ir žmonėms, išsiskiria endorfinų?

Endorfinai malšina skausmą ir padeda reguliuoti emocijas, be to, padeda ir žmonėms, ir gyvūnams nekreipti dėmesio į skausmą.
DAUGIAU

Kaip gaminami ryžių trapučiai?

Spraginti ryžiai, kuriuos pažįstame iš ryžių trapučių, gaminami drėkinant ryžius ir veikiant juos 9–10 atmosferų slėgiu bei 255–265 laipsnių temperatūra.
DAUGIAU

Kada pradėjome skustis?

Pirmieji skustuvus gaminti pradėjo egiptiečiai prieš 5 tūkst. metų.
DAUGIAU

Ar skorpionai gali nusižudyti?

Legendos apie besižudančius skorpionus sklinda jau tūkstančius metų.
DAUGIAU

Kaip veikia dirbtinė širdis?

Ar dirbtinė širdis veikia taip pat kaip tikra?
DAUGIAU

Kodėl viršutiniuose atmosferos sluoksniuose temperatūra žemesnė?

Šaltas oras sunkesnis už šiltą. Kodėl kylant aukštyn oras darosi vėsesnis?
DAUGIAU

Ką reiškia oktaninis skaičius?

Automobilis varomas sprogimais variklio cilindruose, kur žvakės kibirkštis uždega oro ir benzino mišinį.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad sliekai gali dalytis ir gyventi toliau?

Esu girdėjęs, kad perpjautas sliekas toliau gyvena kaip du atskiri gyvūnai. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Per kiek laiko jėgainės grąžina energiją?

Jėgainės apsimoka tik tada, jei jose gaminama daugiau energijos, nei sunaudota jas statant.
DAUGIAU

Ar gyvūnų kraujas skiriasi nuo žmonių?

Žmonių ir kitų žinduolių kraujo sandara iš esmės tokia pati.
DAUGIAU

Kodėl magnetas traukia metalus?

Iš esmės visi atomai yra mažyčiai magnetai, tačiau didžiojoje dalyje medžiagų šie magnetai yra išdėstyti atsitiktine kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl ką tik išsivalius dantis sultys atrodo neskanios? (1)

Dantų pastoje esanti putojimo medžiaga pablogina skonio pojūtį.
DAUGIAU

Kiek medaus surenka bitė?

Per gyvenimą bitė darbininkė surenka ne mažiau nei 1 g medaus.
DAUGIAU

Kodėl šypsodamiesi rodome dantis?

Plati šypsena, pro kurią matomi apnuoginti dantys, yra tik viena veido išraiškų, reiškiančių džiaugsmą.
DAUGIAU

Ar vorai ropoja kitų vorų tinklais?

Voras gali lengvai laipioti artimų rūšių vorų tinklais. Tinklą numegzti užima daug laiko, todėl galima pamanyti, kad vorai perima kitų tinklus.
DAUGIAU

Ar nuo lietaus debesys susitraukia?

Lyjant debesys netenka masės, tačiau paprastai kylantis drėgnas oras, sudarantis debesį, ir toliau jam teikia masės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad negyvi paukščiai krinta ant žemės? (2)

Esu girdėjęs apie didelius būrius paukščių, staiga kritusių ir užsimušusių JAV ir Švedijoje. Ar tai tiesa? Kodėl taip nutinka?
DAUGIAU

Ar gali stiklinė šalto vandens sustabdyti žagsulį?

Žagsime, nes paveikiamas klajoklis nervas, o jis priverčia diafragmą susitraukinėti.
DAUGIAU

Ar ugnis dega žemoje temperatūroje?

Ar įmanoma uždegti ugnį minusinėje temperatūroje? Ar tokia liepsna bus karšta?
DAUGIAU

Ar tiesa, kad smūgis gali sukelti amneziją? (1)

Stiprus smūgis į galvą gali kelioms dienoms „išjungti“ atmintį.
DAUGIAU

Ar kola gelbsti skaudant pilvui? (1)

Kaip ir kitose angliarūgštės prisotintuose gėrimuose, koloje yra daug cukraus ir druskų.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad...iki 4 metų nieko neatsimename? (5)

Ar tiesa, kad vaikų iki 4 metų smegenys dar nepasirengusios kaupti atsiminimų?
DAUGIAU

Kodėl, turint temperatūros, krečia ir šaltis, ir karštis? (1)

Šalčio ir šilumos pojūčius paprastai sukelia aukšta arba žema kūno temperatūra, nors organizmas stengiasi išlaikyti apie 37 laipsnių kūno temperatūrą.
DAUGIAU

Kodėl atomo branduolys neišyra?

Atomo branduolį sudaro teigiamojo krūvio protonai ir krūvio neturintys neutronai.
DAUGIAU

Ar gestų kalba visur vienoda?

