Nauja žalioji revoliucija

Jau artimiausioje ateityje Žemės laukams teks išmaitinti, o miškams – aprūpinti mediena nuo 8 iki 9 milijardų žmonių. Atšilus klimatui patenkinti žmonijos poreikius taps dar sunkiau. Laimė, Žemės biosfera sugeba prisitaikyti, todėl tinkama žemdirbystė ir miškininkystė ne tik padidintų derlių, bet ir pristabdytų klimato atšilimą.

Naujieji augalai tieks daugiau maisto

Kaip išmaitinti sparčiai didėjančią žmoniją dar labiau nešildant Žemės? Atėjo metas dar vienai žemės ūkio revoliucijai.

Daugelyje pasaulio šalių XX a. septintąjį dešimtmetį vykusios žemės ūkio permainos vadintos „žaliąja revoliucija“. Gyventojų skaičiui sparčiai augant grėsė pavojus, kad maisto produktų gamyba, ypač neturtingose pasaulio šalyse, neįstengs patenkinti poreikių. Šio pavojaus pavyko išvengti veisiant naujas augalų rūšis ir tobulinant augalininkystės technologijas.

Vienas iš žaliosios revoliucijos laimėjimų – nauja derlingesnių ir sparčiau bręstančių ryžių rūšis. Paprastai ryžių derlius būdavo imamas dukart per metus, minėtoji rūšis subrandina derlių tris kartus.

Japonijos mokslininkai ryžiuose aptiko „kvėpavimo po vandeniu vamzdelio geną“ ir įterpė jį į derlingas rūšis. Ryžiai su naujuoju genu, apsemti vandens, per dieną išauga 25 cm.

Kintant klimatui ir augant gyventojų skaičiui pribrendo laikas naujai žemdirbystės revoliucijai. Šiuo metu vidutinė Žemės temperatūra siekia 15 laipsnių. Manoma, ji pakils maždaug porą laipsnių ir tai įvyks greičiau, negu augalai suspės prisitaikyti. Veikiausiai padažnės ir didelių šalčių bei kaitros laikotarpiai. Sausringos vietovės dar labiau išdžius, o drėgnosios taps drėgnesnės. 2050-aisiais Žemėje gyvens devyni milijardai žmonių – dviem milijardais daugiau negu dabar.

Kaip išplėsti dirbamosios žemės plotus? Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija teigia, kad didžiulių neišnaudotų žemdirbystei tinkamų plotų gausu Afrikoje. Ir ne tik joje – atšilus klimatui daugiau kultūrų bus įmanoma auginti šiauriniuose Žemės regionuose.

Genų inžinerija padės sukurti druskai, sausrai ir ligoms atsparesnių augalų, taip pat naujų produktyvesnių ir greičiau bręstančių augalų rūšių.

Miškininkystė padės vėsinti klimatą

 Miškai dengia apie 30 proc. sausumos ir sugeria daugiau anglies dvideginio negu išskiria. Pasinaudokime šia savybe! Sodinkime miškus – šitaip padidinsime medienos gavybą ir sumažinsime šiltnamio efektą.

 77 procentus Žemės augalijoje sukauptos anglies turi medžiai. Be to, miškų biomasė greitai auga, jie sparčiai plečiasi. Kadangi medžiai ypač gerai sugeria anglies dvideginį, ateityje jie gali padėti stabilizuoti klimatą.

Šiandien atmosferoje yra daug daugiau CO₂ negu prieš pramonės revoliuciją. Pagausėjus CO₂ medžiai ėmė sparčiau augti. Greičiau augdami jie sugeria dar daugiau CO₂, be to, duoda daugiau medienos.

Lapo paviršiuje yra daugybė žiotelėmis vadinamų porų, pro jas į lapą iš oro patenka anglies dvideginio.

Medžiai pradėjo augti šiauriau, o kalnuose – aukščiau. Naujosios Zelandijos mokslininkai ištyrė 166 vietoves, kuriose medžių augimas buvo stebimas nuo 1900-ųjų, ir nustatė, kad 87 vietovėse miškų plotai išsiplėtė, 77 vietovėse nepakito ir tik dviejose sumažėjo.

  Norvegijos mokslininkai nustatė, kad kalnų miško juosta pakilo 50 metrų, o medžių augimo sezonas Skandinavijoje pailgėjo 1–2 savaitėmis. Žiemos tapo švelnesnės, ledas vis trumpesnį laiką sukausto žemę, tad miškams visuotinis atšilimas išėjo į naudą – jie išsiplėtė.

Deja, pusiausvyrą išlaikyti sudėtinga. Plečiant dirbamosios žemės plotus atogrąžose miškai smarkiai deginami. Per gaisrus išsiskiriantis CO₂ sudaro didelę dalį Žemėje išskiriamų kenksmingų dujų. Jei nepavyks temperatūros didėjimo pristabdyti iki dviejų laipsnių, miško gaisrų gali padažnėti, jiems smarkiai plintant miškai išskirs daugiau CO₂ negu sugers.

Grąžinkime anglį į žemę
 
 Dėl intensyvios žemdirbystės per daugelį dešimtmečių dirvožemyje smarkiai sumažėjo anglies. Atėjo metas ją grąžinti. Mokslininkai nurodo kelis būdus, kaip kaupti anglį žemėje ir sumažinti šiltnamio efektą.
 JAV Dirvožemio tyrimo bendrijos (angl. Soil Science Society) mokslininkų skaičiavimu, vien JAV miškai ir dirbamosios žemės plotai yra pajėgūs sugerti 650 milijonų tonų CO₂ per metus, arba devintadalį šalies išskiriamo CO₂. Jų nuomone, mes dažnai pamirštame dirvožemio įtaką ateities klimatui.

 
 Mokslininkai teigia, kad dirvožemyje sukaupti daugiau anglies palyginti paprasta. Nauda būtų dviguba: žemė ne tik kauptų anglį, bet geriau sulaikydama lietaus vandenį taptų derlingesnė ir sveikesnė.
 Ligi šiol žemės ūkis buvo vystomas netinkama linkme. Kelių Europos šalių tyrimų duomenys rodo, kad dėl intensyvios žemdirbystės anglies kiekis dirvožemyje sumažėjo. Pavyzdžiui, Belgijos mokslininkai, ištyrę anglies kiekį 210 tūkst. dirvožemio mėginių, nustatė, kad per dešimt tyrimo metų viename kvadratiniame metre žemės anglies kiekis per metus sumažėjo 76 gramais.

Pelkių pasaulyje sumažėjo, nes didinant dirbamosios žemės plotus daugybė jų buvo nusausinta. Paaiškėjo, kad pelkėse susikaupia labai daug anglies, todėl turime jas atkurti.

 
 Iš viso Europoje dirvožemyje yra apie 71 mlrd. tonų anglies, tačiau galima sukaupti daug daugiau. Vienas iš veiksmingiausių būdų – atkurti daugelį metų sausintas pelkes. Anglies taip pat galima įterpti užariant – toks būdas galėtų būti labai plačiai naudojamas, juolab kad šitaip padidėja žemės derlingumas.