Lietaus ritmas sukūrė Kinijos istoriją


Išsamius ir gausiai iliustruotus straipsnius rasite žurnale "Iliustruotasis mokslas".
Prenumeruokite dabar ir kas mėnesį stebėkite naujausius mokslo ir technikos pasiekimus, atradimus.

Iliustruotasis mokslas

Stalagmitas iš Šiaurės Kinijos suteikė duomenų apie vasaros musonus Azijoje per pastaruosius 1810 metų ir atskleidė jų ryšį su istorija. Kritulių stygius sužlugdydavo valdovų dinastijas, o gausus lietus laiduodavo didelį ryžių derlių ir taiką.

Stalagmitas, suteikęs naujų žinių apie lietų Kinijoje, rastas milžiniškame Wanxiang urve, Gansu provincijoje, Šiaurės Kinijoje. Urvas driekiasi kelis šimtus kilometrų, jis yra šiauriniame vasaros musonų paplitimo teritorijos pakraštyje. Klimatologų tyrimams šis urvas yra itin tinkamoje vietoje, nes stiprus musonas visa jėga pučia tik Wanxiang. Tais laikotarpiais, kai musonas silpnas, vasaros lietus paprastai sustoja šiek tiek toliau į pietus. Mokslininkai nustatė net mažiausius lietaus kiekio pakitimus per paskutinius 1810 metų.

Milžiniškame Wanxiang urve gausu stalagmitų, jame rastas ir mokslininkų vėliau tyrinėtas stalagmitas. Kad padarytų įspūdį turistams, stalagmitai apšviesti spalvota šviesa. Milžiniškame Wanxiang urve gausu stalagmitų, jame rastas ir mokslininkų vėliau tyrinėtas stalagmitas. Kad padarytų įspūdį turistams, stalagmitai apšviesti spalvota šviesa.,

Kinijoje užaugęs Mineapolio Minesotos universiteto geofizikas Hai Chengas pasakoja: „Mokykloje mes sužinojome, kad sukilimai prieš valdovų dinastijas dažnai sutapdavo su sausra ir prastu ryžių derliumi. Žmonės kovodavo dėl išgyvenimo, o  valdovai neįstengdavo numalšinti neramumų. Bet kai vasaros musonai atnešdavo gausius lietus ir nestigdavo maisto, ūkininkai galėjo išmaitinti šeimas ir džiaugtis gyvenimu, o visuomenė dažniausiai buvo taiki.“

Hai Chengas su kolegomis ir kinų mokslininkų grupe išanalizavo 118 milimetrų ilgio stalagmitą iš didžiulio urvo Šiaurės Kinijoje ir nustatė, kaip kito vasaros musonai pastaruosius 1810 metų. Palyginę mokslo duomenis su istoriniais senųjų karalysčių šaltiniais, geofizikai įrodė, kad trys iš penkių dinastijų, gyvavusių šimtmečius, žlugdavo po kelis dešimtmečius trukusių nepastovių vasaros musonų ir sausros. Ir priešingai, drėgniausias paskutinio tūkstantmečio periodas sutampa su Šiaurės Sungų dinastijos aukso amžiumi, kai gausiai užderėdavo ryžių, o visuomenėje vyravo stabilumas.

Stalagmitai yra puikūs praeities kritulių archyvai, tyrinėjant Kinijos stalagmitus jau anksčiau buvo gauta žinių, kaip kito vasaros musonai Azijoje per 224 tūkstančius metų. Buvo pastebėti dideli svyravimai tarp ledynmečių, kai musonai buvo silpni, ir šiltųjų tarpledynmečių, kai kritulių daugėjo ir jie traukėsi šiaurės link. Tačiau iki šiol niekas negalėjo tiksliai nustatyti mažesnių lietaus kiekio pokyčių per pastaruosius du tūkstantmečius. Pasirinkę stalagmitą iš Wanxiang urvo šiauriniame vasaros musonų paplitimo srities pakraštyje, mokslininkai įrodė, kad kaip tik šioje vietoje kritulių kiekis kito labai smarkiai.

Kritulių stygius sužlugdydavo Kinijos valdovų dinastijas, o gausus lietus laiduodavo didelį ryžių derlių ir taiką. Kritulių stygius sužlugdydavo Kinijos valdovų dinastijas, o gausus lietus laiduodavo didelį ryžių derlių ir taiką.,

Šias išvadas, kurios atspindi naująją vasaros kritulių istoriją Šiaurės Kinijoje, kai kurie klimatologai vadino panašiomis į pasaką ir fenomenaliomis. Šio ir kai kurių kitų tyrimų duomenys rodo, kad saulės aktyvumo ir temperatūros pokyčiai šiauriniame Žemės pusrutulyje turėjo didžiausios įtakos musoniniam lietui Azijoje. Buvo taip pat nustatyta, kad drėgni ir sausi periodai Kinijoje atitinkamai sutampa su šiltais ir šaltais periodais Europoje. Šie klimato pokyčiai paveikė net Pietų Ameriką, joje maždaug 900 metais žlugo majų kultūra – kaip tik tuo metu Kinijoje dėl ilgai trukusios sausros krito Tangų dinastija.

Lietus ir istorija žengia išvien

Vis daugiau mokslininkų domisi vasaros musonų kaita Azijoje, nes musonai atneša lietaus ir šilumos į tankiausiai apgyvendintas Žemės vietas. Debesys susidaro virš Indijos vandenyno ir virš jūros į pietus nuo Kinijos. Kai dėl šilto oro vasarą virš milžiniško Azijos sausumos masyvo nukrinta slėgis, virš sausumos pučiantys vėjai atsineša su savimi debesų ir lietaus. Wanxiang urvas yra Gansu provincijoje, į rytus nuo Tibeto plynaukštės. Aplinkui plyti sausos stepės, jose 80 procentų metinių kritulių iškrenta pučiant vasaros musonui tarp gegužės ir rugsėjo mėnesių.

