Ar mutuoja beždžionių patinų balsai?

Berniukų balsai patiria mutaciją. O ar mutuoja jaunų beždžionių balsai?

Žmonių ir beždžionių kvėpavimo takai veikia kaip lankstus organas, galintis skleisti garsą. Oras iš plaučių stumiamas pro gerklas su balso stygomis ir sklinda toliau gerklės, burnos ir nosies ertmėmis. Galutinai garsą suformuoja lūpos. Be to, daugelio beždžionių kaklo šonuose yra oro maišai, jie taip pat lemia balsą.

Daugelio beždžionių patinų balso organas visiškai užauga primatams pasiekus lytinę brandą. Beždžionių staugūnų garsą išgaunantis poliežuvinis kaulas dydžiu beveik gali prilygti kaukolei.

Berniukams pasiekus tam tikrą amžių, jų kraujyje padaugėja testosterono ir subręsta jų lytinės ląstelės. Testosteronas veikia gerklose esančius receptorius, verčia juos augti, todėl balso stygos pastorėja ir pailgėja. Dėl šios priežasties berniukų balsai per trumpą laiką pasikeičia, tampa sodresni ir stipresni. Kitaip tariant – mutuoja.

Apie beždžionių skleidžiamo garso susidarymą žinome mažiau. Tačiau pastebėta, kad jauniems patinams augant stiprėja ir jų balsas. Taip pat žinoma, kad beždžionės turi gerklas ir kad šių augimas skatinamas, kai jauni patinai pasiekia lytinę brandą. Tada jie gali skleisti dar stipresnius garsus, tad galima sakyti, kad jų balso organas mutuoja. Beždžionių staugūnų, galinčių skleisti labai stiprius garsus, poliežuvinis kaulas užauga ypač didelis.