Paslaptingai besišypsanti moteris


Išsamius ir gausiai iliustruotus straipsnius rasite žurnale "Iliustruotasis mokslas".
Prenumeruokite žurnalą šiandien sutaupykite iki 15%.

Iliustruotasis mokslas

Prieš penkis šimtus metų moteris pozavo tapytojui. Tasai tapytojas – Leonardo da Vinci, o jo nutapytas paveikslas „Mona Lisa“, išgarsėjo visame pasaulyje. Tačiau tikrasis pozavusios moters vardas buvo užmirštas. Visiškai neseniai italų archeologai susirengė ieškoti  jos kapo viename sunykusiame Florencijos vienuolyne ir ten po grindimis jie rado griaučius, galbūt jie padės įminti vieną didžiausių meno istorijos mįslių.

Mona Lisa – vyras. O gal kunigaikštytė. O gal prostitutė arba transvestitas, arba Renesanso genijaus Leonardo da Vinci motina. Visame pasaulyje garsus paveikslas, sutraukiantis minias gerbėjų į Luvro meno muziejų Prancūzijoje, galėtų būti ir autoportretas, ir apskritai neegzistuojančio asmens portretas – grynas menininko vaizduotės vaisius.

 Jau daugiau nei 400 metų mokslininkai, mėgėjai ir meno istorikai karštai, o kartais – net piktokai, ginčijasi, kas iš tikrųjų pavaizduota šiame turbūt žinomiausiame pasaulio paveiksle. Teorijų daug, kaip ir prasimanymų, o priežastis, kodėl šis klausimas kelia tiek diskusijų, viena: jokie istoriniai šaltiniai neduoda aiškaus atsakymo.

Manoma, kad šie griaučiai priklauso Lisai Gherardini del Giocondo. Tai ji gali būti ta moteris, kurią mes visi pažįstame kaip Moną Lisą. Manoma, kad šie griaučiai priklauso Lisai Gherardini del Giocondo. Tai ji gali būti ta moteris, kurią mes visi pažįstame kaip Moną Lisą. ,

 XVI amžiaus italų tapytojas ir rašytojas Giorgio Vasari Leonardo da Vinci biografijoje rašė, kad portretą užsakė labai turtingas Florencijos šilko pirklys Francesco del Giocondo. „Jis (da Vinci) sutiko nutapyti jaunos pirklio žmonos Lisos Gherardini portretą“, – rašė Vasari. Ir nors Vasari  kiek miglotai apibūdina ir patį paveikslą, ir švelniai besišypsantį modelį, dauguma mūsų dienų iškiliausių meno ekspertų sutaria, jog būtent ši paslaptinga moteris ir turėtų būti madona Lisa – sutrumpintai mona, t. y ponia, Lisa.

 Jie, žinoma, nėra įsitikinę šimtu procentų. Tačiau šiandien, regis, ši paslaptis pagaliau gali būti atskleista: giliai po apleisto vienuolyno grindimis, pačioje Florencijos širdyje, Šiaurės Italijoje, 2011 metų pavasarį archeologai surado griaučius, manoma, kad tai ir yra Lisos Gherardini palaikai.

 Kapas nepaženklintas antkapiu, ir palaikų dar nepavyko identifikuoti. Tačiau išankstinė kaukolės  ir dubens kaulų apžiūra rodo, kad archeologai eina teisingu keliu. Griaučiai priklausė maždaug šešiasdešimties metų moteriai.

 Tyrinėtojai tikisi, kad jiems pavyks iš kaulų išskirti DNR ir palyginti ją su DNR dviejų žinomų Monos Lisos palikuonių, t. y. dviejų jos vaikų, kurie buvo palaidoti vienoje Florencijos bažnyčioje. Jei palaikai iš tiesų pasirodys besą Lisos Gherardini, archeologams teliks pasitelkti specialistus, gebančius pagal kaukolę atkurti veido bruožus, ir tuomet bus visiškai aišku, ar modelis panašus į moterį iš legendinio Leonardo da Vinci paveikslo.