Ištyrus stalagmitą paaiškėjo, kad musoniniai lietūs buvo stiprūs nuo 190 iki 530 metų. Vėliau jie silpnėjo iki Tangų dinastijos paskutinių dešimtmečių ir pasiekė nelietingiausią tašką 860 metais. Tangų dinastija pradėjo valdyti 618 metais, tai buvo stabilus laikotarpis, paženklintas taikos ir pažangos. Tačiau paskutinius šešis dinastijos valdymo dešimtmečius karalystėje laikėsi sausra, prasidėjo socialiniai neramumai. 907 metais generolas Zhu Wenas nuvertė nuo sosto paskutinį Tangų dinastijos imperatorių. Vėlesnis laikotarpis buvo sunkus, vadinamas Penkių dinastijų ir Dešimties karalysčių periodu. Šie keli dešimtmečiai pasižymėjo silpnais musonais.

Daugiausia lietaus vasarą iškrisdavo nuo 960 iki 1020 metų pirmaisiais Šiaurės Sungų dinastijos valdymo dešimtmečiais didžiojoje Kinijos dalyje. Musoninis lietus buvo gausus dar du šimtmečius, o Šiaurės Sungų dinastijos epocha buvo gerovės metas. Smarkiai išsiplėtė ryžių pasėliai, buvo išvesta naujų, anksti subręstančių ryžių rūšių. Šalyje nestigo maisto, o gyventojų padvigubėjo. Šiaurės Sungų dinastiją 1127 metais pakeitė mažesnė Pietų Sungų dinastija. Sungų dinastijos valdymo laikotarpiu buvo išrasti  parakas ir spausdinimo technologija.

1271 metais Pietų Sungų dinastiją pakeitė Juanų dinastija, jos pradininkas buvo mongolų imperatorius Kublai Khanas. Jis centralizavo ir modernizavo valdymą, perkėlė sostinę į Pekiną. Pirmieji europiečiai, tarp jų Marco Polo, atvyko į Kiniją šios dinastijos klestėjimo metu. Juanų dinastija valdė iki 1368 metų, tačiau paskutinius dešimtmečius šalį krėtė sukilimai, žmonės kentė badą, visuomenėje tvyrojo nepasitenkinimas. Ištyrus stalagmitą paaiškėjo, kad šiuo periodu, 1340–1360 metais, iškrisdavo labai mažai musoninio lietaus.

Mongolų valdovus pakeitė Mingų dinastija, ji laikoma aukščiausiu Kinijos civilizacijos tašku. Šiuo periodu kinai pasistatė milžinišką laivyną, pradėjo plačiai prekiauti su Japonija ir Europa. Jie atstatė Didžiąją kinų sieną ir Pekine įkūrė Uždraustąjį miestą imperatoriams. Dinastijos valdymo pabaigoje, iki 1644 metų, sumažėjo pajamos iš prekybos, derlius dažnai būdavo prastas, siautėjo epidemijos. Šį periodą kaip tik apima 1580–1640 metų laikotarpis, juo vasaros musoniniai lietus buvo negausūs. Kritulių vėl gausėti pradėjo nuo 1850 metų.

Žemę pasiekianti Saulės šiluma kinta

Duomenis apie musonų stiprumo kaitą, gautus ištyrus stalagmitą, patvirtina ir istoriniai įrašai, rasti Longxi už 150 kilometrų nuo Wanxiang. Tai imperatoriaus pareigūnų Gansu provincijoje rašytos ataskaitos, apimančios laikotarpį nuo 960 metų. Šie istoriniai šaltiniai patvirtina ir gausų lietų Sungų dinastijos valdymo laikotarpiu, ir sausros periodus Juanų ir Mingų dinastijų valdymo pabaigoje.

Majų karalystė pradėjo smukti, kai šalį apėmė ilgalaikė sausra. Tai rodo Meksikoje Jukatane iš jūros dugno paimti mėginiai (žr. dešinėje). Šis periodas sutampa su sausra Kinijoje ir Tangų dinastijos žlugimu maždaug 900 metais. Majų karalystė pradėjo smukti, kai šalį apėmė ilgalaikė sausra. Tai rodo Meksikoje Jukatane iš jūros dugno paimti mėginiai (žr. dešinėje). Šis periodas sutampa su sausra Kinijoje ir Tangų dinastijos žlugimu maždaug 900 metais.,

Vasaros musonų stiprumo Azijoje kaita susijusi su Šiaurės pusrutulio temperatūra, taip pat su Saulės aktyvumu. Saulės aktyvumas, kuris priklauso nuo Saulės dėmių skaičiaus, kinta 11 metų ciklu, taip pat jo pokyčiai pastebėti ir kelių dešimtmečių ar kelių šimtmečių laikotarpiais. Kuo Saulė aktyvesnė, tuo daugiau šilumos pasiekia Žemę. Šie pokyčiai nėra tokie dideli, kad sukeltų pasaulinius temperatūros svyravimus, tačiau jų poveikis būna gana stiprus kai kuriuose regionuose. Pavyzdžiui, Europoje didelis Saulės aktyvumas siejamas su šiltuoju periodu viduramžiais, nuo 800 iki 1300 metų, o jo sumažėjimas – su „mažuoju ledynmečiu“, t. y. su trimis šaltais periodais, trukusiais iki 1850 metų. Per šiltąjį viduramžių periodą Saulė smarkiau šildė ir Kiniją, todėl nuo 950 iki 1340 metų ją gausiai laistė vasaros musoniniai lietūs. Pirmasis šaltasis „mažojo ledynmečio“ periodas sutampa su paskutiniais Juanų dinastijos valdymo dešimtmečiais nuo 1340 iki 1360 metų – tuomet lietaus iškrisdavo labai mažai. Maždaug septynioliktame amžiuje  Alpėse gerokai išaugo ledynai, o Kiniją alino sausra, kilo vis didesnis nepasitenkinimas Mingų dinastija.

Vasaros musonus lemia temperatūros skirtumai tarp didžiulių įšildytų sausumos masyvų ir juos supančių vandenynų, todėl vasaros musonų stiprumas Kinijoje yra labiau susijęs su Saulės poveikiu Azijai negu su vidutine temperatūra Šiaurės pusrutulyje. Musoniniai vėjai kyla atogrąžinėje konvergencijos zonoje (angl. Intertropical Convergence Zone), kuri lemia, kad šiaurės rytų pasatas pučia į šiaurę nuo pusiaujo, o pietryčių pasatas – į pietus nuo pusiaujo. Šiltaisiais periodais Šiaurės pusrutulyje ši zona pasislenka labiau į šiaurę. Todėl Azijoje pagausėja lietaus, o šiaurinėje Azijos dalyje musonai apima didesnę teritoriją. Šias išvadas patvirtina ir stalagmito iš Wanxiang urvo tyrimai. Šaltaisiais periodais musonų ruožas pasislenka labiau į pietus, o lietaus kiekis Kinijoje sumažėja.

