Amžinas trimatis gyvenimas


Išsamius ir gausiai iliustruotus straipsnius rasite žurnale "Iliustruotasis mokslas".
Prenumeruokite dabar ir kas mėnesį stebėkite naujausius mokslo ir technikos pasiekimus, atradimus.

Iliustruotasis mokslas

Pasaulio kultūros paveldas bet kada gali nukentėti nuo gaisrų, karų ir gamtos stichijų. Nepamainomos vertybės gali išnykti per kelias sekundes, jos taip pat gali sugriūti arba suirti bėgant šimtmečiams. Todėl šiandien privati organizacija nutarė padaryti vertingiausių pasaulio paminklų kompiuterines kopijas.

Afganistano kalnų aukštybėse pusantro tūkstančio metų karaliavo dvi milžiniškos Budos statulos. Jos buvo 53 m aukščio, iškaltos tiesiog uoloje. Tačiau 2001 metais Talibano vyriausybė nusprendė, kad jos turi išnykti. Nereguliarioji islamistų kariuomenė, kuri tuo metu valdė Afganistaną, nemanė, kad statulos yra šalies kultūros paveldo dalis, ji laikė jas stabais, todėl nutarė susprogdinti.

Jų sunaikinimas Benui Kacyrai, Irake gimusiam inžinieriui, smarkiai įstrigo į širdį. Vaikystėje tėvas jį išmokė vertinti praeities statinius ir meno kūrinius, vežiojo Beną į įvairias istorines Irako vietas. Vėliau Benas Kacyra emigravo į JAV, praturtėjo, be visa ko, sukūrė lengvai valdomą trimatį lazerinį skenerį.

Benas Kacyra 2001 metais pardavė savo išradimą bendrovei „Leica Geosystems“, o uždirbtus pinigus pervedė į šeimos fondą. 2002 metais jis įsteigė „CyArk“ – pelno nesiekiančią organizaciją, pasišovusią lazeriniu skeneriu nuskenuoti didelę dalį vertingų pasaulio kultūros paveldo objektų. Šitaip bus sukurti tikslūs trimačiai skaitmeniniai kultūros vertybių modeliai. Jie bus saugomi kaip tam tikros atsarginės kopijos, leidžiančios, pavyzdžiui, rekonstruoti statinį arba puošybos elementus, jei jie pažeidžiami arba sunaikinami.

Alpinistų grupė užkelia trimatį skenerį ant keturių 18 metrų aukščio Amerikos prezidentų skulptūrų. Alpinistų grupė užkelia trimatį skenerį ant keturių 18 metrų aukščio Amerikos prezidentų skulptūrų.,

34 vertingiems pasaulio paveldo objektams gresia pavojus

Budos statulų sunaikinimas aiškiai parodo, koks tragiškas likimas gali ištikti kultūros paminklą, tačiau iš tiesų pavojus gresia daugeliui pasaulio paveldo objektų. Jungtinių Tautų organizacija UNESCO, kuri rūpinasi pasaulio paveldu, yra sudariusi specialų nykstančių Pasaulio paveldo objektų sąrašą. Šiandien į sąrašą yra įtraukti 34 iš 911 pasaulio paveldo objektų. Paminklams gresia įvairūs pavojai – nuo karo iki žemės drebėjimų, be to, atsiranda ir naujų grėsmių, susijusių su klimato kaita: daugelis objektų yra žemose vietose, todėl juos gali užlieti dėl visuotinio atšilimo kylantis vandenynų vanduo. 

Tai, jog statinys, miestas arba vietovė įtraukti į Pasaulio paveldo sąrašą, savaime negarantuoja, kad paminklai bus išsaugoti. Juos veikia ir žmogaus sukurti veiksniai – aplinkos tarša, pernelyg intensyvus turizmas ir nekontroliuojamas šiuolaikinių miestų augimas. Pastarojo pavojaus pavyzdys  gali būti istorinis Zabido miestas Jemene, jame 40 procentų originalių statinių pakeitė šiuolaikiški betoniniai pastatai. Todėl 2000 metais Zabidas buvo paskelbtas saugotinu pasaulio paveldo objektu, o UNESCO šiuo metu padeda vietos valdžios institucijoms rengti miesto išsaugojimo planus.

Žemės drebėjimas suniokojo dykumoje įsikūrusį miestą

Irano miestas Bamas – stichinės nelaimės nuniokoto vertingo objekto pavyzdys. Bamas įsikūręs prie senovinio Šilko kelio, o jo namai ir milžiniška citadelė buvo pastatyti iš džiovinto molio XVI ir XVII amžiuose. 2002 metais miestas kandidatavo į Pasaulio paveldo sąrašą, bet kitų metų gruodžio mėnesį galingas žemės drebėjimas jį tiesiogine prasme sulygino su žeme, nusinešė ir 26 tūkstančių žmonių gyvybes. Vis dėlto 2004 metais UNESCO nusprendė paskelbti šį miestą pasaulio paveldo objektu, ir netrukus jis buvo įtrauktas į Nykstančio paveldo sąrašą, šis leidžia tikėtis daugiau dėmesio ir pagalbos atkuriant miestą.

