Gimstame netolerantiški

Išankstinis nusistatymas prieš tai, kas neįprasta, nėra išskirtinė žmogaus savybė. Remiantis naujausiais bandymais, beždžionės taip pat geba atskirti „saviškius“ nuo „svetimų“. Rezultatai rodo, kad priešiškumas nepažįstamiesiems gali būti įgimtas elgesys, susiformavęs per ilgą evoliucijos procesą.

Mes ir jie, geri ir blogi, pažįstami žmonės ir nepažįstamieji. Žmonės turi stiprų polinkį grupuoti ir klasifikuoti kitus žmones, taip pat formuoti išankstinį nusistatymą prieš tai, kas nepažįstama. Tokia elgsena daro įtaką daugeliui mūsų sprendimų bei nuomonių ir neigiamai veikia mūsų sambūvį su kitais žmonėmis.

Netoli Puerto Riko esančioje Santjago saloje beždžionės gyvena skirtingose socialinėse grupėse. Mokslininkai tiksliai žino, kuri beždžionė priklauso prie kokios grupės, tad ši sala – ideali elgsenos laboratorija.

Tarp psichologų ir sociologų vyrauja nuomonė, jog daugiausia konfliktų žmonijos istorijoje kilo dėl priešingų „mūsų“ ir „jų“ pasaulių – nesvarbu, ar grupės formavosi dėl socialinių, religinių, etninių ar nacionalinių skirtumų. Taigi psichologus jau seniai domina, kodėl esame nusiteikę prieš kitus žmones, kodėl formuojasi mūsų išankstinis nusistatymas ir ar galime išmokti valdyti arba slopinti šį polinkį. Anksčiau psichologai manė, kad nepažįstamų dalykų suvokimas yra socialiai nulemtas. Kad mūsų socialinė ir kultūrinė aplinka daro įtaką mūsų reakcijai į skirtingų grupių žmones. Tačiau dabar aiškėja, jog tai gali būti susiję su giliai įsišaknijusiu pirmykščiu instinktu.

Tūkstančio beždžionių sala

Tiesą sakant, taip elgiamės ne mes vieni. Beždžionės rezusai į individus iš svetimos grupės žiūri taip pat įtariai ir priešiškai kaip žmonės. Jeilio universiteto (Konektikutas, JAV) elgsenos psichologai Neha Mahajan ir jos kolegos tai įrodė 2011 metais atlikę sensacingą tyrimą.

Beždžionės rezusai, nuo žmonių evoliucijos linijos atsiskyrusios prieš 25 mln. metų, gali greitai atpažinti savo arba kitų grupių individus ir labai įtariai žiūri į nepažįstamas beždžiones. Mokslininkai stebėjo rezusų elgesį natūralioje aplinkoje Santjago saloje netoli Puerto Riko, puikiai tinkamoje primatų elgsenos tyrimams. Šioje saloje laisvėje gyvena maždaug 1000 rezusų, jie susiskirstę, kaip ir žmonės, į įvairias socialines grupes. Mokslininkai surinko išsamios informacijos apie narių priėmimą į kiekvieną atskirą beždžionių grupę.

Mokslininkai demonstravo nuotraukas

Mokslininkai įrengė pievelėje tam tikrą sceną su dviem ekranais, kuriuos galima uždengti, ir joje tiriamosioms rodė įvairias nuotraukas. Pirmiausia psichologai atliko keletą eksperimentų, jų metu kiekvienai tiriamajai buvo rodomos vienos jų grupės beždžionės ir vienos beždžionės iš kitos grupės nuotraukos. Iš ankstesnių eksperimentų mokslininkai žinojo, kad į naujus arba nemalonius objektus beždžionės yra linkusios žiūrėti ilgiau nei į pažįstamus ir malonius objektus. Visos tiriamosios į nepažįstamos beždžionės nuotrauką žiūrėjo ilgiau, ir tai rodo, kad jos geba atskirti kitų grupių individus ir įtariau žvelgia nepažįstamas beždžiones.

Bet gal beždžionės visada spokso ilgiau į tai, ko nepažįsta? Galbūt joms reikia daugiau laiko nepažįstamam objektui arba individui atpažinti, ir nebūtinai joms tas objektas arba individas nepatinka? Atlikę kitą eksperimentą mokslininkai atmetė šią prielaidą. Jie parodė beždžionėms jų grupės narių nuotraukas, kuriose jos buvo sunkiai atpažįstamos, ir parinko keletą kitos grupės beždžionių nuotraukų, kuriose jos buvo labai panašios į savo grupės nares. Ir šį kartą tiriamosios į svetimas spoksojo ilgiau nei į savo grupės nares.

Beždžionės geba ne tik atskirti savo grupės nares nuo kitos grupės beždžionių, bet ir susieti savo grupės nares su gerais dalykais, o svetimas beždžiones – su blogais.

Vėliau mokslininkai atliko asociatyvų tyrimą ir tiriamosioms keletą kartų rodė po porą nuotraukų. Nuotraukose buvo pavaizduota arba grupės narė, arba beždžionė iš kitos grupės, abi su vaisiumi (kurį mėgsta beždžionės) arba su voru (kurio beždžionės bijo). Beždžionės labai trumpai žiūrėjo į savo grupės narę su vaisiumi ir į kitos grupės beždžionę su voru, tai rodė, kad ir vienos, ir kitos ryšys su atitinkamu daiktu joms atrodo natūralus. Kita vertus, „prieštaringiems“ deriniams, t. y. nuotraukoms, kuriose jų grupės narės buvo pavaizduotos su vorais, o kitos grupės beždžionės – su vaisiais, beždžionės skyrė daugiau dėmesio. Tai rodo, kad šių derinių beždžionės nesitikėjo. Taigi beždžionės geba ne tik atskirti savo grupės nares nuo kitos grupės beždžionių, bet ir susieti savo grupės nares su gerais dalykais, o svetimas beždžiones – su blogais.

Galime sumažinti savo išankstinį nusistatymą

Mokslininkams buvo netikėta, jog beždžionės dažnai keičia grupes, prisijungdamos prie socialinių grupių ir pasitraukdamos iš jų, ir tai nesukelia didelių nesklandumų. Neseniai į grupę įsiliejusios beždžionės greitai pelnė jos narių palankumą, o beždžionės, kurios daug metų buvo ištikimos savo grupei, bet neseniai ją paliko, akimirksniu tapo svetimos. Tokią išvadą galima daryti iš to, kad į beždžionės, neseniai palikusios grupę, nuotrauką buvo žiūrima ilgiau nei į grupės naujokės nuotrauką. Vadinasi, nors beždžionės pasaulį skirsto į „saviškius“ ir „svetimus“, jos labai lanksčiai ir greitai prisitaiko prie pasikeitusios situacijos. Pasak psichologės Laurie Santos, šią savybę turi ir žmonės, nors ji ir reta.

Tyrimas atskleidė vieną svarbų dalyką – kad pirmenybės teikimas savo grupės atstovams ir gebėjimas atpažinti svetimus susiformavo mažiausiai prieš 25 mln. metų, kai žmonės ir rezusai dar turėjo tuos pačius protėvius. Kita vertus, palankus požiūris į grupės naujokus yra taip pat labai senas, paveldėtas mechanizmas.

„Jei skatintume palankiau žiūrėti į svetimus ir priimti juos į savo grupę, galėtume tapti draugiškesne rūšimi“, – teigia Laurie Santos.