Paskutiniuosius gyvenimo metus moteris praleido vienuolyne

Kasinėjimus atlieka italų mokslininkų grupė, vadovaujama meno istoriko Silvano Vinceti. Prieš keletą metų tyrinėtojai archyvuose aptiko nuorodų į paskutinę Monos Lisos poilsio vietą – surado Lisos Gherardini mirties liudijimą. Dokumentuose nebuvo detalios informacijos apie šios moters gyvenimą, bet aišku, jog gimė ji 1479 metų birželio 15 dieną Florencijoje. 1495 metais, būdama vos šešiolikos, ištekėjo už dvidešimčia metų vyresnio, bet labai turtingo šilko pirklio, našlio Francesco del Giocondo, ir susilaukė penkių ar šešių vaikų. Po vyro mirties gedinti Mona Lisa apsigyveno pranciškonų Šv. Uršulės vienuolyne, Florencijoje, čia ja buvo rūpinamasi iki pat mirties. Mirė ji sulaukusi šešiasdešimt trejų, 1542 metų birželio 15 dieną. Mona Lisa buvo palaidota požemio kriptoje po vienuolynu.

Šiandien Monos Lisos portretas kabo Luvre, apsaugotas neperšaunamojo stiklo šarvu. Šiandien Monos Lisos portretas kabo Luvre, apsaugotas neperšaunamojo stiklo šarvu.,
 

 1800 metais vienuolynas buvo apleistas, vėliau čia įsikūrė tabako fabrikas, dar vėliau – karo pabėgėlių stovykla, paskui patalpos atiteko universitetui. Tačiau XX amžiaus viduryje trijų aukštų pastatas buvo paliktas griūti. 2011 metų pavasarį į apleistą vienuolyną, tikėdamasis rasti Monos Lisos kapą, įžengė Silvano Vinceti su savo kolegomis, apsirūpinę kastuvais, kirtikliais ir vadinamuoju požeminiu radaru, kuriuo galima aptikti po žeme esančius objektus. Kaip tik šiuo radaru po šiuolaikinėmis betoninėmis grindimis ir plytų sluoksniu buvo aptikta požeminė kripta, o joje rasti visiškai nepažeisti moters griaučiai. 

 Sunku būtų įsivaizduoti kuklesnį kapą moters, kurios vardas žinomas kone visiems planetos gyventojams. Kasdien tūkstančiai muziejaus lankytojų buriuojasi prie 77 cm aukščio ir 53 cm pločio aliejiniais dažais nutapyto paveikslo, kuris dabar patikimai saugomas už storo neperšaunamojo stiklo Luvro meno muziejaus Atstovų salėje Paryžiuje.

 Šio paveikslo reprodukcijų galima pamatyti visur – ant vyno butelių etikečių ir sportinių marškinėlių arba kaklaraiščių, ant puodelių ir lošimo kortų, ant apsiaustėlių šunims ir plakatų. Atsirado visokiausių šio įvaizdžio perdirbinių. Štai Australijoje per kavos festivalį šedevras net buvo atkurtas iš 3604 kavos puodelių, kiekvienas buvo užbalintas skirtingu pieno kiekiu, kad būtų išgauta plati atspalvių skalė. Kavos paveikslas pagal 10 kartų padidintą originalo atvaizdą buvo sudėliotas per tris valandas.

Paveikslas niekada nebuvo pristatytas užsakovui

Pasak meno istorikų, būtent turtingasis šilko pirklys Francesco del Giocondo pačioje XVI amžiaus pradžioje užsakė portretą iš žymaus Florencijos dailininko Leonardo da Vinci. Spėjama, kad žmonos atvaizdą jis užsakęs tuomet, kai pora įsigijo naujus namus arba kai jiems gimė sūnus. Anuomet portretai buvo laikomi šeimos turtingumo ženklu, taigi toks užsakymas nebuvo kuo nors ypatingas.

 Nėra tiksliai žinoma, kada menininkas pradėjo šį paveikslą tapyti, greičiausiai maždaug 1503 metais. 1506-aisiais portretas jau buvo baigtas. Nežinia kodėl, tačiau jis niekada taip ir nebuvo atiduotas užsakovui – gal pats Leonardo da Vinci nebuvo patenkintas rezultatu ir norėjo jį dar tobulinti? O gal –priešingai – buvo labai patenkintas, todėl norėjo portretą pasilaikyti kaip savotišką prekės ženklą, kad galėtų jį demonstruoti savo studijoje?