Taigi, verta saugoti pasaulio paveldą – ir fiziškai, ir skaitmenine forma. „Cyark“ išsikėlė ambicingą tikslą – per penkerius metus trimačiu lazeriniu skeneriu nuskenuoti 500 saugotinų pasaulio objektų . „CyArk“ pirmiausia telks dėmesį į UNESCO pasaulio paveldo sąraše esančius paminklus. Tačiau Justinas Bartonas, „CyArk“ technikos vadovas, pabrėžia, kad organizacija nėra oficialiai susijusi su UNESCO.

„Mes kasdien siekiame savo tikslo nuskenuoti 500 objektų, tačiau nesame iš anksto pasirinkę tų 500 objektų“, – sako Justinas Bartonas.

Kol kas nuskenuota daugiau kaip 30 objektų, kai kurie iš jų – didelės, kompleksinės vietovės, reikalaujančios daugelio savaičių darbo. Pavyzdžiui, romėnų miesto Pompėjos, kuris buvo palaidotas po ugnikalnio išsiveržimo 79 m. po Kr., griuvėsiai buvo nuskenuoti nuo vieno galo iki kito. Pasak Justino Bartono, kol kas sudėtingiausia užduotis yra Rašmoro kalno šlaitas JAV, kuriame iškalti keturių prezidentų atvaizdai.

„Tai išties didžiausias išbandymas, su kokiu kada nors esame susidūrę. Turėjome net suprojektuoti specialų trikojį, kad jis tiesiogine prasme galėtų laikyti skenerį nukreiptą į prezidentų veidus. Mes turėjome virvėmis įtvirtinti prietaisą ir įdarbinti visą alpinistų grupę“, – sako Justinas Bartonas.

Trimatis prezidentų modelis leis lengviau nustatyti pažeistas vietas. Trimatis prezidentų modelis leis lengviau nustatyti pažeistas vietas.,

Nuskenuoti modeliai palengvina restauravimą 

Kai kurie objektai buvo nuskenuoti per dieną. Pavyzdžiui, „CyArk“ nuskenavo keturių karalių kapų statinį Ugandoje. Likimas taip lėmė, kad pernai, praėjus tik metams po skenavimo, statinys sudegė, taigi daugelis trimačių vaizdų dabar bus neįkainojami padedant atstatyti objektą.

Skenavimo darbus dažniausiai atlieka būtiną įrangą turinčios vietinės bendrovės, tačiau jos glaudžiai bendradarbiauja su „CyArk“ atstovais. Su „CyArk“ taip pat bendradarbiauja daugelis universitetų. Lazerinio skenavimo technologija buvo sukurta XX a. paskutinį dešimtmetį, bet iš pradžių įranga buvo sunki ir neparanki. Šiandien lazerinis skeneris yra toks pat patogus, kaip ir geodezininkų naudojama įranga, o jo tikslumas nuolat gerėja.

Nuo taškų debesies iki trimačio vaizdo

360 laipsnių skenavimas paprastai užtrunka porą minučių arba tris keturias minutes, jeigu reikalinga didelė raiška. Metodas palyginti paprastas: skeneris paleidžia lazerio spindulį, o aplinkos daiktai, pavyzdžiui, siena, jį atspindi. Šį atspindį įrašo skeneris, o jo programa apskaičiuoja atstumą nuo skenerio iki tyrinėjamo taško. Gaunamas rezultatas, specialistai jį vadina taškų debesimi – daug koordinačių, nurodančių, kur lazeris pataikė į kietą paviršių.

Kitą proceso etapą sudaro taškų debesies pavertimas trimačiu vaizdu. Šiai užduočiai atlikti reikalinga speciali programa. Ilgą laiką tai buvo silpnoji lazerinio skenavimo vieta, bet pastaraisiais metais programa smarkiai patobulinta; šiandien nuskenuotas trimatis vaizdas gali būti labai didelės raiškos. Kokybiškai nuskenuotame vaizde įmanoma pamatyti milimetrais matuojamas detales, taigi skeneris gali atvaizduoti net pačias smulkiausias detales, pavyzdžiui, ornamentus, kuriais papuošta katedra. Pats skenavimas yra visiškai nekenksmingas, nes lazerio spindulys toks silpnas, jog nepaveikia skenuojamos medžiagos.

Kompiuterio sukurtą trimatį modelį galima naudoti įvairiems tikslams. Modelis atitinka realų mastelį, todėl galima, pavyzdžiui, išmatavus modelį apskaičiuoti objekto plotą, be to, trimatį vaizdą galima kraipyti ir sukioti visomis kryptimis. Taigi mokslininkas, sėdamas prie stalo priešais kompiuterį, gali tyrinėti statinį iš visų pusių. Tačiau trimačiai skenuoti vaizdai užima daug kompiuterio atminties, nes yra labai tikslūs. Kai „CyArk“ nuskenuoja statinį ar pasaulio paveldo objektą, saugumo sumetimais padaromos kelios kopijos. Viena pateikiama institucijai, atsakingai už objektą, o kitą kopiją saugo „CyArk“.

