Pietų Korėja stato ateities konteinerinius laivus


Išsamius ir gausiai iliustruotus straipsnius rasite žurnale "Iliustruotasis mokslas".
Prenumeruodami žurnalą sutaupote iki 30%

Iliustruotasis mokslas

Pietų Korėjos mieste Ulsane esančioje „Hyundai Heavy Industries“ laivų gamykloje nėra nieko mažo. Darbininkų ir robotų armija užsiima didžiulių laivų variklių ir galingų sraigtų surinkimu, taip pat iš dešimčių tūkstančių tonų plieno gamina rekordus gerinančius laivus. Apsilankėme valstybėje, statančioje ateities žaliuosius konteinerinius laivus.

Pietų Korėjoje darbas verda. Šalis sparčiai vystosi ir technologijų srityje yra pasirengusi aplenkti Japoniją. Dabar šioje mažoje valstybėje pietryčių Azijoje gaminama beveik viskas, ne tik laivai.

Didžiulėse Pietų Korėjos laivų statyklose statomi konteineriniai laivai, galintys gabenti iki 18 000 konteinerių. Didžiulėse Pietų Korėjos laivų statyklose statomi konteineriniai laivai, galintys gabenti iki 18 000 konteinerių.,

Rytinėje pakrantėje įsikūręs Ulsano miestas yra pramoninis centras, kurio didžioji dalis susitelkusi į vieną pramonės šaką – laivų statybą. Palei Ulsano krantus rikiuojasi viena didžiulė laivų statykla po kitos. Stambiausia – „Hyundai Heavy Industries“ (HHI), jos 43 000 darbininkų išsibarstę po 9 milijonų kvadratinių kilometrų pramoninę aikštelę ir 10 sausų dokų. Ši statykla nepralenkiama pasauliniu mastu ir yra svarbi priežastis, kodėl Pietų Korėjoje atliekama ne mažiau kaip 52 % pasaulio laivų statybos darbų. „Hyundai Heavy Industries“ atlieka 15 %. Ulsane taip pat įsikūrusios „Samsung Heavy Industries“ ir „Daewoo Shipbuilding & Marine Industries“ priklausančios didžiulės laivų statyklos.

Net pačios didžiausios finansinės krizės nuo praėjusio amžiaus 4-ojo dešimtmečio akivaizdoje ši milžiniška laivų statykla 2010 m. maždaug kas ketvirtą dieną baigdavo po laivą. Tais metais Ulsaną paliko iš viso 105 laivai – nuo mažų transporto laivų iki didžiulių plaukiojančiųjų naftos perdirbimo įmonių, kurių vidutinė kaina siekė 80 mln. JAV dolerių.

Krano keliamoji galia 1600 tonų

Tokie išskirtiniai gamybos mastai neįmanomi be tokios pat gamybos aplinkos. HHI laivų statykla Ulsane, kasmet sunaudojanti 5,2 milijono tonų plieno, puikuojasi didžiausiu sausu doku pasaulyje.

Šio doko matmenys yra 692 x 92 x 17 m, jame vienu metu telpa trys laivai. Statykloje dirba antras pagal stiprumą kranas pasaulyje, galintis pakelti 1600 tonų svorį vienas pats ir 3200 tonų kartu su greta dirbančiu kitu kranu. 

Statykloje dirba 43 000 darbininkų armija. Jie darbuojasi pamainomis 24 valandas per parą ir 365 dienas per metus. Tokiam dideliam vienoje vietoje dirbančių darbininkų skaičiui reikalinga labai ypatinga aplinka. Pati statykla primena miestą, kuriame yra ne mažiau kaip 60 valgyklų. Greta statyklos plyti didelė HHI priklausanti gyvenamoji teritorija su prekybos centrais, sporto salėmis ir net didele koncertų sale darbininkams ir jų šeimoms. „Hyundai Heavy Industries“ taip pat yra antroji pasaulio dyzelinių laivų variklių gamykla, užimanti 35 % pasaulinės rinkos.

HHI gaminami aplinkai nekenksmingi varikliai HiMSEN viešpatauja rinkoje, o 2007 m. bendrovė pastatė kol kas didžiausią elektroniniu būdu valdomą laivo variklį. Šis 14 cilindrų milžinas „Hyundai-Wärtsilä 14RT-flex96C” puikuojasi ne mažiau kaip 108 920 arklio galių.

