Automobiliai atsinaujina

Kompiuterinės technologijos vairavimą verčia aukštyn kojomis. Dėl naujų sistemų vairuoti tampa smagiau, lengviau ir saugiau. Netrukus automobiliai patys perims vairą, kad mes galėtume užsiimti kitais reikalais.

Įlipkite į automobilį ir nurodykite kelionės tikslą. Atsipalaiduokite ir leiskite automobiliui jus saugiai nugabenti ten, kur reikia. Jums nereikia liesti vairo ar pedalų. Galite paskaityti laikraštį ar pasnausti.

Visa tai laukia vairuotojų ateityje. Vairavimas ima ne tik reikalauti mažiau pastangų ir teikti daugiau malonumo, bet ir tampa kur kas saugesnis, nes kompiuterinės sistemos greičiau nei žmonės pastebi pavojingas situacijas ir į jas reaguoja. Tikimasi, kad šios technologijos padės pagerinti mirčių keliuose statistiką. Eismo įvykiuose visame pasaulyje kasdien žūva daugiau kaip 3000 žmonių.

Vaizdas per priekinį automobilio stiklą sutampa su virtualia informacija.

Radaras, lazeris ir GPS „mato“

Automatizuoti automobiliai jau egzistuoja, tačiau tebėra bandomi. JAV ir Vokietijoje atlikta daugybė eksperimentų, o Italijoje pagamintiems automobiliams-robotams pavyko nuvažiuoti iš Italijos į Kiniją. Lazerių ir radarų sistemų, vaizdo kamerų ir visuotinės padėties nustatymo sistemų (GPS) pagrindu sukurtos šiuolaikinės technologijos įgalina automobilius rasti kelią, sustoti prie raudono šviesoforo signalo ir pakeliui į nieką neatsitrenkti.

Iki šiol prie automatizuotų transporto priemonių vairo visada sėdėdavo žmogus, pasirengęs imtis veiksmų eismo sąlygomis, kai šalia rieda ir kiti automobiliai. Jei automobilis nedarys to, ko iš jo tikimasi, arba nutikus netikėtumui, žmogus galės perimti vairą.

Nors užmiesčio keliais ir miestuose be žmogaus įsikišimo nuvažiuota gerokai daugiau nei 1000 km, reikės atlikti dar daug tyrimų, daug ką patobulinti, kad automatizuoti automobiliai galėtų tapti kasdieniu reiškiniu. Prieš visiškai paleidžiant vairą iš rankų, gausybė naujų technologijų sukels vairavimo revoliuciją. Pavyzdžiui, saugumą pagerins sistemos, kurios padės geriau vairuoti, neatitraukiant akių nuo kelio. Daug eismo įvykių sukelia neatidūs ir į kelią nežiūrintys vairuotojai, tad tokiais atvejais gali pagelbėti ant priekinio stiklo esantys ekranai (angl. head-up display, HUD). Jie visą svarbią informaciją nuo prietaisų skydelio kaip pusiau permatomą vaizdą projektuoja ant automobilio priekinio stiklo, taip vairuotojas nieko nepraleidžia.

HUD technologija pirmiausia imta taikyti lėktuvuose, tačiau ima įsitvirtinti ir automobiliuose. Kai kuriuose brangiuose modeliuose jau montuojami ekranai, kurie praneša vairuotojui apie greitį, maršrutą (pagal GPS) ir eismo sąlygas.

Galime matyti tamsoje ir rūke

Dabartinės HUD sistemos gana paprastos, tačiau technologija greitai vystosi. Pavyzdžiui, automobilio valdymo sistema bus kur kas intuityvesnė, jei vietoje rodyklių priekinio stiklo apačioje vairuotojas matys liniją, kuri tarsi plevena virš kelio ir rodo maršrutą. Tai primena keliavimą paskui virvę. JAV kompanija MVS kuria sistemą „Virtualioji virvė“. Vairuotojas ant priekinio stiklo nuolat mato maršrutą nurodančią raudoną liniją, tad jam niekada nereikia atitraukti akių nuo kelio.

Naujieji kompaktiški lazeriniai projektoriai gali ant priekinio stiklo kurti judančius spalvotus vaizdus, tad, kai vairuotojas galės priimti tokią informaciją iš skirtingų jutiklių, bus tikrai įdomu. Jau sukurtos mašinos, galinčios pranešti apie tuoj įvyksiantį susidūrimą arba atsitiktinį persirikiavimą iš vienos eismo juostos į kitą. Ateityje vairuotojai beveik įgis ypatingų galių – jutikliai leis matyti naktį ir tvyrant tirštam rūkui.