Musonų ruožo judėjimo poveikį galima pastebėti visame Šiaurės pusrutulyje. Viena reikšmingiausių išvadų, padarytų ištyrus stalagmitą, byloja, kad sausros laikotarpis Kinijoje, turėjęs įtakos Tangų dinastijos žlugimui, sutapo su majų kultūros klasikinio periodo pabaiga maždaug 900 metais – kaip tik tuomet Pietų Amerikoje vasaros musonai buvo silpni ir vyravo sausra. 2001 metais Floridos universiteto mokslininkas Davidas Hodellas įrodė, kad sausra šiame regione tuo metu buvo ypač didelė. Jis ištyrė bandomuosius mėginius iš Jukatano pusiasalio jūros dugno. Tyrimai parodė, kad Majų karalystei pradėjus smukti nuo 750 iki 850 metų ją ištikusi sausra buvo ilgiausia per pastaruosius septynis tūkstančius metų.

Vasaros kritulių ciklas sutriko

Saulės aktyvumas, vidutinė temperatūra Šiaurės pusrutulyje ir vasaros musono stiprumas Azijoje buvo susiję iki 1960 metų, tačiau per pastaruosius 50 metų sistema sutriko. Nors Saulės aktyvumas padidėjo, o pasaulinis atšilimas pasireiškė ir Kinijoje, vasaros musonai Azijoje susilpnėjo.

 „Tai ženklas, kad didelę įtaką Azijos musonams daro ne tik natūralūs veiksniai, bet ir žmogaus veikla“, – sako Hai Chengas.

Kaip žmogaus veikla padarė įtaką vasaros musonams ir kodėl kritulių pastaruoju metu sumažėjo, nors turėtų pagausėti, – kol kas nežinoma. Šis klausimas itin svarbus, nes, rodo Wanxiang urve rasto stalagmito tyrimai ir ilga Kinijos istorija, tūkstančius metų vasaros lietus lėmė derlių, socialinių neramumų arba taikos laikotarpius.

Izotopai rodo kritulių kiekį

Išmatavus santykį tarp dviejų deguonies izotopų stalagmito augimo sluoksnyje, įmanoma nustatyti kritulių kiekį tam tikru laikotarpiu. Kinijos Lanzhou universiteto geofizikai Wanxiang urve kilometro gilumoje rado stalagmitą, ant kurio vis dar lašėjo vanduo. Stalagmitai auga iš apačios į viršų kalkakmenio urve.

Kasmetis stalagmitų prieaugis matuojamas mikrometrais ir atspindi kritulius tam tikrais metais. Patekęs į urvą, lietaus vanduo reaguoja su urvuose esančiomis kalkėmis ir sudaro kalcio bikarbonatą. Išsiskyrus anglies dvideginiui, kalcio bikarbonatas tampa kalcio karbonatu – pagrindine stalagmitų statybine medžiaga. Tyrinėtasis stalagmitas pradėjo augti 190 metais ir be paliovos augo iki 2003 metų, kol buvo išgabentas iš urvo. Mokslininkai nupjovė 118 milimetrų ilgio stalagmitą deimantiniu pjūklu ir išsiuntė ištirti į kinų geofiziko Hai Chengo laboratoriją Minesotoje, JAV.

Laboratorijoje stalagmitas buvo perpjautas išilgai, odontologo grąžtu buvo paimti mažyčiai mėginiai – datuoti ir kritulių analizei atlikti. Stalagmito amžius buvo nustatytas masės spektrometru, matuojant santykį tarp natūralaus urano ir jo skilimo produkto torio. Molžemyje virš kalkių urvo yra neįprastai mažai torio, todėl stalagmitą sudarančių sluoksnių amžius buvo nustatytas labai tiksliai, dvejų su puse metų tikslumu.

Stalagmito kalcio karbonato sluoksnis atskleidžia drėgno ir sauso oro laikotarpius. Stalagmito kalcio karbonato sluoksnis atskleidžia drėgno ir sauso oro laikotarpius.,

Kritulių kiekis buvo nustatytas išanalizavus santykį tarp stalagmite esančių dviejų deguonies izotopų: įprastojo deguonies (16O) ir sunkiojo deguonies (18O), kurio atomo branduolyje yra du papildomi neutronai. Stiprūs musonai debesis su lietumi nuneša toli į sausumą šiaurės link. Kai šie debesys pasiekia Wanxiang urvą, lietaus vandens molekules sudaro daugiausia paprastasis deguonis, nes lietaus lašai, kuriuose yra daugiau sunkiojo deguonies, iškrenta greičiau ir nenukeliauja toli į sausumą. Kai musonas silpnas, pakeliui iškrinta mažiau kritulių, todėl lietaus vandenyje lieka daugiau sunkiojo deguonies. Išanalizavę santykį tarp šių dviejų deguonies atomų visame stalagmite, mokslininkai gali nustatyti, kaip praeityje keitėsi vasaros musono stiprumas.

Klimato kaitą galima matyti medžių metinėse rievėse

Vokietijos Maxo Plancko Saulės sistemos tyrimo instituto (vok. Max-Planck-Institut für Sonnensystemforschung) mokslininkai, vadovaujami S. K. Solanki, išmatavo klimato pokyčius metinėse medžių rievėse, kurios datuojamos panašiu laikotarpiu kaip Wanxiang stalagmitas.