Robotai suvirintojai

Jei reiktų atskirai paminėti statyklos darbininkų grupę, tai būtų suvirintojai. Jie pasirūpina, kad viskas – nuo pirmųjų mažų plokščių iki paskutinių milžiniškų laivo sekcijų – būtų sujungta. Tačiau per pastarąjį dešimtmetį vis daugiau suvirinimo darbų perima šiuolaikiniai pramoniniai robotai. Iš pradžių robotai atliko paprastas užduotis ir virino tiesias linijas, tačiau, tobulėjant technologijai, jiems suteikiama vis daugiau atsakomybės.

2011 m. HHI pristatė pirmąją skaitmeninę suvirinimo sistemą, kuri leidžia užprogramuoti pramoninį robotą suvirinti nurodytus matmenis ir medžiagas kur kas tiksliau, nei tai padarytų žmonės.

Pasak HHI viceprezidento Kim Hyun-chulo, skaitmeninės suvirinimo sistemos leidžia visiems darbininkams atlikti sudėtingus suvirinamo darbus. Užprogramuoti robotai gali suvirinti itin tiksliai.

Skaitmeninis suvirinimas ypač novatoriškas, nes sistema automatiškai nustato plieno storį, paviršiaus nelygumus ir oro drėgnumą. Vėliau robotas pagal tai pritaiko suvirinimo aparato įtampą ir srovės stiprumą. Būtent pagal sugebėjimą nustatyti šiuos parametrus galima atskirti patyrusį suvirintoją nuo mažiau patyrusio jo kolegos. Kalbėdamas apie efektyvumą, Kim Hyun-chulas skaičiuoja, kad skaitmeninio suvirinimo sistemos, kurios bus diegiamos laipsniškai ir 2015 m. vykdys visas suvirinimo užduotis, laivų statybos efektyvumą padidins 20 % ir kasmet padės sutaupyti milijoną „analoginių“ suvirintojų darbo valandų. Galų gale tai leis didžiausiai pasaulio laivų statyklai kasmet pastatyti penkis papildomus 300 000 tonų sveriančius laivus.

Matuojant JAV doleriais ir centais, naujoji technologija leis sutaupyti mažiausiai 86,3 mln. JAV dolerių per metus.

Užsakymų knygą pildo perdirbimo gamyklos

Net užklupus pasaulinei finansų krizei, HHI užsakymų knyga tebėra pilna, nes bendrovės koncentruojasi į tebeaugančią naftos pramonę.

Inžinerijos, įsigijimų, statybos ir instaliacijos pramonė atsakinga už atviroje jūroje statomų įrenginių, pavyzdžiui, naftos platformų, kūrimą, medžiagų įsigijimą ir statybą. Šiandien HHI daugiausia gamina milžiniškas aukštųjų technologijų plaukiojančiąsias naftos perdirbimo įmones, galinčias vietoje perdirbti ką tik išgautą naftą, taip smarkiai sumažinamas žalios naftos gabenimo laikas. Plaukiojančiaisiais produkcijos sandėliavimo ir iškrovimo įrenginiais (PPSIĮ) vadinama kilnojamoji įranga perdirba ir sandėliuoja naftą tol, kol ją surenka dideli tanklaiviai. PPSIĮ yra didžiausi plaukiojantieji statiniai pasaulyje.

HHI ilgai priklausė didžiausio PPSIĮ rekordas – „Kizomba A“ vadintas milžinas, baigtas 2005 m. Tačiau jis nublanks prieš plaukiojantįjį naftos perdirbimo įrenginį, kurį HHI pagamins bendrovei „Shell“. 2017 m. planuojamas baigti įrenginys svers 600 000 tonų – tiek, kiek 1230 didžiųjų reaktyvinių lainerių, – ir talpins 436 000 kubinių metrų suskystintų dujų. Tokio dydžio plaukiojantysis naftos perdirbimo įrenginys kainuoja 1,6–2 mlrd. JAV dolerių.

Ateities laivai turi kai ką bendra: didžiulį dydį ir pagaminimo vietą – Pietų Korėją. Ateityje laivai nemažės, ir nėra ženklų, kad laivų statyba šioje nedidelėje šalyje imtų lėtėti. Šioje srityje Pietų Korėją pamažu vejasi ir Kinija, tačiau artimiausiu metu netaps rimta konkurente. Sukūrus naująją konteinerinių laivų kartą, jie tikriausiai taip pat bus statomi Pietų Korėjoje.