Dėl infraraudonųjų spindulių kamerų, radarų ir lazerių automobilis sudėtingomis sąlygomis galės geriau nei žmogus „matyti“ aplinką. Tai leis vairuotojui, pavyzdžiui, „matyti“ toliau esančius posūkius nei plika akimi. Spalvotos linijos ant priekinio stiklo gali žymėti kelkraščius, kad būtų lengviau nenukrypti nuo kelio. Automobilių gamintojas „General Motors“ tokią technologiją kuria jau dabar.

Automobilyje veikiantis radaras, įtaisytas už radiatoriaus grotelių, nuolat matuoja atstumą iki priekyje esančios kliūties. Atstumui sumažėjus, pavyzdžiui, kai automobilis ima lėtėti, vairuotojas įspėjamas, jei jis pats nepradeda lėtinti greičio, stabdžius paspaus automobilis.

Automobilis sustoja pats

Technologija, vadinama „patobulinta realybe“, taip pat gali įspėti vairuotoją apie pavojus ir kliūtis. Laukinius gyvūnus, dviratininkus ir pėsčiuosius laiku pastebėti paprasčiau, jei automobilyje sumontuota infraraudonųjų spindulių kamera juos aiškiai parodo atvaizde ant priekinio stiklo.

Tačiau net turint visą įmanomą informaciją neatidumas arba per lėta ar netiksli reakcija netikėtomis pavojingomis aplinkybėmis gali turėti skaudžių padarinių. Todėl naudinga, jei tam tikrais atvejais automobilis gali perimti valdymą.

Daug automobilių gamintojų jau dabar siūlo visiškai automatizuotas automobilio statymo pagalbos sistemas, t. y. automobilis pats įvažiuoja į stovėjimo vietą. Kai kurie prabangūs automobiliai gali važiuoti tinkamu atstumu nuo prieš juos riedančios mašinos, tačiau tai tik kukli pradžia. Ateityje automobiliai neabejotinai patys mažins greitį, jei vairuotojas, pavyzdžiui, nepastebi raudono šviesoforo signalo ar per greit artėja prie kelio vingio.

Kitas natūralus žingsnis – automobiliai galės patys atlikti posūkius, vairuotojui paleidus vairą. Be statymo pagalbos sistemos, kai kuriuose automobilių modeliuose, pavyzdžiui, „Toyota“, galima užsisakyti sistemas, kurios automatiškai pataisys kryptį, vairuotojui netyčia pakeitus važiavimo juostą. Tačiau automobilių gamintojai siekia dar daugiau. Jų nuomone, automobiliai patys turi atlikti dar daugiau veiksmų.

ES sinchronizuotojo važiavimo projektu SARTRE (angl. Safe Road Trains for the Environment) siekiama užtikrinti saugesnes, patogesnes ir mažiau aplinką teršiančias ilgas keliones automobiliu – siūloma belaidžiu būdu sujungti automobilių vilkstinę tarsi traukinį. Paspaudęs mygtuką ir prisijungęs prie vilkstinės, vairuotojas gali atsikvėpti ir leisti elektronikai pasirūpinti likusia kelionės dalimi.

Visi automobiliai seka vedlį

SARTRE vilkstinės priekyje važiuojantį automobilį vairuojantis profesionalus vairuotojas nustato kryptį. Šis automobilis lyg nuotoliniu būdu valdo kitas prie vilkstinės prisijungusias transporto priemones. Prireikus išsukti iš vilkstinės maršruto, tereikia paimti vairą ir vėl imti vairuoti.

SARTRE geriausiai tinka labai ilgoms kelionėms, pavyzdžiui, iš Šiaurės į Pietų Europą. Iš pradžių šia sistema turbūt daugiausia naudosis sunkvežimių ir autobusų vairuotojai, jiems nebebus privalu kartais sustoti miegoti per ilgas keliones Europos greitkeliais. Tačiau ES finansuoja ir kitus tyrimų projektus, jais siekiama labiau automatizuoti važiavimą, kad jis būtų saugesnis ir malonesnis. Prie projekto „HAVEit“ (angl. Highly Automated Vehicles for Intelligence Transport) dirbantys mokslininkai, atstovaujantys automobilių pramonei ir universitetams, siekia ištobulinti technologijas, kurios leistų sukurti visiškai automatizuotą automobilį. Iš pradžių vairuotojas visada turi išlikti budrus ir pasirengęs perimti valdymą, jei to prireiktų.