Mokslininkai analizavo klimato kaitą matuodami Saulės aktyvumo svyravimus. Kai Saulė aktyviausia, jos magnetinis laukas stipriausias. Tai lemia Saulės dėmių atsiradimą, o kaip tik pagal dėmes nustatomas Saulės aktyvumas. Jau prieš 400 metų astronomai pradėjo stebėti Saulės dėmes. Šiuolaikiniams klimatologams reikia žinoti, kaip kito Saulės dėmės per ilgesnį laikotarpį – kad galėtų paaiškinti ryšį tarp Saulės aktyvumo ir klimato. Todėl vokiečių mokslininkai išmatavo metines medžių rieves, seniausios yra daugiau nei 11 tūkst. metų amžiaus, ir nustatė, kaip svyravo Saulės aktyvumas per visą dabartinį tarpledynmetį.

Metodas rėmėsi radioaktyviųjų izotopų – anglies 14 ir berilio 10 – tyrimais. Šių izotopų atsiranda medžių rievėse dėl Žemės atmosferą veikiančių kosminių spindulių. Kai Saulės aktyvumas didelis, Saulės magnetinis laukas būna stiprus ir apsaugo nuo kosminio spinduliavimo. Todėl radioaktyviųjų izotopų kiekis medžių metinėse rievėse mažėja. Ir priešingai, šių dviejų izotopų kiekis metinėse rievėse padidėja, kai Saulės aktyvumas mažas.

Musonų stiprumas priklauso nuo Žemės orbitos aplink Saulę

Įvairiuose Kinijos urvuose rastų stalagmitų tyrimai leido nustatyti vasaros musonų kaitą prieš daugelį metų. Mokslininkai ištyrė penkių Kinijoje esančių urvų stalagmitus ir atskleidė, kaip kito vasaros musonai per daugelį tūkstančių metų. Ilgiausias laikotarpis apima paskutinius 224 tūkst. metų ir yra nustatytas ištyrus 12 stalagmitų iš Sanbao urvo Rytų Kinijoje.

Tyrimas rodo, kad pagrindinis veiksnys, lemiantis musono stiprumą vasarą, yra saulės poveikis didžiuliam Azijos žemynui. Tyrimas taip pat rodo, kad Žemės orbitos aplink Saulę pokyčiai per ilgus laikotarpius turi įtakos musonams.

Geofizikas Hai Chengas rodo stalagmitą su aiškiais augimo sluoksniais, atspindinčiais musonų stiprumą. Geofizikas Hai Chengas rodo stalagmitą su aiškiais augimo sluoksniais, atspindinčiais musonų stiprumą.,

Žemės orbita yra apskritimui artimos elipsės formos, laikui bėgant ji nežymiai kinta. Taip pat periodiškai keičiasi Žemės ašies posvyrio į orbitos plokštumą kampas, ašis svyruoja tarsi besisukantis vilkelis. Šie cikliniai pokyčiai lemia, kada tam tikra Žemės vieta, pavyzdžiui, Azija, gauna daugiausia saulės.

 Sanbao urvo stalagmitų tyrimai rodo, kad musonų stiprumas ir Saulės aktyvumas Azijoje kinta kas 23 tūkst. metų. Apskritai galima teigti, kad vasaros musonai stipriausi šiltais tarpledynmečių periodais. Tačiau ir ledynmečių laikotarpiais lietaus kiekis kinta pagal astronominį ciklą.

Turtas ir skurdas mainosi kartu su oru

Tangų, Juanų ir Mingų dinastijos žlugo po keleto dešimtmečių sausringo laikotarpio. O Sungų dinastija klestėjo tuo metu, kai lietaus buvo gausu.

190–530

Musoninis lietus vasaromis dažniausiai gausus, valdant Hanams ir Dzinams, taip pat Šiaurės ir Pietų dinastijoms suklesti menas.

530–850

Vasaros musonai silpsta valdant Sujų dinastijai ir didžiąją Tangų dinastijos laikotarpio dalį.

850–930

Kritulių kiekis vasaromis stipriai mažėja, mažiausiai lietaus iškrenta 850–860 ir 910–930 metais. Šiuo laikotarpiu kyla daug socialinių neramumų ir pilietinis karas, jis lėmė Tangų dinastijos žlugimą. Majų karalystė Vidurio Amerikoje taip pat žlunga maždaug 900 metais, o tuo laikotarpiu vasarą beveik visai nelydavo.

930–1020

Musoninio lietaus gerokai daugėja, lietingiausias periodas – tarp 960 ir 1020 metų, šiuo laikotarpiu klesti Šiaurės Sungų dinastija – derliai gausūs, o gyventojų prieaugis didelis. Atrandamas parakas ir spausdinimo technologija.

1020–1340

Vasaros musonų stiprumas kinta, tačiau lyja gausiai, o derlius geras. Šis periodas sutampa su viduramžių Europos klestėjimo laiku, vadinamu šiltaisiais viduramžiais. 1271 metais valdyti ėmė Juanų dinastija. Jos pradininkas Kublai Khanas atgaivino Kiniją.

1340–1850

Vasaros musonas apskritai yra silpnas. 1368 metais po daugelio sukilimų žlunga Juanų dinastija. Į valdžią ateina Mingų dinastija, kinai pastato didžiulį laivyną ir Uždraustąjį miestą Pekine. Nuo 1580 iki 1640 metų lyja menkai, žlunga Mingų dinastija. Europoje tuo metu vėl šalta.

1859–1960

vasaros musonai stiprėja iki 1880 metų. Ekonomika klesti, žmonės gali sau leisti net tokią prabangą kaip fotografija. Šio laikotarpio vėlyvuoju laikotarpiu užeina badas, kyla daug sukilimų.

1960–2003

musoninis lietus vasaromis vėl silpnėja.

 

 

Visa portale IliustruotasisMokslas.lt esanti medžiaga priklauso UAB „Verslo žinios“, jeigu nenurodyta kitaip. Draudžiama ją platinti kitose žiniasklaidos priemonėse, internetiniuose tinklalapiuose be išankstinio UAB „Verslo žinios” sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į IliustruotasisMokslas.lt kaip informacijos šaltinį.
Kaip įvertintumėte šį straipsnį?
Dalintis nuoroda:

2012.09.13, 11:13
Thought it wulodn't to give it a shot. I was right.