Gestų kalbos atsiradimo data nėra tiksliai žinoma, tačiau mokslininkai įsitikinę, kad veido išraiškomis ir gestais žmonės bendravo gerokai anksčiau, nei išrasta sakytinė kalba.
DAUGIAU

Kaip matuojamas futbolininkų darbo krūvis?

Nubėgto atstumo matavimai parodo, kad žaidėjas per aukščiausios lygos rungtynes paprastai nubėga 10 kilometrų.
DAUGIAU

Ar gyvūnai sensta greičiau?

Gyvenimo trukmė glaudžiai susijusi su dauginimusi, tad dauguma gyvūnų sensta greičiau nei žmonės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad šarkos vagia blizgius daiktus? (1)

Raktai, monetos ir papuošalai. Pasak legendos, šarkos šiems daiktams negali atsispirti.
DAUGIAU

Kada žmonės įsirengė pirmuosius šiukšlynus?

Šiukšlynais žmonės naudojasi jau 10 tūkst. metų – nuo tada, kai pradėjo dirbti žemę.
DAUGIAU

Ar ciklonai visada sukasi ta pačia kryptimi?

Šiaurės pusrutulyje vėjas ciklone visada juda prieš laikrodžio rodyklę, o Pietų pusrutulyje jis sukasi priešinga kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl mikrobangų krosnelėje sviestas sprogsta?

Mikrobangų krosnelėje maistas šildomas mikrobangomis, kurios priverčia vandens ir riebalų molekules judėti.
DAUGIAU

Kodėl žiedas mūvimas ant bevardžio piršto? (1)

Ant ketvirtojo piršto nuo nykščio žiedus mūvime jau nuo antikos laikų.
DAUGIAU

Ar miego ritmas įgimtas?

Mūsų miego ritmą valdo biologinis laikrodis, kuris veikia 24 valandų darbo ciklais, tad tam tikru laiku pavargstame.
DAUGIAU

Kodėl dramblio ilgas straublys?

Prieš 30–40 mln. metų dramblių protėviai buvo vos metro aukščio ir greičiausiai gyveno vandenyje, kaip šiandieniniai begemotai.
DAUGIAU

Kodėl miestiečiai labiau alergiški?

Miesto gyventojai dažniau nei kaimo serga šienlige. Tai atrodo nelogiška. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Kaip katė murkia? (1)

Katės murkimas panašus į žmogaus niūniavimą.
DAUGIAU

Ar žmonės gali įsimagnetinti?

Žmonės įsimagnetinti negali, nes mūsų organizme nėra kam sukurti magnetinio lauko, kuris būtų pakankamai stiprus ir trauktų daiktus.
DAUGIAU

Kaip auga sraigės kiautas?

Sraigės kiautas – tai iš atskirų sluoksnių sudarytas spiralės formos vamzdelis.
DAUGIAU

Kokios spalvos yra veidrodis? (2)

Griežtai kalbant, veidrodis yra bespalvis.
DAUGIAU

Kas išrado kreditinę kortelę?

1949 m. bendrovės „Hamilton Credit Corporation“ vadovas Frankas McNamara su draugais lankėsi restorane.
DAUGIAU

Kodėl moterų rankos sustorėja?

Mums senstant, lėtėja odos baltymo kolageno gamyba, todėl riebalų ląstelės gali sudaryti drebančius gumbus.
DAUGIAU

Kada jaučiame norą šlapintis?

Kai šlapimo pūslė prisipildo 25–50 procentų, ji siunčia signalą smegenims, kad laikas į tualetą.
DAUGIAU

Kiek svėrė mažiausias naujagimis?

Mažiausio svorio išgyvenęs naujagimis yra Amillia Taylor.
DAUGIAU

Kodėl nesudega žvakės dagtis? (1)

Žvakės liepsna atsiranda dėl degančių stearino garų, ne dėl degančio dagčio.
DAUGIAU

Ar galima per daug miegoti?

Mokslininkai surado ryšį tarp ilgo miego ir fizinių ydų.
DAUGIAU

Ar nesmulkinti grūdai skirtingi?

Nesmulkintuose grūduose yra įvairių grūdų elementų, kurie priklauso nuo grūdų rūšies.
DAUGIAU

Kas išrado alaus butelio kamštelį?

Pirmąjį alaus butelio kamštelį 1891 m. išrado amerikietis Williamas Painteris.
DAUGIAU

Kodėl pingvinai negali skraidyti?

Skraidymas – specializuotas ir daug energijos reikalaujantis judėjimo būdas. Visos skraidančio gyvūno kūno dalys sukurtos gyvenimui ore.
DAUGIAU

Ar visi nagai auga vienodu greičiu?

Kiekvienas nagas auga savo greičiu. Paprastai greičiausiai auga nagai ant tų pirštų, kurių paskutinis pirštakaulis ilgiausias.
DAUGIAU

Kurtumas muzikai?

Kai kurie žmonės gimsta kurti muzikai. Jie pasižymi normalia klausa, intelektu ir atmintimi, tačiau nesugeba atpažinti ar atsiminti paprastų melodijų ir ritmų, dainuodami nusidainuoja.
DAUGIAU

Kur yra didžiausia pasaulyje atominė elektrinė?

