Toksinas varė skrybėlininkus iš proto
Skrybėles ar kitus galvos apdangalus XIX amžiuje nešiojo beveik visi.
Tačiau nepaisant milžiniškos paklausos, skrybėlininko amatas ne visada leisdavo gyventi be rūpesčių. Dirbdami skrybėlininkai naudojo gyvsidabrį, todėl ilgainiui dažnam sutrikdavo psichika. Taip anglų kalboje atsirado posakis „pakvaišęs kaip skrybėlininkas“.
| Skrybėlininkai naudojo gyvsidabrį, todėl ne vienam iš jų sutrikdavo psichika. |
|
Pagrindinė medžiaga gaminant fetrą buvo triušių arba kiškių vilna. Norėdami atskirti gyvulėlių plaukus, kepurininkai naudojo į smuiko stryką panašų specialų įrenginį. Įrenginys vibruodavo judėdamas per plaukus, tada šiurkštesni kailio plaukai iškrisdavo per specialias stale esančias angas. Ploniausi povilnio plaukai buvo veliami į lengvą ir tankų vilnos sluoksnį, o šis paskui buvo sukarpomas gabalais. Gauta medžiaga buvo apdorojama verdančiu vandeniu, suslegiama ir užtempiama ant specialios medinės formos. Forma buvo sudaryta iš penkių dalių, todėl lengvai išsiimdavo iš skrybėlės. Galiausiai skrybėlės kraštas būdavo išlyginamas ir nugludinamas vašku ir terpentinu.
Visa portale IliustruotasisMokslas.lt esanti medžiaga priklauso UAB „Verslo žinios“, jeigu nenurodyta kitaip.
Draudžiama ją platinti kitose žiniasklaidos priemonėse, internetiniuose tinklalapiuose be išankstinio UAB „Verslo žinios” sutikimo.
Cituojant būtina aiški nuoroda į IliustruotasisMokslas.lt kaip informacijos šaltinį.