Astronomai atrado Žemių Godzilą

„Tai tikra Žemių Godzila“, – taip naujai atrastą vadinamąją superžemę, kurios skersmuo 2,3 karto didesnis už Žemės, apibūdino Harvardo gyvybės kilmės tyrimo direktorius.
DAUGIAU

Pasyvioji meditacija veiksminga

Oslo universiteto mokslininkai iš smegenų nuotraukų nustatė, kaip smegenys veikia per dvi labiausiai paplitusias meditacijos praktikas – aktyviąją ir pasyviąją, dar vadinamą atsipalaidavimu.
DAUGIAU

Gyvensime storulių planetoje?

Pasak naujausio nutukimo tyrimo, trečdalis visų pasaulio žmonių turi antsvorio, o per pastaruosius tris dešimtmečius nė vienai šaliai nepavyko suvaldyti pasaulinio gyventojų svorio didėjimo.
DAUGIAU

Akla žuvis geba skaičiuoti

Akių neturinti žuvis, gyvenanti tamsiuose vandens apsemtuose urvuose po Somalio dykuma, nustebino mokslininkus, – net būdama akla, ji geba skaičiuoti daiktus.
DAUGIAU

Mirusi 115-metė atskleidžia gyvenimo ribas

Nyderlandų gyventoja  Hendrikje van Andel-Schipper mirė 2005 m., sulaukusi 115 metų. Mokslininkai ištyrė jos kūną ir nustatė galimą ryšį tarp kamieninių ląstelių skaičiaus ir amžiaus.
DAUGIAU

Jutiklis tiria maistą

Jei norite sužinoti, ką valgote arba kokia tabletė guli ant virtuvės stalo, jau galite tai padaryti.
DAUGIAU

Kosmose apvalėja širdis

Jei astronautai daug laiko praleidžia būdami nesvarumo būsenos, smarkiai paveikiama jų fiziologija.
DAUGIAU

Vandenynus nušviečia stebėtinai daug žuvų

Per penkias ekspedicijas į Bahamus Kaimanų salose ir Solomono salas JAV biologai nustatė 180 vandenyno gelmes nušviečiančių žuvų rūšis.
DAUGIAU

Robotą įkvėpė kengūra (1)

Vokietijos robotų gamintoja „Festo“ anksčiau yra stebinusi pasaulį robotais, sukurtais pagal, pavyzdžiui, spindulių judėjimą.
DAUGIAU

Zebras dryžuotas dėl musių

Ilgus metus mokslininkai siekė nustatyti zebro dryžių priežastį. Atlikus naują tyrimą nustatyta, kad dryžiai skirti apsisaugoti nuo musių.
DAUGIAU

Zondas metė unikalų žvilgsnį į Titano ežerus

Didžiausią Saturno palydovą Titaną dengia storas oranžinių debesų sluoksnis, tačiau NASA kosminis zondas „Cassini“, pro Saturną 2013 m. vasaros pabaigoje praskridęs ne vieną kartą, turėjo unikalią galimybę pažvelgti į ežerus palydovo šiaurės pusrutulyje.
DAUGIAU

Miesto bitės lizdus suka iš plastiko

Didžiausiame Kanados mieste Toronte gyvenančios bitės puikiai moka prisitaikyti prie aplinkos.
DAUGIAU

Mokslininkai skatina naujų plaukų augimą (2)

Mokslininkai baigia kurti būdą, kaip sustabdyti plikimą. Klonavus galvos odos ląsteles ir persodinus jas į odą, Kolumbijos universiteto Medicinos centro (JAV) ir Daramo universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkams pavyko priversti naujus plaukus augti.
DAUGIAU

Mokslininkai pajaunino Didįjį Kanjoną

140 metų mokslininkai ginčijosi dėl Didžiojo Kanjono amžiaus. Nauji moksliniai tyrimai rodo, kad jis tikriausiai keliais milijonais metų jaunesnis nei manyta.
DAUGIAU

Kinija išskiria daugiau anglies dvideginio nei JAV (1)

Kinija jau seniai pralenkė JAV ir tapo daugiausia anglies dvideginio (CO2) išskiriančia valstybe.
DAUGIAU

Pamišę menininkai geresni (1)

Vincentas van Goghas nusipjovė dalį ausies. Lady Gaga dėvi sukneles iš mėsos. Tokių ekscentriškų menininkų sąrašas ilgas.
DAUGIAU

Elektroninė membrana lankstosi aplink plauką

Šveicarijos federalinio technologijos instituto Ciuriche mokslininkai padarė nedidelę revoliuciją.
DAUGIAU

Šnipinėjimo lėktuvas skris greičiau už garsą (1)

Viršgarsinis lėktuvas „SR-72“ 5 500 km atstumą iš Londono į Niujorką įveikia per valandą.
DAUGIAU

Nauja rentgeno technologija rodo ne tik kaulus (1)

Rentgeno aparatas paprastai yra didelis prietaisas, kuriantis kaulų ir kietųjų audinių atvaizdus, o minkštieji audiniai parodomi, nebent pacientui duodama kontrastinės medžiagos.
DAUGIAU

Žemės branduolį sudarė geležies lašeliai

Remdamiesi eksperimentais, Kalifornijoje (JAV) įsikūrusio Stanfordo universiteto mokslininkai savaip išaiškino vieną iš daugelio mūsų pasaulio paslapčių – kaip susiformavo iš geležies sudarytas branduolys.
DAUGIAU

Blyškią odą užtikrino genai

Europos, Indijos ir Australijos mokslininkų komanda sukūrė teoriją apie šviesios odos atsiradimą.
DAUGIAU

Rašiklis piešia audinį

Aukštųjų technologijų rašikliu galima gydyti kaulų traumas – jis rašo ne rašalu, o kamieninėmis ląstelėmis.
DAUGIAU

Futbolininkų bėdos – kaip boksininkų (1)

Kai futbolo žaidėjai aukštai pašoka ir stengiasi galva pasiųsti kamuolį į vartus, jie rizikuoja patirti smegenų pažeidimą.
DAUGIAU

Išvalyti vandenynus

Vandenynuose gausu šiukšlių. Milijonai tonų plastiko, kurio negalima surinkti, nes didžioji dalis yra suirusi į mikroskopines skiauteles. Taip mokslininkai manė, kol inžinerijos studentui iš Nyderlandų kilo netikėta mintis.
DAUGIAU