 Paveikslą tapytojas vežėsi kartu keliaudamas iš Florencijos į Milaną ir į Romą. Vežėsi jį kartu ir tuomet, kai priėmė Prancūzijos karaliaus Pranciškaus I kvietimą 1517 metais. Po Leonardo da Vinci mirties paveikslą paveldėjo jo mokinys ir pagalbininkas Salai. Vėliau paveikslas, regis, buvo keletą kartų parduotas, kol galiausiai 1530 metais jį įsigijo Pranciškus I. Jis nusprendė paveikslą pakabinti Fontenblo pilyje netoli Paryžiaus. Maždaug 1800 metais Prancūzijos imperatorius Napoleonas Bonapartas perkėlė paveikslą į savo miegamąjį Tiuilri rūmuose, netoli Luvro, o 1804 metais ilga ir audringa paveikslo kelionė galiausiai baigėsi, ir „Mona Lisa“ visam laikui pateko į Luvrą, savo dabartinę vietą.

Vienuolyno grindys buvo ištirtos radaru, jis rodo po žemės paviršiumi esančias ertmes. Taip buvo surasta kripta su moters palaikais. Vienuolyno grindys buvo ištirtos radaru, jis rodo po žemės paviršiumi esančias ertmes. Taip buvo surasta kripta su moters palaikais.,

Archeologas ieško paslėptų užuominų

Šiandien Gioconda, kaip ji vadinama Prancūzijoje, yra didžiausia Luvro įžymybė. „Mona Lisa“ jaudino žiūrovus ir prieš 500 metų, tačiau dabartinį savo – garsiausio pasaulio paveikslo – statusą ji įgijo pamažu.

 Populiarumo kreivė tiesiog šaute šovė į viršų XIX a. pradžioje, kai poetų romantikų vaizduotėje Mona Lisa tapo femme fatale, moterimi, galinčia suvedžioti ir sunaikinti vyrą vien savo paslaptinga šypsena. Su šia paslaptinga šypsena buvo siejama visokiausių emocijų, o kai 1911 metais paveikslas buvo pagrobtas, jo populiarumas dar padidėjo. Tie, kurie dar nebuvo matę šios italės atvaizdo, galėjo susidurti su jos tamsiomis akimis viso pasaulio laikraščių puslapiuose, paveikslo reprodukcijų buvo galima gauti visur.

 Šiandien „Mona Lisa“ laikoma visų portretų motina, įkvėpusia tokius dailininkus kaip Rafaelis arba Picasso. Jos šlovė buvo nuolat lydima mokslininkų susidomėjimo 779 numeriu pažymėtu Luvro eksponatu, o ir mūsų dienomis kas keli mėnesiai pasirodo kokia nors nauja teorija. Monos Lisos veido išraiška nuolat analizuojama, tyrinėtojai net bandė įrodyti, kad, pavyzdžiui, Monai Lisai skaudėjo dantį, kad ji buvo paralyžiuota, kad gal jos cholesterolio lygis per aukštas arba kad Leonardo da Vinci užkodavo paveiksle slaptą okultinę informaciją.

 Silvano Vinceti, vadovaujantis dabartiniams kasinėjimams Florencijoje, 2010 metais yra pareiškęs, kad rado keletą mikroskopinių raidžių Monos Lisos akyse. Pasak Vinceti, dešiniojoje akies lėliukėje yra dailininko inicialai LV, o kairiojoje – raidės B ir S arba CE. Šį pastebėjimą atmeta kiti ekspertai, jie teigia, kad tai tik mikroskopiniai įtrūkiai sename dažų sluoksnyje.

 Daugiausia diskusijų vis dėlto kelia  modelio tapatybės nustatymas. Silvano Vinceti ir jo kolegos tikisi galėsią netrukus pateikti aiškų atsakymą. Jei DNR testai patvirtins, kad Florencijos pranciškonų vienuolyno kriptoje rasti griaučiai iš tiesų yra Lisos Gherardini, o veido rekonstrukcija parodys panašumą į Moną Lisą, mokslininkai bus atskleidę vieną didžiausių meno istorijos paslapčių.

