Kas vyksta po žeme sprogstant atominei bombai?

Visi žinome, kaip atrodo branduolinio sprogimo debesis. Bet kaip vyksta sprogimas po žeme?

Šiandien visi bandomieji branduoliniai sprogdinimai vykdomi giliai po žeme, kad radioaktyviosios medžiagos nepatektų į atmosferą. Prieš susprogdinant atominę bombą, iškasama 200–800 m gylio šachta. Šachtos dugne padaroma kelių kvadratinių metrų ertmė ir į ją įdedama atominė bomba. Į šachtą taip pat nuleidžiamas stiprus švinuotas konteineris su matavimo prietaisais sprogimui stebėti. Galiausiai šachta užpilama akmenimis ir žvyru. Kaip tiksliai atliekami bandomojo branduolinio sprogimo matavimai ir kaip ilgai matavimo prietaisai išlieka sveiki – iš tiesų yra paslaptis. Bet sveiki jie išlieka tikriausiai ne ilgiau nei kelias sekundės dalis po atominės bombos sprogimo.

1945 metais Nagasakio mieste sprogus atominei bombai žuvo 73 884 žmonės.

Sprogstant atominei bombai didžiulis slėgis ir labai didelis karštis paveikia artimiausius uolienų sluoksnius. Dėl susiformavusio ugnies kamuolio arčiausiai esančios uolienos visiškai išgaruoja, todėl susidaro rutulio formos ertmė, o ją supa išsilydžiusių uolienų sluoksnis. Aplink šią ertmę į visas puses išplinta uolienų įtrūkiai. Ugnies kamuoliui išnykus, ši ertmė suyra, bet duobės apačioje dažnai susidaro išsilydžiusių uolienų ežeras ir po truputį  sukietėja. Tačiau to tikriausiai neįmanoma pamatyti, nes šis ežeras palaidojamas po tonomis krentančių uolienų. Ši labai radioaktyvi stambių ir smulkių uolienos gabalų krūva užpildo didžiąją dalį susiformavusios ertmės. Jei šachta nėra pakankamai gili, viršutiniai sluoksniai įgriūva ir žemės paviršiuje susiformuoja krateris. Tačiau tokios situacijos mokslininkai stengiasi išvengti, nes, susidarius krateriui, radioaktyviųjų medžiagų gali patekti į atmosferą. Vis dėlto egzistuoja daug pavyzdžių, kai, atliekant bandymus po žeme, atsiranda tokių kraterių.

Kiek žinoma, požeminiai bandymai nėra sukėlę tikrų žemės drebėjimų, tačiau dažnai jaučiama pakartotinių smūgių. Manoma, kad jie atsiranda po truputį užsipildant po sprogimo susiformavusiai ertmei. Kai kada po sprogimo pasklidusios seisminės bangos būna galingesnės nei pati bomba.

Ugnies kamuolys suformuoja požeminę ertmę

Šiandien visi bandomieji branduoliniai sprogdinimai vykdomi giliai po žeme. Taip sumažinama radioaktyviųjų medžiagų patekimo į atmosferą rizika.

1. Išgręžiama siaura šachta, jos dugnas praplečiamas, ant jo nuleidžiama atominė bomba, o šachta užpilama akmenimis ir žvyru.

2. Sprogimas sukelia didžiulį slėgį ir karštį. Todėl susidaro ertmė, apsupta išsilydžiusių ir įtrūkusių uolienų.

3. Sumažėjus slėgiui, ertmė išnyksta. Jei šachta nėra pakankamai gili, paviršiuje susidaro krateris.