Keista, bet tiesa

Pietų Kalifornijos universitete (JAV) sukurtas kompiuterinis žaidimas moko žaidėjus nugalėti baimę.
DAUGIAU

Telefonas it rentgeno aparatas

Mokslininkams pavyko sukurti spindulius skleidžiančią mikroschemą, telpančią į mobilųjį telefoną, tad jie vienu žingsniu priartėjo prie svajonės apie kiaurai daiktus skrodžiantį regėjimą, efektyvius vėžio tyrimus ir greitą duomenų perdavimą.
DAUGIAU

Antibiotikus aktyvuoja šviesa

Gydymas antibiotikais gali neigiamai veikti ligonį, nes žūsta ir gerosios žarnyno bakterijos. Groningeno universiteto (Nyderlandai) mokslininkai sukūrė antibiotikus, kurie veikia tik ten, kur reikia.
DAUGIAU

Užterščiausias oras – Bulgarijoje

Jei lankotės Bulgarijos arba Lenkijos pramoniniame mieste, sulaikykite kvėpavimą.
DAUGIAU

Giliai po vandeniu lūžta bangos (1)

Povandeninė ketera Ramiajame vandenyne sukuria dangoraižio aukščio bangas.
DAUGIAU

Grenlandija tirpsta iš apačios

Grenlandijos paviršių dengiantis ledyninis skydas tirpsta ir iš viršaus, ir iš apačios, teigiama tyrime, kuris atliktas vykdant tarptautinį projektą „IceGeoHeat“.
DAUGIAU
Banner Side 2

Kodėl jūros vanduo sūrus? (1)

Sūrumo jūros vandeniui suteikia medžiagos, per ilgą laiką atkeliavusios upėmis iš žemynų.
DAUGIAU

Kodėl kryžiuojame pirštus?

Pirštų kryžiavimas, tikintis, kad mus lydės sėkmė, paplitęs paprotys krikščioniškoje pasaulio dalyje.
DAUGIAU

Kada išrastas dezodorantas?

Amerikiečių bendrovė „Mum“ pirmąjį dezodorantą pasaulyje pristatė 1888 metais.
DAUGIAU

Kuri kalba lengviausia?

Paprasčiausia išmokti Kinijos mandarinų kalbą, teigia Oslo universiteto (Norvegija) kalbų profesorius Rolfas Theilas.
DAUGIAU

Ar kitose planetose yra debesų? (1)

Planetose, kurios yra pakankamai didelės, kad turėtų atmosferą, taip pat gali būti debesų.
DAUGIAU
Banner Side 2

Ar šimtakojai iš tiesų turi 100 kojų?

Šimtakojai gali turėti 100 ir net daugiau kojų.
DAUGIAU

Kodėl spengia ausyse? (1)

Spengimas ar zvimbimas ausyse vadinamas tinitu, jį sukelia garso bangas nerviniais impulsais...
DAUGIAU

Kaip dažnai išsirikiuoja visos planetos? (1)

Kartkartėmis danguje galima išvysti arti viena kitos esančias dvi planetas. Ar visos aštuonios jų gali išsirikiuoti viena linija?
DAUGIAU

Kokia knyga storiausia?

Storiausia masiškai leista knyga buvo 4 032 puslapių rinktinė....
DAUGIAU

Kur dingsta Saulės šviesa?

Kur dingsta Saulės šviesa, pasiekusi Žemę? Ar ji sugeriama kaip šiluma ar tampa kuo nors kitu?
DAUGIAU

Kaip laivai saugomi nuo rūdžių?

Kontaktuodami su deguonimi metalai ỹra skirtingu greičiu, tad jų rūdijimo laikas taip pat nevienodas.
DAUGIAU

Ar aspartamas sukelia vėžį? (1)

1996 m. amerikietis neurologas Johnas Olney dirbtinį saldiklį aspartamą (E951) apkaltino sukeliant vėžį.
DAUGIAU

Ar gyvūnams, kaip ir žmonėms, išsiskiria endorfinų?

Endorfinai malšina skausmą ir padeda reguliuoti emocijas, be to, padeda ir žmonėms, ir gyvūnams nekreipti dėmesio į skausmą.
DAUGIAU

Kaip gaminami ryžių trapučiai?

Spraginti ryžiai, kuriuos pažįstame iš ryžių trapučių, gaminami drėkinant ryžius ir veikiant juos 9–10 atmosferų slėgiu bei 255–265 laipsnių temperatūra.
DAUGIAU

Kada pradėjome skustis?

Pirmieji skustuvus gaminti pradėjo egiptiečiai prieš 5 tūkst. metų.
DAUGIAU

Ar skorpionai gali nusižudyti?

Legendos apie besižudančius skorpionus sklinda jau tūkstančius metų.
DAUGIAU

Kaip veikia dirbtinė širdis?

Ar dirbtinė širdis veikia taip pat kaip tikra?
DAUGIAU

Kodėl viršutiniuose atmosferos sluoksniuose temperatūra žemesnė?

Šaltas oras sunkesnis už šiltą. Kodėl kylant aukštyn oras darosi vėsesnis?
DAUGIAU

Ką reiškia oktaninis skaičius?

Automobilis varomas sprogimais variklio cilindruose, kur žvakės kibirkštis uždega oro ir benzino mišinį.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad sliekai gali dalytis ir gyventi toliau?

Esu girdėjęs, kad perpjautas sliekas toliau gyvena kaip du atskiri gyvūnai. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Per kiek laiko jėgainės grąžina energiją?

Jėgainės apsimoka tik tada, jei jose gaminama daugiau energijos, nei sunaudota jas statant.
DAUGIAU

Ar gyvūnų kraujas skiriasi nuo žmonių?

Žmonių ir kitų žinduolių kraujo sandara iš esmės tokia pati.
DAUGIAU

Kodėl magnetas traukia metalus?

Iš esmės visi atomai yra mažyčiai magnetai, tačiau didžiojoje dalyje medžiagų šie magnetai yra išdėstyti atsitiktine kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl ką tik išsivalius dantis sultys atrodo neskanios? (1)

Dantų pastoje esanti putojimo medžiaga pablogina skonio pojūtį.
DAUGIAU

Kiek medaus surenka bitė?