Pati didžiausia atominė elektrinė pasaulyje yra Japonijoje, 220 km į šiaurės vakarus nuo Tokijo.
DAUGIAU

Kaip greitai juda ašigaliai?

Magnetinio Šiaurės ašigalio vietą 1831 m. pirmasis nustatė anglas Jamesas Rossas, ir kai Roaldas Amundsenas ašigalyje apsilankė 1904 m., šis jau buvo pasislinkęs 50 kilometrų.
DAUGIAU

Kaip veikia guminis trintukas?

Rašant pieštuku ant popieriaus, mažos grafito dalys atskyla nuo pieštuko šerdies ir prisitvirtina prie nelygaus popieriaus paviršiaus.
DAUGIAU

Ar charakteris paveldimas? (1)

Daugybė tyrimų įrodė, kad genai gali būti atsakingi už šiek tiek daugiau nei 50 proc. visų charakterio skirtumų.
DAUGIAU

Kur lyja gausiausiai?

Ljoro (Kolumbija) kasmet iškrenta 13 300 mm kritulių, tad regionas laikomas drėgniausia vieta pasaulyje.
DAUGIAU

Ar gyvūnai žudosi? (2)

Mokslininkai nežino, ar koks nors gyvūnas yra nusižudęs, tačiau esama ne vieno pavyzdžio, kai gyvūnai save žaloja.
DAUGIAU

Kurių gyvūnų nėštumas trunka ilgiausiai? (1)

Kai kurių gyvūnų nėštumas trunka labai ilgai, jis kelis kartus  viršyja žmogaus.
DAUGIAU

Kodėl žmonėms po akimis atsiranda maišeliai?

Maišeliai po akimis ypač išryškėja su amžiumi, nes aplink akis esanti oda, raumenys, riebalai ir audiniai laikui bėgant praranda lankstumą.
DAUGIAU

Kaip matuojamas Žemės amžius?

Uolienų amžiui nustatyti mokslininkai taiko radiometrinius metodus, paremtus tuo, kad skirtingų elementų radioaktyvių atmainų (vadinamų izotopais) irimas vyksta tam tikru greičiu.
DAUGIAU

 Kodėl apskritimas dalijamas į 360 laipsnių?

Tikslaus atsakymo į šį klausimą nėra, bet tai tikriausiai susiję su tuo, kad Babilonijos skaičių sistemoje kardinalusis skaičius buvo 60.
DAUGIAU

Kas yra virtualusis vanduo? (1)

Gaminant prekes, dažnai reikia nemažai vandens. Mokslininkai jį vadina „virtualiuoju vandeniu“, nes pirkėjai tiesiogiai nepajaus vartoją vandenį.
DAUGIAU

Koks automobilis yra mažiausias? (1)

Jis yra 104,14 cm aukščio, 66,04 cm pločio ir 132,08 cm ilgio – britų „Wind Up“ yra mažiausias pasaulyje miestui pritaikytas automobilis.
DAUGIAU

Kada išrasta dantų pastos tūtelė?

Dantų pastą tūtelėje 1892 m. išrado JAV odontologas Washingtonas Sheffieldas.
DAUGIAU

Kam briedžiui barzda?

Briedžio pasmakrėje kaba kailiu padengta odos raukšlė, vadinama barzda.
DAUGIAU

Kur yra ilgiausias tramvajų tinklas?

Sofijoje (Bulgarija) tramvajai tebėra populiari transporto priemonė.
DAUGIAU

Kuris vantinis tiltas aukščiausias?

Atstumas tarp Meksikoje esančio tilto El Puente Baluarte paviršiaus ir po juo plytinčio slėnio – 390 m.
DAUGIAU

Kodėl Venera sukasi taip lėtai? (3)

Venera yra vienintelė Saulės sistemos planeta, kurios diena trunka ilgiau nei metai.
DAUGIAU

Kokio dydžio gali būti auglys? (2)

1991 m. 34 metų amerikietei pašalintas didžiausias kada nors užfiksuotas auglys.
DAUGIAU

Kokie cheminiai elementai sudaro žmogų? (2)

Didžiąją dalį mūsų organizmo sudaro deguonis, vandenilis ir anglis.
DAUGIAU

Ar gali šiltas vanduo užšalti greičiau už šaltą? (2)

Gali pasirodyti keista, kad šiltas vanduo užšąla greičiau nei šaltas, tačiau kartais taip nutinka.
DAUGIAU

Kaip toli ir aukštai pumos šokinėja?

Pumos paplitusios didelėse teritorijose Š. ir P. Amerikoje, gyvena kalvotose vietovėse miškuose ir kalnuose.
DAUGIAU

Ar nulaužti visi kodai? (1)

Kai kurie kodai dar neiššifruoti. Vieni garsiausių – Bealo šifras ir Voiničiaus rankraštis.
DAUGIAU