Tyrimų galutinis tikslas – automobilis, kuris gali mus saugiai nugabenti į reikiamą vietą, o mums nebūtina būdrauti ar ką nors daryti. Tokie automobiliai-robotai puikiausiai tiks kaip bendri automobiliai ar taksi, kurie išsikviečiami prireikus, o vėliau juos galima palikti nesirūpinant, kur pastatyti. Kitaip nei dabartinius automobilius, automatizuotas mašinas galima naudoti kur kas efektyviau.

Programinės įrangos milžinas „Google“ daug pasistūmėjo automatizuotų automobilių-robotų kūrimo darbuose. Kol kas šešiose „Toyota Prius“ ir vienoje „Audi TT“ įdiegti skirtingi jutikliai ir nemažai kompiuterinės galios, kad jie galėtų riedėti beveik be žmogaus įsikišimo – žinoma, žmogus privalo nurodyti, kur jis nori važiuoti.

Projektas paremtas patirtimi iš automobilių-robotų varžybų, kurias JAV kariuomenė finansavo 2004, 2005 ir 2007 metais. Sudėtinga lazerių sistema, radarai, vaizdo kameros ir GPS kartu su išsamiu gatvių ir kelių vaizdu žemėlapiuose (tai daro pati „Google“) leidžia automatizuotiems automobiliams varžytis ilgesnėse nei 225 000 km bandomosiose kelionėse.

Pavyzdžiui, šie automobiliai nuvažiavo iš San Francisko į Los Andželą, dienos šviesoje ir naktį riedėjo tuščiais kalnų keliais ir siauromis vingiuotomis miesto gatvelėmis. Vairuotojo vietoje sėdinčiam žmogui įsikišti reikėjo itin retai – pavyzdžiui, kai kiti vairuotojai nesustodavo prie raudono šviesoforo signalo. Automobiliai sukurti taip, kad tokiomis aplinkybėmis galėtų susidoroti patys, tačiau vairuotojas perima valdymą tik tam, kad įsitikintų, jog nieko blogo nenutiks. Technologijos dar negalima paleisti į laisvę be žmogaus dalyvavimo.

Keletas Parmos universitete sukurtų itališkų automobilių be vairuotojų nuvažiavo 15 926 km iš Parmos Italijoje į Kinijos miestą Šanchajų.

Iš Italijos į Kiniją – be vairuotojo

Kiti mokslininkai taip pat kuria automobilius-robotus. 2010 m. keletas Parmos universitete sukurtų itališkų automobilių be vairuotojų sėkmingai nuvažiavo 15 926 km iš Parmos Italijoje į Kinijos miestą Šanchajų. Kelionė praėjo be jokių incidentų, tačiau kartkartėmis prireikdavo žmogaus dalyvavimo, pavyzdžiui, kertant kelių rinkliavos punktus ar pasirenkant teisingą maršrutą vietose, kurios iš anksto nebuvo pažymėtos kompiuteriniame žemėlapyje.

Vokietijos mokslininkai iš Berlyno laisvojo universiteto „AutoNOMOS“ laboratorijų išleido bandomąjį automobilį „MadeInGermany“ į Berlyno gatves, ten jis be jokių sunkumų įveikė 80 km ruožą. Pasak projekto vadovo profesoriaus Raulio Rojaso, automobiliai-robotai, tokie kaip „MadeInGermany“, į kelius išriedėti gali jau po 10–15 metų, tačiau gatvėse turėtų pasirodyti šiek tiek vėliau. Būtina padidinti šių automobilių saugumą ir tik tuomet paleisti juos į gatves, pilnas pėsčiųjų ir dviratininkų.

Tačiau kada nors tai įvyks. Sebastianas Thrunas, kuris vadovauja „Google“ automobilio-roboto kūrimo projektui, teigia: „Vieną dieną ateities kartos žvelgs atgal ir juoksis iš to, kad žmonėms kažkada reikėjo patiems vairuoti automobilius.“