Visa portale IliustruotasisMokslas.lt esanti medžiaga priklauso UAB „Verslo žinios“, jeigu nenurodyta kitaip. Draudžiama ją platinti kitose žiniasklaidos priemonėse, internetiniuose tinklalapiuose be išankstinio UAB „Verslo žinios” sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į IliustruotasisMokslas.lt kaip informacijos šaltinį.
Kaip įvertintumėte šį straipsnį?
Dalintis nuoroda:

2012.06.16, 09:22
I'm really into it, tahnks for this great stuff!

Kas išrado alaus butelio kamštelį?

Pirmąjį alaus butelio kamštelį 1891 m. išrado amerikietis Williamas Painteris.
DAUGIAU

Nuo vagių apsaugota piniginė

XIX a. pabaigoje žmonėms, bijantiems netekti piniginės, šis gaminys tapo tikru išsigelbėjimu.
DAUGIAU

Pultelis pakeitė reklamos transliavimą

XX a. 6-ajame dešimtmetyje JAV atsiradus pirmiesiems nuotolinio valdymo pulteliams dar nebuvo tiek daug kanalų.
DAUGIAU

Vakuumas sugrąžina plaukus

Tūkstančiai pagijusių. Kelias minutes per dieną dėvėkite vakuuminę kepurę ir atsisveikinkite su savo plike.
DAUGIAU

Kelionė į mirtį

Pirmojo pasaulinio karo metais (1914-1918 m.) verbuodama savanorius į kulkosvaidininkų korpusą, britų kariuomenė juos viliodavo kelionėmis aplink pasaulį.
DAUGIAU

 Riebalus šalindavo pompa

 „Neprašau Jūsų marintis badu, sportuoti, gerti vaistų arba vartoti kokių kitų preparatų. Jums tereikia mano riebalų šalintuvo“, – 1922 metais rašė JAV gydytojas Thomasas Lawtonas.
DAUGIAU

Tamsūs akiniai – teisingumo vykdytojų akims

Akinius nuo saulės išrado kinai 1500 m. pr. Kr. Tačiau visai ne tam, kad apsaugotų akis nuo ultravioletinių spindulių.
DAUGIAU

Važiuokite dviračiu ir neleiskite vėjui plaikstyti sijonų

XIX a. pabaigoje dviratis nebuvo priimtina transporto priemonė moterims, išskyrus cirko artistes. Moterų aprangos stilius netiko dviratei transporto priemonei.
DAUGIAU

Pirmasis dantų šepetėlis be kiaulienos skonio

1938 m. amerikiečių bendrovė „Weco Products Company“ pristatė dantų šepetėlį „Dr. West’s Miracle Toothbrush“, jis sukėlė tikrą burnos higienos revoliuciją.
DAUGIAU

Purvinos knygos atskleidžia baimę apsikrėsti maru

Viduramžiais žmonės daugiausia meldėsi už sielų išganymą, atskleidžia Šv. Andriaus (Škotija) universitete sukurtas prietaisas.
DAUGIAU

Kodėl apskritimas dalijamas į 360 laipsnių?

Tikslaus atsakymo į šį klausimą nėra, bet tai tikriausiai susiję su tuo, kad Babilonijos skaičių sistemoje kardinalusis skaičius buvo 60.
DAUGIAU

Maudymosi kostiumas – iš vilnos

1913 m. danas Carlas Jantzenas buvo Oregone veikiančios tekstilės įmonės, gaminančios vilnonius megztinius, kepures ir pirštines, partneris.
DAUGIAU

Raudonos naftos atliekos odai

Per Antrąjį pasaulinį karą amerikiečių kariai smarkiai kentėjo nuo spiginančios saulės Ramiajame vandenyne, todėl buvo sukurtas kremas, kurio pagrindas – raudonas vazelinas, šalutinis naftos gamybos produktas.
DAUGIAU

Vaistas nuo visų ligų

XIX amžius įeis į istoriją kaip laikas, kai buvo kuriami vaistai vos ne nuo visų ligų. Reklama įtikinėjo pirkėjus, kad tai yra tiesa.
DAUGIAU

Reklamos prezidentas

XX a. penktojo dešimtmečio pabaigoje – šeštajame dešimtmetyje JAV įvairiuose reklamos plakatuose ir TV komercijos projektuose galėjai pamatyti vieną besišypsantį Holivudo aktorių.
DAUGIAU

Kada išrasta dantų pastos tūtelė?

