Kodėl balionui sprogstant girdimas pokštelėjimas?

Išsamius ir gausiai iliustruotus straipsnius rasite žurnale "Iliustruotasis mokslas".
Prenumeruokite žurnalą šiandien sutaupykite iki 15%.
Iliustruotasis mokslas

Muilo burbulo viduje slėgis būna tik šiek tiek didesnis, nei išorėje.

Pripūstame balione jis gerokai didesnis – dažniausiai 10 procentų. Todėl muilo burbului sprogstant beveik nieko negirdime, o guminis balionas sprogdamas garsiai pokšteli.

Smūginę bangą, kuri sukelia pokštelėjimą balionui sprogstant, galima pamatyti į balioną įleidus truputį vandens. Smūginę bangą, kuri sukelia pokštelėjimą balionui sprogstant, galima pamatyti į balioną įleidus truputį vandens.,

 

Gumą, iš kurios gaminami balionai, sudaro spagečių pavidalo molekulės. Pučiant balioną molekulės išsitempia, kol galiausiai lieka tik plonas standus sluoksnis.

Viduje esantis oras spaudžia baliono sieneles, ir jeigu pradursite jį adata, slėgis balione akimirksniu sumažės ir suplėšys baliono gumą. Slėgiui sumažėjus kyla netvarkinga smūginė banga – kai ji pasiekia ausį, girdime nedidelį pokštelėjimą.

Visa portale IliustruotasisMokslas.lt esanti medžiaga priklauso UAB „Verslo žinios“, jeigu nenurodyta kitaip. Draudžiama ją platinti kitose žiniasklaidos priemonėse, internetiniuose tinklalapiuose be išankstinio UAB „Verslo žinios” sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į IliustruotasisMokslas.lt kaip informacijos šaltinį.
Kaip įvertintumėte šį straipsnį?
Dalintis nuoroda:
Komentarai

Žvaigždės gali įsivaikinti valkataujančias planetas

Nemažai toli esančių planetų skrieja aplink savo žvaigždes milžiniškais atstumais – šimtus kartų didesniais nei atstumas tarp Žemės ir Saulės.
DAUGIAU

Paukščių Takui gresia susidūrimas (1)

Mūsų galaktika Paukščių Takas juda ir neišvengiamai susidurs su didesne Andromedos galaktika.
DAUGIAU

Kodėl Venera sukasi taip lėtai? (1)

Venera yra vienintelė Saulės sistemos planeta, kurios diena trunka ilgiau nei metai.
DAUGIAU

Vanduo Merkurijuje? (1)

Nors Merkurijus yra arčiausiai Saulės ir jo paviršiaus temperatūra siekia daugiau kaip 400 laipsnių, ašigaliuose esantys krateriai nuolatos būna pavėsyje. Pasak NASA, juose gali būti užšalusio vandens.
DAUGIAU

Ar Visatoje mes vieni? (1)

Ilgus dešimtmečius žmonės dairėsi gyvybės kosmose ir nerado jokių įrodymų. Nepaisant to, daug kas tebemano, kad pirmasis kontaktas su nežemiškomis būtybėmis tėra laiko klausimas. Vienam seniausių mokslinių ginčų nelemta baigtis.
DAUGIAU

„Titaniką“ paskandino Mėnulis

Labai retai pasitaikantis dangaus reiškinių sutapimas galėjo netiesiogiai nulemti „Titaniko“ žūtį – žinomiausią jūroje įvykusią tragediją, nusinešusią 1514 gyvybių.
DAUGIAU

Ar atomai skirtingų spalvų? (1)

Atomai yra bespalviai, tačiau galima padaryti taip, kad ir atomai, ir molekulės skleistų įvairių spalvų šviesą.
DAUGIAU

Žvaigždės milžinės sklaidė kosminį rūką

Erdvė tarp galaktikų ne visada buvo permatoma.
DAUGIAU

Koks asteroidų žiedo dydis?

Be planetų, aplink Saulę skrieja galybė mažų dangaus kūnų, vadinamų asteroidais.
DAUGIAU

Naujai atrastos planetos skrieja apie dvi Saules (2)

Pirmąją planetą, skriejančią ne apie vieną, o aplink dvi Saules, astronomai aptiko 2011 m., dabar atrastos dar dvi.
DAUGIAU

Kokio dydžio yra didžiausia galaktika? (1)

Didžiausia žinoma galaktika yra IC 1101, esanti Gyvatės žvaigždyne.
DAUGIAU

Du zondai keliauja į pasimatymą su Saule

Jie pateks į kelių šimtų laipsnių temperatūrą ir privalės atlikti matavimus per mažus tarpelius skyde. Pasiekę Saulę, zondai „Solar Orbiter“ ir „Solar Probe Plus“ dirbs ekstremaliomis sąlygomis, tačiau jų surinkti duomenys gali būti itin svarbūs.
DAUGIAU

Kaip įvyksta savaiminis užsidegimas?