Per gyvenimą bitė darbininkė surenka ne mažiau nei 1 g medaus.
DAUGIAU

Kodėl šypsodamiesi rodome dantis?

Plati šypsena, pro kurią matomi apnuoginti dantys, yra tik viena veido išraiškų, reiškiančių džiaugsmą.
DAUGIAU

Ar vorai ropoja kitų vorų tinklais?

Voras gali lengvai laipioti artimų rūšių vorų tinklais. Tinklą numegzti užima daug laiko, todėl galima pamanyti, kad vorai perima kitų tinklus.
DAUGIAU

Ar nuo lietaus debesys susitraukia?

Lyjant debesys netenka masės, tačiau paprastai kylantis drėgnas oras, sudarantis debesį, ir toliau jam teikia masės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad negyvi paukščiai krinta ant žemės? (2)

Esu girdėjęs apie didelius būrius paukščių, staiga kritusių ir užsimušusių JAV ir Švedijoje. Ar tai tiesa? Kodėl taip nutinka?
DAUGIAU

Ar gali stiklinė šalto vandens sustabdyti žagsulį?

Žagsime, nes paveikiamas klajoklis nervas, o jis priverčia diafragmą susitraukinėti.
DAUGIAU

Ar ugnis dega žemoje temperatūroje?

Ar įmanoma uždegti ugnį minusinėje temperatūroje? Ar tokia liepsna bus karšta?
DAUGIAU

Ar tiesa, kad smūgis gali sukelti amneziją? (1)

Stiprus smūgis į galvą gali kelioms dienoms „išjungti“ atmintį.
DAUGIAU

Ar kola gelbsti skaudant pilvui? (1)

Kaip ir kitose angliarūgštės prisotintuose gėrimuose, koloje yra daug cukraus ir druskų.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad...iki 4 metų nieko neatsimename? (5)

Ar tiesa, kad vaikų iki 4 metų smegenys dar nepasirengusios kaupti atsiminimų?
DAUGIAU

Kodėl, turint temperatūros, krečia ir šaltis, ir karštis? (1)

Šalčio ir šilumos pojūčius paprastai sukelia aukšta arba žema kūno temperatūra, nors organizmas stengiasi išlaikyti apie 37 laipsnių kūno temperatūrą.
DAUGIAU

Kodėl atomo branduolys neišyra?

Atomo branduolį sudaro teigiamojo krūvio protonai ir krūvio neturintys neutronai.
DAUGIAU

Ar gestų kalba visur vienoda?

Gestų kalbos atsiradimo data nėra tiksliai žinoma, tačiau mokslininkai įsitikinę, kad veido išraiškomis ir gestais žmonės bendravo gerokai anksčiau, nei išrasta sakytinė kalba.
DAUGIAU

Kaip matuojamas futbolininkų darbo krūvis?

Nubėgto atstumo matavimai parodo, kad žaidėjas per aukščiausios lygos rungtynes paprastai nubėga 10 kilometrų.
DAUGIAU

Ar gyvūnai sensta greičiau?

Gyvenimo trukmė glaudžiai susijusi su dauginimusi, tad dauguma gyvūnų sensta greičiau nei žmonės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad šarkos vagia blizgius daiktus? (1)

Raktai, monetos ir papuošalai. Pasak legendos, šarkos šiems daiktams negali atsispirti.
DAUGIAU

Kada žmonės įsirengė pirmuosius šiukšlynus?

Šiukšlynais žmonės naudojasi jau 10 tūkst. metų – nuo tada, kai pradėjo dirbti žemę.
DAUGIAU

Ar ciklonai visada sukasi ta pačia kryptimi?

Šiaurės pusrutulyje vėjas ciklone visada juda prieš laikrodžio rodyklę, o Pietų pusrutulyje jis sukasi priešinga kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl mikrobangų krosnelėje sviestas sprogsta?

Mikrobangų krosnelėje maistas šildomas mikrobangomis, kurios priverčia vandens ir riebalų molekules judėti.
DAUGIAU

Kodėl žiedas mūvimas ant bevardžio piršto? (1)

Ant ketvirtojo piršto nuo nykščio žiedus mūvime jau nuo antikos laikų.
DAUGIAU

Ar miego ritmas įgimtas?

Mūsų miego ritmą valdo biologinis laikrodis, kuris veikia 24 valandų darbo ciklais, tad tam tikru laiku pavargstame.
DAUGIAU

Kodėl dramblio ilgas straublys?

Prieš 30–40 mln. metų dramblių protėviai buvo vos metro aukščio ir greičiausiai gyveno vandenyje, kaip šiandieniniai begemotai.
DAUGIAU

Kodėl miestiečiai labiau alergiški?

Miesto gyventojai dažniau nei kaimo serga šienlige. Tai atrodo nelogiška. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Kaip katė murkia?

Katės murkimas panašus į žmogaus niūniavimą.
DAUGIAU

Ar žmonės gali įsimagnetinti?

Žmonės įsimagnetinti negali, nes mūsų organizme nėra kam sukurti magnetinio lauko, kuris būtų pakankamai stiprus ir trauktų daiktus.
DAUGIAU

Kaip auga sraigės kiautas?

Sraigės kiautas – tai iš atskirų sluoksnių sudarytas spiralės formos vamzdelis.
DAUGIAU

Kokios spalvos yra veidrodis? (2)

Griežtai kalbant, veidrodis yra bespalvis.
DAUGIAU

Kas išrado kreditinę kortelę?

1949 m. bendrovės „Hamilton Credit Corporation“ vadovas Frankas McNamara su draugais lankėsi restorane.
DAUGIAU

Kodėl moterų rankos sustorėja?

Mums senstant, lėtėja odos baltymo kolageno gamyba, todėl riebalų ląstelės gali sudaryti drebančius gumbus.
DAUGIAU

Kada jaučiame norą šlapintis?

Kai šlapimo pūslė prisipildo 25–50 procentų, ji siunčia signalą smegenims, kad laikas į tualetą.
DAUGIAU

Kiek svėrė mažiausias naujagimis?

Mažiausio svorio išgyvenęs naujagimis yra Amillia Taylor.
DAUGIAU

Kodėl nesudega žvakės dagtis? (1)

Žvakės liepsna atsiranda dėl degančių stearino garų, ne dėl degančio dagčio.
DAUGIAU

Ar galima per daug miegoti?

