Gauruotieji raganosiai kilo iš Tibeto

Seniausio ir primityviausio iki šiol žinomo gauruotojo raganosio iškasena, rasta Tibeto plynaukštėje, suteikė naujų žinių apie šių ledynmečio milžinų kilmę.

Šiam raganosiui 3,7 mln. metų, jis 1 mln. metų senesnis už iki tol žinotas fosilijas. Šis gauruotasis raganosis atsirado kur kas anksčiau už ledynmetį – tikriausiai ten, kur Himalajų kalnų papėdėje plyti šalta ir atšiauri plynaukštė.

Per pastaruosius du milijonus metų Žemėje buvo keletas ledynmečių, kiekvienas truko apie 100 tūkst. metų, paskutinis prasidėjo prieš 115 tūkst. metų ir baigėsi prieš 11,5 tūkst. metų. Iki ledynmečių klimatas buvo vidutiniškai 3° C šiltesnis nei šiandien, todėl buvo visiškai netinkamas gauruotiesiems raganosiams ir mamutams, apie kuriuos pirmiausia pagalvojame, kai kalbame apie ledynmetį.

Šiai raganosio kaukolei 3,7 milijono metų. Gyvūnas ragu gremždavo sniegą ir ieškodavo augalų.

Tačiau Tibeto plynaukštė buvo išimtis – ji buvo išsidėsčiusi daugiau kaip 4000 metrų virš jūros lygio ir beveik tokia pat atšiauri, kaip ir šiandien. Vidutinė temperatūra siekė 0° C, o temperatūra žiemą buvo itin žema. Vienas iš atradime dalyvavusių mokslininkų, Los Andželo apygardos Nacionalinio istorijos muziejaus paleontologas Xiaoming Wangas, teigia, kad Tibetas buvo gauruotųjų raganosių ir turbūt kitų ledynmečio gyvūnų inkubatorius. Kai oras aplinkiniuose regionuose atvėso, raganosiai galėjo migruoti iš aukštumų ir pasklisti po likusią Azijos ir Europos dalį.

Kiti mokslininkai tvirtina, kad ši teorija atitinka ir DNR tyrimus, jais patvirtinta, jog šiuolaikiniai gyvūnai galėjo kilti iš Tibeto. Pavyzdžiui, Šiaurės Amerikos stepių bizonas yra siejamas su Tibeto jaku.