  Dažnai skaitome apie gaisrus, kurių priežastis – savaiminis užsidegimas. O kas yra savaiminis užsidegimas?
DAUGIAU

Didžiulis detektorius fiksuos gravitacines bangas

Europos fizikai ir astronomai jau seniai nori sukurti milžinišką gravitacinių bangų registravimo įrenginį, jiems jau pavyko nuspręsti, kaip jis turi atrodyti.
DAUGIAU

Ar visos mūsų Saulės sistemos planetos juda vienodu greičiu? (3)

Kuo arčiau žvaigždės yra planeta, tuo greičiau ji juda orbita.
DAUGIAU

Ar Žemė tolsta nuo Saulės? (4)

Keli veiksniai turi įtakos atstumui tarp Žemės ir Saulės.
DAUGIAU

Ar įmanoma gauti dujinę geležį? (2)

Visoms medžiagoms būdingos keturios agregatinės būsenos: kieta, skysta, dujinė ir plazminė.
DAUGIAU

Prenumeruok žurnalą „Iliustruotasis mokslas“ metams ir mėgaukis žiemos pramogomis Druskininkuose

Dabar užsakius ir apmokėjus metinę prenumeratą dovanojamas kuponas, suteikiantis teisę 4 val. slidinėti žiemos pramogų komplekse „Snow Arena“.
DAUGIAU

Kas nutiks, kai sprogs Betelgeizė? (6)

Manoma, kad raudonoji milžinė Betelgeizė kada nors per artimiausią milijoną metų sprogs kaip supernova.
DAUGIAU

Astronomai ieško Saulės seserų (2)

Saulė yra vieniša žvaigždė tamsioje ir tuščioje erdvėje. Tačiau taip buvo ne visada. Saulė susiformavo tankiame spiečiuje kartu su tūkstančiais kitų žvaigždžių. Netrukus bus pradėta ieškoti dingusių Saulės seserų, išsibarsčiusių po visą Paukščių Tako galaktiką.
DAUGIAU

Kurioje Visatos vietoje įvyko Didysis Sprogimas? (11)

Dažnai klaidingai manoma, kad Didysis Sprogimas įvyko jau egzistuojančiame kosmose.
DAUGIAU

Rusijos tarpplanetinės kosminės stoties startas nebuvo sėkmingas (2)

Buvo manyta, kad šis skrydis į Marsą parodys, jog Rusija yra viena iš kosmoso tyrimų galybių.
DAUGIAU

Ar egzistuoja absoliučiai maksimali temperatūra? (4)

Fizikoje absoliutinio nulio temperatūroje, kuri yra lygi -273°C, molekulės liaujasi judėjusios. Tačiau viršutinės temperatūros ribos nėra.
DAUGIAU

Ar tikimybė, kad nukris meteoritas, Žemėje visur vienoda?

Ar esama vietų, kuriose meteoritų nukrenta daugiau?
DAUGIAU

Kaip mes sužinojome Visatos amžių? (4)

Visata plečiasi, o jos amžių galima nustatyti apskaičiavus laiką, kada ji pradėjo plėstis.
DAUGIAU

Charakteringi Saturno žiedai susidarė subyrėjus jo palydovui (2)

Saturno žiedai ir vidiniai palydovai sudaryti beveik tik iš ledo, ir tai iki šiol buvo tam tikra mįslė. Maži dangaus kūnai už Saulės sistemos speigo linijos paprastai būna sudaryti iš uolienų ir ledo.
DAUGIAU

Žvaigždžių užtemimai atskleidžia nežemiškus pasaulius (1)

Visatoje pilna planetų. Daugelis jų yra Žemės dydžio, o kai kurios galėtų priglobti gyvas būtybes. Kosminis „Kepler“ teleskopas ėmė intensyviau ieškoti egzoplanetų – nekyla abejonių, kad kosmoso platybėse esama į Žemę panašių planetų.
DAUGIAU

Kaip pasverti atomą (5)

Atomo branduolio masė nustatoma leidžiant atomus pro masės spektrometro magnetinį lauką.
DAUGIAU

Kas yra sunkusis vanduo? (1)

Paprasto vandens molekulė sudaryta iš dviejų vandenilio atomų ir vieno deguonies atomo.
DAUGIAU

Kas yra traukos jėga?

Šios jėgos veikiami mes abiem kojomis remiamės į Žemę. Ši jėga laiko Mėnulį. Ji taip pat atsakinga už galaktikų stabilumą. Traukos jėga valdo mūsų pasaulį, tačiau vis dar slepia daug paslapčių.
DAUGIAU

Pamatinis akmuo žymi naują epochą

Nuolatinė bazė, įkurta mūsų kaimyninėje planetoje, nebeatrodo tik nepasiekiama svajonė. Planai jau parengti ir laukia finansavimo. Ir galbūt nebe už kalnų ta diena, kai gyvensime ne ankštose bazėse, o laisvai visoje planetoje.
DAUGIAU
Banner Side 1

Naujas numeris

Gyvūnai robotai, tebesame primityvūs, bakterijos valdo pasaulį, ugnikalniai kuria ir griauna, ateities transportas ir kt.
DAUGIAU
Banner Side 2