Mokslininkai surado ryšį tarp ilgo miego ir fizinių ydų.
DAUGIAU

Ar nesmulkinti grūdai skirtingi?

Nesmulkintuose grūduose yra įvairių grūdų elementų, kurie priklauso nuo grūdų rūšies.
DAUGIAU

Kas išrado alaus butelio kamštelį?

Pirmąjį alaus butelio kamštelį 1891 m. išrado amerikietis Williamas Painteris.
DAUGIAU

Kodėl pingvinai negali skraidyti?

Skraidymas – specializuotas ir daug energijos reikalaujantis judėjimo būdas. Visos skraidančio gyvūno kūno dalys sukurtos gyvenimui ore.
DAUGIAU

Ar visi nagai auga vienodu greičiu?

Kiekvienas nagas auga savo greičiu. Paprastai greičiausiai auga nagai ant tų pirštų, kurių paskutinis pirštakaulis ilgiausias.
DAUGIAU

Kurtumas muzikai?

Kai kurie žmonės gimsta kurti muzikai. Jie pasižymi normalia klausa, intelektu ir atmintimi, tačiau nesugeba atpažinti ar atsiminti paprastų melodijų ir ritmų, dainuodami nusidainuoja.
DAUGIAU

Kur yra didžiausia pasaulyje atominė elektrinė?

Pati didžiausia atominė elektrinė pasaulyje yra Japonijoje, 220 km į šiaurės vakarus nuo Tokijo.
DAUGIAU

Kaip greitai juda ašigaliai?

Magnetinio Šiaurės ašigalio vietą 1831 m. pirmasis nustatė anglas Jamesas Rossas, ir kai Roaldas Amundsenas ašigalyje apsilankė 1904 m., šis jau buvo pasislinkęs 50 kilometrų.
DAUGIAU

Kaip veikia guminis trintukas?

Rašant pieštuku ant popieriaus, mažos grafito dalys atskyla nuo pieštuko šerdies ir prisitvirtina prie nelygaus popieriaus paviršiaus.
DAUGIAU

Ar charakteris paveldimas? (1)

Daugybė tyrimų įrodė, kad genai gali būti atsakingi už šiek tiek daugiau nei 50 proc. visų charakterio skirtumų.
DAUGIAU

Kur lyja gausiausiai?

Ljoro (Kolumbija) kasmet iškrenta 13 300 mm kritulių, tad regionas laikomas drėgniausia vieta pasaulyje.
DAUGIAU

Ar gyvūnai žudosi? (2)

Mokslininkai nežino, ar koks nors gyvūnas yra nusižudęs, tačiau esama ne vieno pavyzdžio, kai gyvūnai save žaloja.
DAUGIAU

Kurių gyvūnų nėštumas trunka ilgiausiai? (1)

Kai kurių gyvūnų nėštumas trunka labai ilgai, jis kelis kartus  viršyja žmogaus.
DAUGIAU

Kodėl žmonėms po akimis atsiranda maišeliai?

Maišeliai po akimis ypač išryškėja su amžiumi, nes aplink akis esanti oda, raumenys, riebalai ir audiniai laikui bėgant praranda lankstumą.
DAUGIAU

Kaip matuojamas Žemės amžius?

Uolienų amžiui nustatyti mokslininkai taiko radiometrinius metodus, paremtus tuo, kad skirtingų elementų radioaktyvių atmainų (vadinamų izotopais) irimas vyksta tam tikru greičiu.
DAUGIAU

 Kodėl apskritimas dalijamas į 360 laipsnių?

Tikslaus atsakymo į šį klausimą nėra, bet tai tikriausiai susiję su tuo, kad Babilonijos skaičių sistemoje kardinalusis skaičius buvo 60.
DAUGIAU

Kas yra virtualusis vanduo? (1)

Gaminant prekes, dažnai reikia nemažai vandens. Mokslininkai jį vadina „virtualiuoju vandeniu“, nes pirkėjai tiesiogiai nepajaus vartoją vandenį.
DAUGIAU

Koks automobilis yra mažiausias? (1)

Jis yra 104,14 cm aukščio, 66,04 cm pločio ir 132,08 cm ilgio – britų „Wind Up“ yra mažiausias pasaulyje miestui pritaikytas automobilis.
DAUGIAU

Kada išrasta dantų pastos tūtelė?

Dantų pastą tūtelėje 1892 m. išrado JAV odontologas Washingtonas Sheffieldas.
DAUGIAU

Kam briedžiui barzda?

Briedžio pasmakrėje kaba kailiu padengta odos raukšlė, vadinama barzda.
DAUGIAU

Kur yra ilgiausias tramvajų tinklas?

Sofijoje (Bulgarija) tramvajai tebėra populiari transporto priemonė.
DAUGIAU

Kuris vantinis tiltas aukščiausias?

Atstumas tarp Meksikoje esančio tilto El Puente Baluarte paviršiaus ir po juo plytinčio slėnio – 390 m.
DAUGIAU

Kodėl Venera sukasi taip lėtai? (3)

Venera yra vienintelė Saulės sistemos planeta, kurios diena trunka ilgiau nei metai.
DAUGIAU

Kokio dydžio gali būti auglys? (2)

1991 m. 34 metų amerikietei pašalintas didžiausias kada nors užfiksuotas auglys.
DAUGIAU

Kokie cheminiai elementai sudaro žmogų? (1)

Didžiąją dalį mūsų organizmo sudaro deguonis, vandenilis ir anglis.
DAUGIAU

Ar gali šiltas vanduo užšalti greičiau už šaltą? (2)

Gali pasirodyti keista, kad šiltas vanduo užšąla greičiau nei šaltas, tačiau kartais taip nutinka.
DAUGIAU

Kaip toli ir aukštai pumos šokinėja?

Pumos paplitusios didelėse teritorijose Š. ir P. Amerikoje, gyvena kalvotose vietovėse miškuose ir kalnuose.
DAUGIAU

Ar nulaužti visi kodai? (1)

Kai kurie kodai dar neiššifruoti. Vieni garsiausių – Bealo šifras ir Voiničiaus rankraštis.
DAUGIAU