Velykų salos statulų skenavimą bendradarbiaujant su „CyArk“ inicijavo saloje atostogavęs inžinierius. Velykų salos statulų skenavimą bendradarbiaujant su „CyArk“ inicijavo saloje atostogavęs inžinierius.,

Galima sutaupyti daug savaičių darbo

Trimačiai skenuoti vaizdai yra tokie išsamūs, kad ne tik leidžia pamatyti, ar statiniui padaryta žala, bet ir praverčia, kai reikia restauruoti arba net atstatyti. Ypač archeologams trimačiai lazeriniai skeneriai yra tikra revoliucija. Anksčiau jie viską matuodavo tik centimetrine liniuote, dažnai tai darė sunkiai prieinamose vietose, tokiose kaip siaura landa griuvėsiuose arba laidojimo kamera. Matuodami, o vėliau darydami eskizus ir brėžinius archeologai sugaišdavo ištisas savaites. Šiandien skeneriais archeologai tokius matavimus gali atlikti per kelias valandas, o tada grįžti prie kompiuterių ir nagrinėti vaizdus – jau trimačio formato ir tikslesnius už tuos, kuriuos net patyręs archeologas vargu ar galėtų kada padaryti.

Jei kuri detalė patraukia archeologų dėmesį, galima tą detalę priartinti ir nuodugniai ištirti. Šiandien jau galima įsigyti įrangą, skirtą skenuoti iš arti, o tokio skenerio trimačiai vaizdai leidžia vartotojams ištirti detales, mažesnes net už plauką.

Naftos pramonė viena iš pirmųjų įvertino lazerinio skenavimo galimybes. Kai prireikia remontuoti tokius sudėtingus įrenginius kaip painūs vamzdynai arba nustatyti juose defektus, bendrą vaizdą susidaryti gali būti sunku turint net tiksliausius dvimačius brėžinius. Daugeliui žmonių sudėtinga perskaityti plano brėžinį, o trimačius vaizdus lengva suprasti, nes jie panašūs į mūsų įprastą tikrovę. Jei inžinieriui reikia nustatyti, ar naują vamzdį galima sumontuoti ant naftos gręžimo bokšto, jis gali lengvai patikrinti ir išbandyti vamzdyno išdėstymą, jei jo žinioje yra trimatis modelis.

Iš pramonės trimačiai lazeriniai skeneriai paplito ir į kitas sritis. Trimačio skenavimo metodu dažnai naudojasi projektuotojai, jis įprastas automobilių ir statybos pramonėje.

Virtualusis pasivaikščiojimas po pasaulio paveldo objektus

Policija taip pat pradėjo skenuoti įvykių vietas, nes jų modelius vėliau galima panaudoti teisme, jei kyla abejonių dėl įtariamojo kaltės ar nekaltumo. Policijos techniniai darbuotojai gali taip pat trimačiu lazeriniu prietaisu nuskenuoti nusikaltimo vietą – iš dalies įrodymo dėlei, iš dalies vėlesnio, daug efektyvesnio, tyrimo reikmėms, nes įmanoma su savimi „pasiimti“ nusikaltimo vietą ir, jei kilo abejonių, grįžti į ją atlikti naujų tyrimų.

 „CyArk“ organizacijai vis dėlto svarbiausias yra ir visuomet bus istorinis dokumentavimas. Baigusi skenuoti naują pasaulio paveldo objektą organizacija duomenis pateikia savo interneto svetainėje. Trimačio skenavimo duomenis papildo ir tradicinės nuotraukos, jos irgi pateikiamos interneto svetainėje.

Prieš 60 metų Benas Kacyra keliaudavo su tėvu ir susipažino su be galo įdomia Irako praeitimi,  todėl jis visą gyvenimą domisi kultūros paveldu. „CyArk“ šiuo metu bando pasidalyti šia savo patirtimi organizacijos interneto svetainėje. „CyArk“ yra viena iš organizacijų, bendradarbiaujančių su „Google Earth“, siekiančių papasakoti apie pasaulio paveldą kuo gyviau. Ilgainiui galėsime virtualiai pasivaikščioti po istorinius paminklus, jei neturėsime galimybės jų aplankyti fiziškai. Net po „Titaniko“ liekanas, „CyArk“ jas planuoja skenuoti visai netrukus.

Visa portale IliustruotasisMokslas.lt esanti medžiaga priklauso UAB „Verslo žinios“, jeigu nenurodyta kitaip. Draudžiama ją platinti kitose žiniasklaidos priemonėse, internetiniuose tinklalapiuose be išankstinio UAB „Verslo žinios” sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į IliustruotasisMokslas.lt kaip informacijos šaltinį.
Kaip įvertintumėte šį straipsnį?
Dalintis nuoroda:

2012.02.24, 14:12
Thanks for heinlpg me to see things in a different light.

2011.12.25, 09:06
Your answer lifts the intelligence of the dbetae.

2011.11.04, 00:04
Ho ho, who woldua thunk it, right?