 

Visa portale IliustruotasisMokslas.lt esanti medžiaga priklauso UAB „Verslo žinios“, jeigu nenurodyta kitaip. Draudžiama ją platinti kitose žiniasklaidos priemonėse, internetiniuose tinklalapiuose be išankstinio UAB „Verslo žinios” sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į IliustruotasisMokslas.lt kaip informacijos šaltinį.
Kaip įvertintumėte šį straipsnį?
Dalintis nuoroda:

2012.11.09, 12:10
~Juntinės Tautos
"Pietų Korėjoje... Dabar šioje mažoje valstybėje pietryčių Azijoje gaminama beveik viskas, ne tik laivai" - fakto klaida. PK ne pietryčių Azijoje

Robotą įkvėpė kengūra

Vokietijos robotų gamintoja „Festo“ anksčiau yra stebinusi pasaulį robotais, sukurtais pagal, pavyzdžiui, spindulių judėjimą.
DAUGIAU

Kaip laivai saugomi nuo rūdžių?

Kontaktuodami su deguonimi metalai ỹra skirtingu greičiu, tad jų rūdijimo laikas taip pat nevienodas.
DAUGIAU

Elektroninė membrana lankstosi aplink plauką

Šveicarijos federalinio technologijos instituto Ciuriche mokslininkai padarė nedidelę revoliuciją.
DAUGIAU

Šnipinėjimo lėktuvas skris greičiau už garsą

Viršgarsinis lėktuvas „SR-72“ 5 500 km atstumą iš Londono į Niujorką įveikia per valandą.
DAUGIAU

Nauja rentgeno technologija rodo ne tik kaulus

Rentgeno aparatas paprastai yra didelis prietaisas, kuriantis kaulų ir kietųjų audinių atvaizdus, o minkštieji audiniai parodomi, nebent pacientui duodama kontrastinės medžiagos.
DAUGIAU

Ką reiškia oktaninis skaičius?

Automobilis varomas sprogimais variklio cilindruose, kur žvakės kibirkštis uždega oro ir benzino mišinį.
DAUGIAU

Per kiek laiko jėgainės grąžina energiją?

Jėgainės apsimoka tik tada, jei jose gaminama daugiau energijos, nei sunaudota jas statant.
DAUGIAU

Rašiklis piešia audinį

Aukštųjų technologijų rašikliu galima gydyti kaulų traumas – jis rašo ne rašalu, o kamieninėmis ląstelėmis.
DAUGIAU

Išvalyti vandenynus

Vandenynuose gausu šiukšlių. Milijonai tonų plastiko, kurio negalima surinkti, nes didžioji dalis yra suirusi į mikroskopines skiauteles. Taip mokslininkai manė, kol inžinerijos studentui iš Nyderlandų kilo netikėta mintis.
DAUGIAU

Telefonas it rentgeno aparatas

Mokslininkams pavyko sukurti spindulius skleidžiančią mikroschemą, telpančią į mobilųjį telefoną, tad jie vienu žingsniu priartėjo prie svajonės apie kiaurai daiktus skrodžiantį regėjimą, efektyvius vėžio tyrimus ir greitą duomenų perdavimą.
DAUGIAU

Mažiausias autopilotas sveria tik 2 g

Orlaivių inžinieriai iš Delfto (Nyderlandai) sukūrė 1 euro monetos dydžio autopilotą „Lisa/S“.
DAUGIAU

Raketas pakeis kosminės laidynės

Raketos yra brangios, techniškai sudėtingos, be to, teršia aplinką. Todėl JAV bendrovė „Slingatron“ nusprendė žengti dar nepramintu keliu kosmoso istorijoje.
DAUGIAU

Mokslinė fantastika mikroschemoje

Mokslinės fantastikos idėja apie galimybę akimirksniu persikelti didelį atstumą dar kurį laiką išliks svajonė.
DAUGIAU

