Magnetinio Šiaurės ašigalio vietą 1831 m. pirmasis nustatė anglas Jamesas Rossas, ir kai Roaldas Amundsenas ašigalyje apsilankė 1904 m., šis jau buvo pasislinkęs 50 kilometrų.

Ljoro (Kolumbija) kasmet iškrenta 13 300 mm kritulių, tad regionas laikomas drėgniausia vieta pasaulyje.

Uolienų amžiui nustatyti mokslininkai taiko radiometrinius metodus, paremtus tuo, kad skirtingų elementų radioaktyvių atmainų (vadinamų izotopais) irimas vyksta tam tikru greičiu.

Per pastaruosius 20 metų per stichines nelaimes žuvo daugiau kaip 1,3 mln. žmonių. Žiauriausi žudikai yra žemės drebėjimai, jie pasiglemžia daugiau kaip 50 % gyvybių.

Kaip žinome, Žemė sukasi tam tikru greičiu. Kas nutiktų, jei jos sukimosi greitis sulėtėtų?

Nors daug kas Ajerso uolą laikė akmeniu, tai netiesa. Tai yra smiltainio sluoksnis, kurį stiprios geologinės jėgos pasuko vertikaliai.

Jie sugeria galybę lietaus vandens. Jie švelnina alinantį karštį. Jie ilgalaikiai. Žaliųjų stogų idėja paprasta ir puiki, nes ji gali tapti miesto gyventojų svarbiausia apsauga nuo vis nuožmesnio pasaulio klimato.

Atogrąžų mangrovių miškai mažėja tuomet, kai jų mums labiausiai reikia. Jos yra geriausia apsauga nuo ciklonų ir cunamių. Šie unikalūs miškai būtini gyvūnams ir milijonams žmonių. Vykdoma keletas mangrovių išsaugojimo projektų, tačiau jie lenktyniauja su laiku.

Anglies dioksidu (CO2) galima užpildyti balioną ir pasverti jį svarstyklėmis.

Sunku patikėti, tačiau Luizianos krantai gali būti apsemti dėl... vandens stokos. Šioje valstijoje kas valandą pranyksta futbolo aikštės dydžio žemės plotas. Pakrantės apsemiamos, nes gausiai užtvenkta Misisipė neatplukdo pakankamai nuosėdų. Pradėta rengti išsamius pavojuje atsidūrusių vietovių gelbėjimo planus, o keletas jų – net įgyvendinama.

Kai mikrofonais apsirūpinę mokslininkai panėrė į vandenynų gelmes, juos gerokai nustebino labai triukšmingas povandeninis pasaulis. Žuvys, midijos, ruoniai, banginiai ir daug kitų jūros gyvių švilpavo, klykavo, niurnėjo, unkštė ir zirzė. Pamažu mokslininkai nustatė, kas kokius garsus skleidžia. Vis dėlto kartais paaiškinti gelmių garsų negalėdavo nei mokslininkai, nei povandeninių laivų įgulos, nei karinės priežiūros centro darbuotojai.

Ilgą laiką tornado vėjo greitis buvo nežinomas, nes vėjas matavimo prietaisus tiesiog sulaužydavo į šipulius.

Pašvaistės yra populiarus

Visi žinome, kaip atrodo branduolinio sprogimo debesis. Bet kaip vyksta sprogimas po žeme?

Ne vieną šimtmetį nuotykių ieškotojai veltui eikvojo jėgas nesvetingų Amazonės atogrąžų miškų tankmėje ieškodami pradingusios Eldorado imperijos. Pasitelkę „Google Earth“ palydovų nuotraukas mokslininkai netikėtai atrado išnykusią kultūrą, kuri klestėjo džiunglėse dar gerokai prieš Colombo pasiekiant Ameriką.

Pastaraisiais dešimtmečiais Antarktidos ledynas gerokai sumažėjo.

Dabar užsakius ir apmokėjus metinę prenumeratą dovanojamas kuponas, suteikiantis teisę 4 val. slidinėti žiemos pramogų komplekse „Snow Arena“.

Geriausias reginys pasaulyje. Taip JAV astronautė Tracy Dyson apibūdina Žemės vaizdą iš kosmoso. Ji šešis mėnesius gyveno TKS ir daug laiko praleido stebėjimo kupole.

Tęsiami eksursiją aplink Žemę Tarptautinėje kosminėje stotyje.

Dar vienas vaizdas iš virtualios eskkursijos aplink Žemę Tarptautinėje kosminėje stotyje.

XIX a. pradžioje britų kariniam jūrų laivynui prireikė bazės Atlanto vandenyne. Dangun Žengimo sala buvo kaip sykis tinkamoje vietoje, tačiau ji buvo sausa ir netinkama gyventi. Šį keblumą įveikė botanikas Josephas D. Hookeris. Tikriausiai įkvėptas artimo draugo Charleso Darwino, jis atgabeno viso pasaulio augalų ir žaibiškai sukūrė gajų, vešlų pasaulėlį.

Net vaikas žino, kad įmestas į vandenį akmuo nuskęsta. Tačiau esama išimčių, iš jų labiausiai žinoma pemza – porėta, pilkšva, labai lengva uoliena.

Tęsiame apžvalginę eksursiją po mūsų planetą, matomą iš Tarptautinės kosminės stoties.

Ugnikalnis prakiurdo debesų sluoksnį

Smulkučiai gyvūnai sukūrė didžiulį organizmą

Mokslininkai pirmą kartą išsamiai ištyrė deguonies kiekį vandenynuose paskutiniojo ledynmečio laikotarpiu (maždaug prieš 10 000 — 20 000 m.) ir rezultatai verčia sunerimti.

Bangos žudikės, klaidžiojančios bangos arba bangos milžinės – taip dažniausiai vadinamos daugiau nei dvigubai už aplinkines didesnės bangos. Sprendžianti iš kelių nepriklausomų tyrimų, tokių bangų žudikių gali pasirodyti beveik bet kur.

Ledas „dainuoja“, kai vienoje vietoje atsiradę maži įtrūkiai ima greitai plisti per visą ežerą ir verčia ledą virpėti.

Šiuo metu Italijoje užgesusio superugnikalnio teritorijoje grupė geologų atlieka gręžimo darbus. Jei, neduok Dieve, šis milžiniškas ugnikalnis išsiveržtų, žūtų šimtai tūkstančių aplinkinių gyventojų, o visą Europą sukaustytų šaltis ir užklotų pelenai. Mokslininkai tikisi, kad į ugnikalnio vidų nuleista stebėjimo įranga padės geriau numatyti įvykius ir sumažinti nelaimės padarinius.

Atlaikę stingdantį šaltį, įveikę storą sniego sluoksnį ir gilius ledo plyšius, susidoroję su gausybe techninių gedimų ir patyrę kitų sunkumų, Moono ir  Regano ekspedicijos dalyviai pirmieji istorijoje automobiliais pervažiavo Antarktidą  ir sugrįžo atgal.

Kinijoje atkasti keli beveik vientisi nežinomos skraidančių roplių rūšies, gyvenusios maždaug prieš 160 milijonų metų, griaučiai. Šiuos skraidančius roplius Kinijos geologijos mokslų akademijos paleontologai rado Liaoningo provincijoje, jie buvo pavadinti