Astronomai atrado Žemių Godzilą

„Tai tikra Žemių Godzila“, – taip naujai atrastą vadinamąją superžemę, kurios skersmuo 2,3 karto didesnis už Žemės, apibūdino Harvardo gyvybės kilmės tyrimo direktorius.
DAUGIAU

Pasyvioji meditacija veiksminga

Oslo universiteto mokslininkai iš smegenų nuotraukų nustatė, kaip smegenys veikia per dvi labiausiai paplitusias meditacijos praktikas – aktyviąją ir pasyviąją, dar vadinamą atsipalaidavimu.
DAUGIAU

Gyvensime storulių planetoje?

Pasak naujausio nutukimo tyrimo, trečdalis visų pasaulio žmonių turi antsvorio, o per pastaruosius tris dešimtmečius nė vienai šaliai nepavyko suvaldyti pasaulinio gyventojų svorio didėjimo.
DAUGIAU

Akla žuvis geba skaičiuoti

Akių neturinti žuvis, gyvenanti tamsiuose vandens apsemtuose urvuose po Somalio dykuma, nustebino mokslininkus, – net būdama akla, ji geba skaičiuoti daiktus.
DAUGIAU

Mirusi 115-metė atskleidžia gyvenimo ribas

Nyderlandų gyventoja  Hendrikje van Andel-Schipper mirė 2005 m., sulaukusi 115 metų. Mokslininkai ištyrė jos kūną ir nustatė galimą ryšį tarp kamieninių ląstelių skaičiaus ir amžiaus.
DAUGIAU

Jutiklis tiria maistą

Jei norite sužinoti, ką valgote arba kokia tabletė guli ant virtuvės stalo, jau galite tai padaryti.
DAUGIAU

Kosmose apvalėja širdis

Jei astronautai daug laiko praleidžia būdami nesvarumo būsenos, smarkiai paveikiama jų fiziologija.
DAUGIAU

Vandenynus nušviečia stebėtinai daug žuvų

Per penkias ekspedicijas į Bahamus Kaimanų salose ir Solomono salas JAV biologai nustatė 180 vandenyno gelmes nušviečiančių žuvų rūšis.
DAUGIAU

Robotą įkvėpė kengūra (1)

Vokietijos robotų gamintoja „Festo“ anksčiau yra stebinusi pasaulį robotais, sukurtais pagal, pavyzdžiui, spindulių judėjimą.
DAUGIAU

Zebras dryžuotas dėl musių

Ilgus metus mokslininkai siekė nustatyti zebro dryžių priežastį. Atlikus naują tyrimą nustatyta, kad dryžiai skirti apsisaugoti nuo musių.
DAUGIAU

Zondas metė unikalų žvilgsnį į Titano ežerus

Didžiausią Saturno palydovą Titaną dengia storas oranžinių debesų sluoksnis, tačiau NASA kosminis zondas „Cassini“, pro Saturną 2013 m. vasaros pabaigoje praskridęs ne vieną kartą, turėjo unikalią galimybę pažvelgti į ežerus palydovo šiaurės pusrutulyje.
DAUGIAU

Miesto bitės lizdus suka iš plastiko

Didžiausiame Kanados mieste Toronte gyvenančios bitės puikiai moka prisitaikyti prie aplinkos.
DAUGIAU

Mokslininkai skatina naujų plaukų augimą (2)

Mokslininkai baigia kurti būdą, kaip sustabdyti plikimą. Klonavus galvos odos ląsteles ir persodinus jas į odą, Kolumbijos universiteto Medicinos centro (JAV) ir Daramo universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkams pavyko priversti naujus plaukus augti.
DAUGIAU

Mokslininkai pajaunino Didįjį Kanjoną

140 metų mokslininkai ginčijosi dėl Didžiojo Kanjono amžiaus. Nauji moksliniai tyrimai rodo, kad jis tikriausiai keliais milijonais metų jaunesnis nei manyta.
DAUGIAU

Kinija išskiria daugiau anglies dvideginio nei JAV (1)

Kinija jau seniai pralenkė JAV ir tapo daugiausia anglies dvideginio (CO2) išskiriančia valstybe.
DAUGIAU

Pamišę menininkai geresni (1)

Vincentas van Goghas nusipjovė dalį ausies. Lady Gaga dėvi sukneles iš mėsos. Tokių ekscentriškų menininkų sąrašas ilgas.
DAUGIAU

Elektroninė membrana lankstosi aplink plauką

Šveicarijos federalinio technologijos instituto Ciuriche mokslininkai padarė nedidelę revoliuciją.
DAUGIAU

Šnipinėjimo lėktuvas skris greičiau už garsą (1)

Viršgarsinis lėktuvas „SR-72“ 5 500 km atstumą iš Londono į Niujorką įveikia per valandą.
DAUGIAU

Nauja rentgeno technologija rodo ne tik kaulus (1)

Rentgeno aparatas paprastai yra didelis prietaisas, kuriantis kaulų ir kietųjų audinių atvaizdus, o minkštieji audiniai parodomi, nebent pacientui duodama kontrastinės medžiagos.
DAUGIAU

