Nepasiturintys žmonės greičiau pajaučia užuojautą kenčiantiems

Gali būti, kad Charleso Dickenso „Kalėdų giesmėje“ ir „Pasakojime apie du miestus“ aprašyti turtingųjų ir vargšų emociniai skirtumai turi mokslinio pagrindo. Kalifornijos universiteto mokslininkai nustatė, kad žemesnėms socioekonominėms klasėms priklausantys asmenys psichologiškai labiau reaguoja į kitų patiriamą kančią ir užuojautą yra linkę reikšti kur kas greičiau už turtingesnių sluoksnių atstovus.

Turtingiems ir daugiau kaip vidutines pajamas gaunantiems asmenims, tyrimo duomenimis, sunkiau sekasi pastebėti kitų žmonių sielvartą ir kančią.

„Negalima teigti, kad turtingi žmonės yra bejausmiai, — sako tyrimui vadovavusi Jennifer Stellar, Kalifornijos universiteto socialinės psichologijos specialistė. — Gali būti, kad kančios ženklų ir signalų jie gerai neatpažįsta todėl, kad patiems gyvenime yra tekę įveikti mažiau kliūčių.“

Mokslininkų išvados prieštarauja ankstesnių tyrimų rezultatams, kad nelaimėje atsidūrę žemesnių socialinių sluoksnių atstovai būna priešiškesni ir yra linkę daugiau nerimauti.

„Vargingiau gyvenančių asmenų gerovei dažniau kyla grėsmė, todėl tarp jų ir yra labiau paplitusi užuojautos bei bendradarbiavimo kultūra“, — mano J. Stellar.

Mokslininkai tikina, kad tyrimu norėta paskatinti atskirų socialinių sluoksnių bendradarbiavimą, o ne sukelti dar daugiau trinties, ypač prasidėjus pasaulinių protesto judėjimų bangai. Sakykime, žemesnių socialinių ir ekonominių sluoksnių atstovai geriau prisitaiko ir klesti tokiose srityse ir situacijose, kur reikia bendradarbiauti, o didesnes pajamas gaunantys asmenys labiau linkę dirbti vieni.

„Panašu, kad turtingesni asmenys yra labiau susikoncentravę į save, jie užaugo turėdami daugiau laisvės ir savarankiškumo. Jiems turėtų geriau sektis individualizmą ir konkurenciją skatinančioje aplinkoje“, — pataria mokslininkė.

Mažiau pajamų gaunantys žmonės labiau reaguoja į kitų patiriamą kančią ir greičiau už turtingesnių sluoksnių atstovus reiškia užuojautą. "Bloomberg" nuotr.

Trijuose tyrimo eksperimentuose dalyvavo 300 įvairioms etninėms grupėms priklausančių jaunų žmonių. Dalyviai buvo suskirstyti į tris grupes. Pirmojo eksperimento metu 148 dalyviai buvo vertinami pagal tai, kaip dažnai jie patiria ir kaip intensyviai išgyvena tokias emocijas kaip džiaugsmas, pasitenkinimas, didžiavimasis, meilė, užuojauta, malonumas ir baimė. Taip pat jie turėjo įvertinti, kiek sutinka su tokiais teiginiais kaip: „kai pamatau kenčiantį žmogų, jaučiu didelį norą juo pasirūpinti“ ir „dažnai pastebiu žmones, kuriems reikia pagalbos“. Mokslininkai išsiaiškino, kad užuojauta buvo vienintelė emocija, kurią žemesnių socialinių grupių atstovai jautė labiau už daugiau pajamų turinčius tiriamuosius.

Antrojo eksperimento metu kiti 64 dalyviai žiūrėjo du vaizdo klipus: viename buvo rodoma konstravimo instrukcija, kitame – pasakojamos emocionalios istorijos apie šeimas, auginančias vėžiu sergančius vaikus. Tyrimo dalyviai vienodai reagavo į pirmąjį vaizdo klipą ir visi nuliūdo žiūrėdami antrąjį filmuką. Tačiau vargingiau gyvenančiose šeimose užaugę asmenys jautė ne tik liūdesį, bet ir empatiją, užuojautą jie reiškė aktyviau. Be to, jų pulsas stebint antrąjį vaizdo klipą buvo retesnis.

„Įprasta manyti, kad stebint kenčiantį žmogų širdis plaka greičiau, bet mes išsiaiškinome, kad jaučiant užuojautą, pulsas tampa retesnis, lyg kūnas stengtųsi nuraminti save tam, kad galėtų pasirūpinti kitu žmogumi“, — aiškina J. Stellar.

Galiausiai, trečiąją iš dar kitų 106 dalyvių sudarytą tiriamųjų grupę mokslininkai padalino poromis — jie turėjo dalyvauti įsivaizduojamame darbo interviu ir varžytis tarpusavyje dėl laboratorijos vadovo pareigų. Norint padidinti stresą, tiems, kurie pasirodys geriau už porininką, buvo pažadėtas piniginis prizas. Išsiaiškinta, kad žemesnių socialinių sluoksnių atstovai manė, jog jų konkurentai patiria daugiau streso, įtampos ir sumišimo, todėl jautė jiems daugiau palankumo ir užuojautos. Priešingai — turtingesnėse šeimose užaugę tiriamieji nesugebėjo taip tiksliai pastebėti ir įvertinti savo priešininkų sutrikimo signalų.

„Gebėjimas atpažinti kančią yra pirmasis žingsnis link gebėjimo reikšti užuojautą. Tyrimu nenorime pasakyti, kad turtingesniems žmonėms nerūpi kiti, jie tiesiog nesugeba taip greitai ir gerai atpažinti kitų asmenų patiriamo streso ar kančios“, — tikina tyrimo vadovė.

Visi tyrimo dalyviai buvo studentai, todėl jų socialinę ir ekonominę situaciją mokslininkai vertino pagal šeimos pajamas.

Šaltinis:

sciencedaily.com