Dantų pastą tūtelėje 1892 m. išrado JAV odontologas Washingtonas Sheffieldas.
DAUGIAU

„Man reikia tavęs... Vokietijoje“ (1)

1936 m. rugpjūčio 1–16 dienomis Berlyne įvyko vasaros olimpinės žaidynės. Olimpinio judėjimo istorijoje tai buvo pirmosios žaidynės, kurias buvo mėginama ignoruoti politiniais tikslais.
DAUGIAU

Japonų operetė išjuokė britus

XIX a. viduryje ilgus šimtmečius uždara Japonija pagaliau atsivėrė Vakarų pasauliui. Vakariečiai su smalsumu nukreipė žvilgsnius į šią egzotišką šalį.
DAUGIAU

Lenktynės arenos modelyje (2)

1925 m. JAV įvyko begarsio filmo „Benas Huras“ premjera. Šis filmas dėl specialiųjų efektų tapo tikra sensacija. Kai 1999 m. George’as Lucasas statė „Žvaigždžių karų“ sagos filmą „Pavojaus šešėlis“, jis kopijavo būtent šio filmo triukus.
DAUGIAU

Tikras „tualėtinis“ muilas

Jeigu nori suteikti gaminiui solidumo ir patraukti pirkėjų dėmesį, reklamuok jį žmonėms gerai žinomo asmens vardu. Šią tiesą gerai suprato ir pirmieji lietuviškos reklamos kūrėjai.
DAUGIAU

Gyvenimas kabant anapus lango (1)

Dauguma žmonių svajoja apie erdvų gyvenamąjį plotą. Tačiau iš kur jo gauti kūdikį auginantiems tėvams, gyvenantiems ankštame ir tamsiame it silkių statinė didmiesčio bute? 1922 metais amerikietė Emma Read iš Vašingtono surado originalią išeitį.
DAUGIAU

Kai patogu net Wiltui Chamberlainui

Vienas iš svarbiausių dalykų, kurį savo reklamoje akcentuoja bet kuri oro linija, yra malonus ir  patogus skrydis. Jis, be kita ko, yra susijęs su sėdyne, kurioje kelias ar keliolika valandų skrisdamas praleidžia keleivis.
DAUGIAU

Ar nulaužti visi kodai?

Kai kurie kodai dar neiššifruoti. Vieni garsiausių – Bealo šifras ir Voiničiaus rankraštis.
DAUGIAU

Kelią kukurūzui (2)

1956 m. Sovietų Sąjungos vadovas Nikita Chruščiovas iškėlė garsų šūkį: „Pavyti ir pralenkti Ameriką!“ Užsimota per 2–3 metus pralenkti Ameriką pagal mėsos ir pieno produktų gamybą.
DAUGIAU

Iš kur atsirado klounai?

Į klounus panašūs personažai žinomi ne vieną tūkstantmetį.
DAUGIAU

Tik nesijaudinkite

Koks alus yra geras? Toks, apie kurį pagalvojus apima gera nuotaika. Ir jos negali sugadinti jokios nemalonios staigmenos, kurias namuose iškrečia mylima jauna žmona. Taip teigia 1952 m. vieno garsiausių JAV alaus „Schlitz“ reklama.
DAUGIAU

Koks buvo Napoleono ūgis?

Napoleonas Bonapartas nebuvo toks žemas, kaip apie jį kalbama.
DAUGIAU

Reta proga

1937 m. gruodžio mėn. viena Lietuvos bendrovė spaudoje paskelbė iš pirmo žvilgsnio keistą savo gaminio reklamą.
DAUGIAU

Kodėl „likviduoti“ reiškia „žudyti“? (1)

„Likviduoti“ reiškia „sunaikinti“, o istoriškai tai reiškė „išsiaiškinti neišspręstą reikalą“.
DAUGIAU

Houdini prieš spiritistus (2)

Ar mirusiųjų dvasios sugrįžta? Vienas iš žymiausių XX amžiaus iliuzionistų Harry Houdini buvo įsitikinęs – negrįžta – ir tai įrodydavo savo numeriais.
DAUGIAU
Banner Side 1

Naujas numeris

Gyvūnai robotai, tebesame primityvūs, bakterijos valdo pasaulį, ugnikalniai kuria ir griauna, ateities transportas ir kt.
DAUGIAU
Banner Side 2