Žemės branduolį sudarė geležies lašeliai

Remdamiesi eksperimentais, Kalifornijoje (JAV) įsikūrusio Stanfordo universiteto mokslininkai savaip išaiškino vieną iš daugelio mūsų pasaulio paslapčių – kaip susiformavo iš geležies sudarytas branduolys.
DAUGIAU

Blyškią odą užtikrino genai

Europos, Indijos ir Australijos mokslininkų komanda sukūrė teoriją apie šviesios odos atsiradimą.
DAUGIAU

Rašiklis piešia audinį

Aukštųjų technologijų rašikliu galima gydyti kaulų traumas – jis rašo ne rašalu, o kamieninėmis ląstelėmis.
DAUGIAU

Futbolininkų bėdos – kaip boksininkų (1)

Kai futbolo žaidėjai aukštai pašoka ir stengiasi galva pasiųsti kamuolį į vartus, jie rizikuoja patirti smegenų pažeidimą.
DAUGIAU

Išvalyti vandenynus

Vandenynuose gausu šiukšlių. Milijonai tonų plastiko, kurio negalima surinkti, nes didžioji dalis yra suirusi į mikroskopines skiauteles. Taip mokslininkai manė, kol inžinerijos studentui iš Nyderlandų kilo netikėta mintis.
DAUGIAU

Keista, bet tiesa

Pietų Kalifornijos universitete (JAV) sukurtas kompiuterinis žaidimas moko žaidėjus nugalėti baimę.
DAUGIAU

Telefonas it rentgeno aparatas

Mokslininkams pavyko sukurti spindulius skleidžiančią mikroschemą, telpančią į mobilųjį telefoną, tad jie vienu žingsniu priartėjo prie svajonės apie kiaurai daiktus skrodžiantį regėjimą, efektyvius vėžio tyrimus ir greitą duomenų perdavimą.
DAUGIAU

Antibiotikus aktyvuoja šviesa

Gydymas antibiotikais gali neigiamai veikti ligonį, nes žūsta ir gerosios žarnyno bakterijos. Groningeno universiteto (Nyderlandai) mokslininkai sukūrė antibiotikus, kurie veikia tik ten, kur reikia.
DAUGIAU

Užterščiausias oras – Bulgarijoje

Jei lankotės Bulgarijos arba Lenkijos pramoniniame mieste, sulaikykite kvėpavimą.
DAUGIAU

Giliai po vandeniu lūžta bangos (1)

Povandeninė ketera Ramiajame vandenyne sukuria dangoraižio aukščio bangas.
DAUGIAU

Grenlandija tirpsta iš apačios

Grenlandijos paviršių dengiantis ledyninis skydas tirpsta ir iš viršaus, ir iš apačios, teigiama tyrime, kuris atliktas vykdant tarptautinį projektą „IceGeoHeat“.
DAUGIAU
Banner Side 2

Kodėl jūros vanduo sūrus? (1)

Sūrumo jūros vandeniui suteikia medžiagos, per ilgą laiką atkeliavusios upėmis iš žemynų.
DAUGIAU

Kodėl kryžiuojame pirštus?

Pirštų kryžiavimas, tikintis, kad mus lydės sėkmė, paplitęs paprotys krikščioniškoje pasaulio dalyje.
DAUGIAU

Kada išrastas dezodorantas?

Amerikiečių bendrovė „Mum“ pirmąjį dezodorantą pasaulyje pristatė 1888 metais.
DAUGIAU

Kuri kalba lengviausia?

Paprasčiausia išmokti Kinijos mandarinų kalbą, teigia Oslo universiteto (Norvegija) kalbų profesorius Rolfas Theilas.
DAUGIAU

Ar kitose planetose yra debesų? (1)

Planetose, kurios yra pakankamai didelės, kad turėtų atmosferą, taip pat gali būti debesų.
DAUGIAU
Banner Side 2

Ar šimtakojai iš tiesų turi 100 kojų?

Šimtakojai gali turėti 100 ir net daugiau kojų.
DAUGIAU

Kodėl spengia ausyse? (1)

Spengimas ar zvimbimas ausyse vadinamas tinitu, jį sukelia garso bangas nerviniais impulsais...
DAUGIAU

Kaip dažnai išsirikiuoja visos planetos? (1)

Kartkartėmis danguje galima išvysti arti viena kitos esančias dvi planetas. Ar visos aštuonios jų gali išsirikiuoti viena linija?
DAUGIAU

Kokia knyga storiausia?

Storiausia masiškai leista knyga buvo 4 032 puslapių rinktinė....
DAUGIAU

Kur dingsta Saulės šviesa?

Kur dingsta Saulės šviesa, pasiekusi Žemę? Ar ji sugeriama kaip šiluma ar tampa kuo nors kitu?
DAUGIAU

Kaip laivai saugomi nuo rūdžių?