Elektrinis laineris pats gaminasi energiją

Iš automobilių perimta technologija pavers lėktuvus ekologiškesniais.
DAUGIAU

Dalelių greitintuvas telpa ant darbo stalo

Dalelių greitintuvas – vienas svarbiausių fizikų įrankių, kurie padeda suprasti Visatos sandarą. Paprastai prietaisai yra kelių šimtų metrų dydžio ir kainuoja milijardus JAV dolerių.
DAUGIAU

Ausis kuria energiją

Ausiai klausantis, per membraną elektronai patenka į vidinę ausį, kur ploni jusliniai plaukeliai fiksuoja garso bangas.
DAUGIAU

Branduolinė energija gelbėja milijonus gyvybių

Klimatą tyrinėjantys JAV mokslininkai iš NASA ir Kolumbijos universiteto Niujorke apskaičiavo, kad naudojant branduolinę energiją, o ne iškastinį kurą 1971–2009 m. buvo išsaugota apie 1,84 milijono gyvybių.
DAUGIAU

Nanokempinėlė sugeria nuodus

Netrukus gydytojai galės toksinus iš pacientų kraujo šalinti su nedidele nanokempinėle. 
DAUGIAU

Robotas iššoka 30 kartų aukščiau už savo ūgį

Harvardo universiteto (JAV) mokslininkai sukūrė robotą, pasižymintį sprogstama šuolio jėga.
DAUGIAU

Kodėl mikrobangų krosnelėje sviestas sprogsta?

Mikrobangų krosnelėje maistas šildomas mikrobangomis, kurios priverčia vandens ir riebalų molekules judėti.
DAUGIAU

Žiurkės gali matyti infraraudonąją šviesą

Į smegenis įsiuvę implantą, Diuko universiteto (JAV) mokslininkai suteikė žiurkėms gebėjimą matyti infraraudonųjų spindulių bangas.
DAUGIAU

Sėdynės užraktas nuo vagysčių

Norėdami sumažinti dviračių vagysčių skaičių, trys dizaino studentai iš Pietų Korėjos sukūrė į sėdynę įtaisytą dviračio spyną, jis pavadinta „Saddle Lock“.
DAUGIAU

Programėlė laisto vazoninius augalus

Augalais nemokantys pasirūpinti žmonės dabar gali sulaukti pagalbos.
DAUGIAU

Kamuolys su kamera

Mokslininkai iš Japonijos elektrokomunikacijų universiteto sukūrė amerikietiškojo futbolo kamuolį su įmontuota kamera, kad žiūrovai rungtynes galėtų matyti iš kamuolio perspektyvos.
DAUGIAU

Moliuskai atskleidžia teršalus vandenyno dugne

Ateityje moliuskai gali tapti labai svarbiu ginklu kovoje su naftos teršalais vandenyno dugne.
DAUGIAU

Kokios spalvos yra veidrodis? (2)

Griežtai kalbant, veidrodis yra bespalvis. Kad daiktas būtų spalvotas, jis turi sugerti kai kurias šviesos bangas, o kitas atspindėti.
DAUGIAU

Dviračių juostą rodančios šviesos

Jei norite važiuoti dviračiu keliais, kuriuose nėra dviračių juostos, „Xfire“ siūlomas dviračių juostos apšvietimas gali būti nebloga investicija.
DAUGIAU

„Tetris“ su lempomis

Beveik visi esame žaidę „Tetrį“ kompiuteriu. Dabar galite žaisti ir savo svetainėje.
DAUGIAU

Popieriaus juostelė parodo išmatas vandenyje (1)

Mokslininkai iš Makmasterio universiteto (Kanada) sukūrė mažas bioaktyvias popieriaus juosteles, galinčias per mažiau nei pusvalandį nustatyti bakterijų E. Coli kiekį vandenyje poilsio zonose.
DAUGIAU

Mažas jutiklis gali išmatuoti smegenų bangas

Pridėjus cukraus gabaliuko dydžio magnetinį jutiklį arti žmogaus galvos, galima išmatuoti smegenų elektromagnetines bangas.
DAUGIAU

Prenumeruok žurnalą „Iliustruotasis mokslas“ metams ir mėgaukis žiemos pramogomis Druskininkuose

Dabar užsakius ir apmokėjus metinę prenumeratą dovanojamas kuponas, suteikiantis teisę 4 val. slidinėti žiemos pramogų komplekse „Snow Arena“.
DAUGIAU
Banner Side 1
Banner Side 2