Kontaktuodami su deguonimi metalai ỹra skirtingu greičiu, tad jų rūdijimo laikas taip pat nevienodas.
DAUGIAU

Ar aspartamas sukelia vėžį? (1)

1996 m. amerikietis neurologas Johnas Olney dirbtinį saldiklį aspartamą (E951) apkaltino sukeliant vėžį.
DAUGIAU

Ar gyvūnams, kaip ir žmonėms, išsiskiria endorfinų?

Endorfinai malšina skausmą ir padeda reguliuoti emocijas, be to, padeda ir žmonėms, ir gyvūnams nekreipti dėmesio į skausmą.
DAUGIAU

Kaip gaminami ryžių trapučiai?

Spraginti ryžiai, kuriuos pažįstame iš ryžių trapučių, gaminami drėkinant ryžius ir veikiant juos 9–10 atmosferų slėgiu bei 255–265 laipsnių temperatūra.
DAUGIAU

Kada pradėjome skustis?

Pirmieji skustuvus gaminti pradėjo egiptiečiai prieš 5 tūkst. metų.
DAUGIAU

Ar skorpionai gali nusižudyti?

Legendos apie besižudančius skorpionus sklinda jau tūkstančius metų.
DAUGIAU

Kaip veikia dirbtinė širdis?

Ar dirbtinė širdis veikia taip pat kaip tikra?
DAUGIAU

Kodėl viršutiniuose atmosferos sluoksniuose temperatūra žemesnė?

Šaltas oras sunkesnis už šiltą. Kodėl kylant aukštyn oras darosi vėsesnis?
DAUGIAU

Ką reiškia oktaninis skaičius?

Automobilis varomas sprogimais variklio cilindruose, kur žvakės kibirkštis uždega oro ir benzino mišinį.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad sliekai gali dalytis ir gyventi toliau?

Esu girdėjęs, kad perpjautas sliekas toliau gyvena kaip du atskiri gyvūnai. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Per kiek laiko jėgainės grąžina energiją?

Jėgainės apsimoka tik tada, jei jose gaminama daugiau energijos, nei sunaudota jas statant.
DAUGIAU

Ar gyvūnų kraujas skiriasi nuo žmonių?

Žmonių ir kitų žinduolių kraujo sandara iš esmės tokia pati.
DAUGIAU

Kodėl magnetas traukia metalus?

Iš esmės visi atomai yra mažyčiai magnetai, tačiau didžiojoje dalyje medžiagų šie magnetai yra išdėstyti atsitiktine kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl ką tik išsivalius dantis sultys atrodo neskanios? (1)

Dantų pastoje esanti putojimo medžiaga pablogina skonio pojūtį.
DAUGIAU

Kiek medaus surenka bitė?

Per gyvenimą bitė darbininkė surenka ne mažiau nei 1 g medaus.
DAUGIAU

Kodėl šypsodamiesi rodome dantis?

Plati šypsena, pro kurią matomi apnuoginti dantys, yra tik viena veido išraiškų, reiškiančių džiaugsmą.
DAUGIAU

Ar vorai ropoja kitų vorų tinklais?

Voras gali lengvai laipioti artimų rūšių vorų tinklais. Tinklą numegzti užima daug laiko, todėl galima pamanyti, kad vorai perima kitų tinklus.
DAUGIAU

Ar nuo lietaus debesys susitraukia?

Lyjant debesys netenka masės, tačiau paprastai kylantis drėgnas oras, sudarantis debesį, ir toliau jam teikia masės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad negyvi paukščiai krinta ant žemės? (2)

Esu girdėjęs apie didelius būrius paukščių, staiga kritusių ir užsimušusių JAV ir Švedijoje. Ar tai tiesa? Kodėl taip nutinka?
DAUGIAU

Ar gali stiklinė šalto vandens sustabdyti žagsulį?

Žagsime, nes paveikiamas klajoklis nervas, o jis priverčia diafragmą susitraukinėti.
DAUGIAU

Ar ugnis dega žemoje temperatūroje?

Ar įmanoma uždegti ugnį minusinėje temperatūroje? Ar tokia liepsna bus karšta?
DAUGIAU

Ar tiesa, kad smūgis gali sukelti amneziją? (1)

Stiprus smūgis į galvą gali kelioms dienoms „išjungti“ atmintį.
DAUGIAU

Ar kola gelbsti skaudant pilvui? (1)

Kaip ir kitose angliarūgštės prisotintuose gėrimuose, koloje yra daug cukraus ir druskų.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad...iki 4 metų nieko neatsimename? (5)

Ar tiesa, kad vaikų iki 4 metų smegenys dar nepasirengusios kaupti atsiminimų?
DAUGIAU

Kodėl, turint temperatūros, krečia ir šaltis, ir karštis? (1)

Šalčio ir šilumos pojūčius paprastai sukelia aukšta arba žema kūno temperatūra, nors organizmas stengiasi išlaikyti apie 37 laipsnių kūno temperatūrą.
DAUGIAU

Kodėl atomo branduolys neišyra?

Atomo branduolį sudaro teigiamojo krūvio protonai ir krūvio neturintys neutronai.
DAUGIAU

Ar gestų kalba visur vienoda?

Gestų kalbos atsiradimo data nėra tiksliai žinoma, tačiau mokslininkai įsitikinę, kad veido išraiškomis ir gestais žmonės bendravo gerokai anksčiau, nei išrasta sakytinė kalba.
DAUGIAU

Kaip matuojamas futbolininkų darbo krūvis?

Nubėgto atstumo matavimai parodo, kad žaidėjas per aukščiausios lygos rungtynes paprastai nubėga 10 kilometrų.
DAUGIAU

Ar gyvūnai sensta greičiau?

Gyvenimo trukmė glaudžiai susijusi su dauginimusi, tad dauguma gyvūnų sensta greičiau nei žmonės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad šarkos vagia blizgius daiktus? (1)

Raktai, monetos ir papuošalai. Pasak legendos, šarkos šiems daiktams negali atsispirti.
DAUGIAU

Kada žmonės įsirengė pirmuosius šiukšlynus?

Šiukšlynais žmonės naudojasi jau 10 tūkst. metų – nuo tada, kai pradėjo dirbti žemę.
DAUGIAU

Ar ciklonai visada sukasi ta pačia kryptimi?

Šiaurės pusrutulyje vėjas ciklone visada juda prieš laikrodžio rodyklę, o Pietų pusrutulyje jis sukasi priešinga kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl mikrobangų krosnelėje sviestas sprogsta?

Mikrobangų krosnelėje maistas šildomas mikrobangomis, kurios priverčia vandens ir riebalų molekules judėti.
DAUGIAU

Kodėl žiedas mūvimas ant bevardžio piršto? (1)

Ant ketvirtojo piršto nuo nykščio žiedus mūvime jau nuo antikos laikų.
DAUGIAU

Ar miego ritmas įgimtas?

Mūsų miego ritmą valdo biologinis laikrodis, kuris veikia 24 valandų darbo ciklais, tad tam tikru laiku pavargstame.
DAUGIAU

Kodėl dramblio ilgas straublys?

Prieš 30–40 mln. metų dramblių protėviai buvo vos metro aukščio ir greičiausiai gyveno vandenyje, kaip šiandieniniai begemotai.
DAUGIAU

Kodėl miestiečiai labiau alergiški?

Miesto gyventojai dažniau nei kaimo serga šienlige. Tai atrodo nelogiška. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Kaip katė murkia?

Katės murkimas panašus į žmogaus niūniavimą.
DAUGIAU

Ar žmonės gali įsimagnetinti?

Žmonės įsimagnetinti negali, nes mūsų organizme nėra kam sukurti magnetinio lauko, kuris būtų pakankamai stiprus ir trauktų daiktus.
DAUGIAU

Kaip auga sraigės kiautas?

Sraigės kiautas – tai iš atskirų sluoksnių sudarytas spiralės formos vamzdelis.
DAUGIAU

Kokios spalvos yra veidrodis? (2)

Griežtai kalbant, veidrodis yra bespalvis.
DAUGIAU

Kas išrado kreditinę kortelę?

1949 m. bendrovės „Hamilton Credit Corporation“ vadovas Frankas McNamara su draugais lankėsi restorane.
DAUGIAU

Kodėl moterų rankos sustorėja?

Mums senstant, lėtėja odos baltymo kolageno gamyba, todėl riebalų ląstelės gali sudaryti drebančius gumbus.
DAUGIAU

Kada jaučiame norą šlapintis?

Kai šlapimo pūslė prisipildo 25–50 procentų, ji siunčia signalą smegenims, kad laikas į tualetą.
DAUGIAU

Kiek svėrė mažiausias naujagimis?

Mažiausio svorio išgyvenęs naujagimis yra Amillia Taylor.
DAUGIAU

Kodėl nesudega žvakės dagtis? (1)

Žvakės liepsna atsiranda dėl degančių stearino garų, ne dėl degančio dagčio.
DAUGIAU

Ar galima per daug miegoti?

Mokslininkai surado ryšį tarp ilgo miego ir fizinių ydų.
DAUGIAU

Ar nesmulkinti grūdai skirtingi?

Nesmulkintuose grūduose yra įvairių grūdų elementų, kurie priklauso nuo grūdų rūšies.
DAUGIAU

Kas išrado alaus butelio kamštelį?

Pirmąjį alaus butelio kamštelį 1891 m. išrado amerikietis Williamas Painteris.
DAUGIAU

Kodėl pingvinai negali skraidyti?

Skraidymas – specializuotas ir daug energijos reikalaujantis judėjimo būdas. Visos skraidančio gyvūno kūno dalys sukurtos gyvenimui ore.
DAUGIAU

Ar visi nagai auga vienodu greičiu?

Kiekvienas nagas auga savo greičiu. Paprastai greičiausiai auga nagai ant tų pirštų, kurių paskutinis pirštakaulis ilgiausias.
DAUGIAU

Kurtumas muzikai?

Kai kurie žmonės gimsta kurti muzikai. Jie pasižymi normalia klausa, intelektu ir atmintimi, tačiau nesugeba atpažinti ar atsiminti paprastų melodijų ir ritmų, dainuodami nusidainuoja.
DAUGIAU

Kur yra didžiausia pasaulyje atominė elektrinė?

Pati didžiausia atominė elektrinė pasaulyje yra Japonijoje, 220 km į šiaurės vakarus nuo Tokijo.
DAUGIAU

Kaip greitai juda ašigaliai?

Magnetinio Šiaurės ašigalio vietą 1831 m. pirmasis nustatė anglas Jamesas Rossas, ir kai Roaldas Amundsenas ašigalyje apsilankė 1904 m., šis jau buvo pasislinkęs 50 kilometrų.
DAUGIAU

Kaip veikia guminis trintukas?

Rašant pieštuku ant popieriaus, mažos grafito dalys atskyla nuo pieštuko šerdies ir prisitvirtina prie nelygaus popieriaus paviršiaus.
DAUGIAU

Ar charakteris paveldimas? (1)

Daugybė tyrimų įrodė, kad genai gali būti atsakingi už šiek tiek daugiau nei 50 proc. visų charakterio skirtumų.
DAUGIAU

Kur lyja gausiausiai?

Ljoro (Kolumbija) kasmet iškrenta 13 300 mm kritulių, tad regionas laikomas drėgniausia vieta pasaulyje.
DAUGIAU

Ar gyvūnai žudosi? (2)

Mokslininkai nežino, ar koks nors gyvūnas yra nusižudęs, tačiau esama ne vieno pavyzdžio, kai gyvūnai save žaloja.
DAUGIAU

Kurių gyvūnų nėštumas trunka ilgiausiai? (1)

Kai kurių gyvūnų nėštumas trunka labai ilgai, jis kelis kartus  viršyja žmogaus.
DAUGIAU

Kodėl žmonėms po akimis atsiranda maišeliai?

Maišeliai po akimis ypač išryškėja su amžiumi, nes aplink akis esanti oda, raumenys, riebalai ir audiniai laikui bėgant praranda lankstumą.
DAUGIAU

Kaip matuojamas Žemės amžius?

Uolienų amžiui nustatyti mokslininkai taiko radiometrinius metodus, paremtus tuo, kad skirtingų elementų radioaktyvių atmainų (vadinamų izotopais) irimas vyksta tam tikru greičiu.
DAUGIAU

 Kodėl apskritimas dalijamas į 360 laipsnių?

Tikslaus atsakymo į šį klausimą nėra, bet tai tikriausiai susiję su tuo, kad Babilonijos skaičių sistemoje kardinalusis skaičius buvo 60.
DAUGIAU

Kas yra virtualusis vanduo? (1)

Gaminant prekes, dažnai reikia nemažai vandens. Mokslininkai jį vadina „virtualiuoju vandeniu“, nes pirkėjai tiesiogiai nepajaus vartoją vandenį.
DAUGIAU

Koks automobilis yra mažiausias? (1)

Jis yra 104,14 cm aukščio, 66,04 cm pločio ir 132,08 cm ilgio – britų „Wind Up“ yra mažiausias pasaulyje miestui pritaikytas automobilis.
DAUGIAU

Kada išrasta dantų pastos tūtelė?

Dantų pastą tūtelėje 1892 m. išrado JAV odontologas Washingtonas Sheffieldas.
DAUGIAU

Kam briedžiui barzda?

Briedžio pasmakrėje kaba kailiu padengta odos raukšlė, vadinama barzda.
DAUGIAU

Kur yra ilgiausias tramvajų tinklas?

Sofijoje (Bulgarija) tramvajai tebėra populiari transporto priemonė.
DAUGIAU

Kuris vantinis tiltas aukščiausias?

Atstumas tarp Meksikoje esančio tilto El Puente Baluarte paviršiaus ir po juo plytinčio slėnio – 390 m.
DAUGIAU

Kodėl Venera sukasi taip lėtai? (3)

Venera yra vienintelė Saulės sistemos planeta, kurios diena trunka ilgiau nei metai.
DAUGIAU

Kokio dydžio gali būti auglys? (2)

1991 m. 34 metų amerikietei pašalintas didžiausias kada nors užfiksuotas auglys.
DAUGIAU

Kokie cheminiai elementai sudaro žmogų? (1)

Didžiąją dalį mūsų organizmo sudaro deguonis, vandenilis ir anglis.
DAUGIAU

Ar gali šiltas vanduo užšalti greičiau už šaltą? (2)

Gali pasirodyti keista, kad šiltas vanduo užšąla greičiau nei šaltas, tačiau kartais taip nutinka.
DAUGIAU

Kaip toli ir aukštai pumos šokinėja?

Pumos paplitusios didelėse teritorijose Š. ir P. Amerikoje, gyvena kalvotose vietovėse miškuose ir kalnuose.
DAUGIAU

Ar nulaužti visi kodai? (1)

Kai kurie kodai dar neiššifruoti. Vieni garsiausių – Bealo šifras ir Voiničiaus rankraštis.
DAUGIAU