Kas jei... Žemė nebesisuktų?


Išsamius ir gausiai iliustruotus straipsnius rasite žurnale "Iliustruotasis mokslas".
Prenumeruodami žurnalą sutaupote iki 30%

Iliustruotasis mokslas

Kaip žinome, Žemė sukasi tam tikru greičiu. Kas nutiktų, jei jos sukimosi greitis sulėtėtų?

Žemė aplink savo ašį apsisuka per 24 valandas, ir už tai mes turėtume jaustis dėkingi. Jei Žemė suktųsi lėčiau, tai sukeltų labai nemalonų poveikį klimatui, vandenynams ir orams.

Dėl lėtesnio sukimosi padidėtų skirtumas tarp dienos ir nakties temperatūros. Sudėtinga pasakyti, nuo kokios ribos Žemė taptų nebetinkama gyvybei. Tačiau apie savaitę trunkanti diena smarkiai padidintų dienos temperatūrą ir sumažintų nakties temperatūrą, o atogržos taptų nebetinkamos gyventi.

Jei Žemė nebesisuktų, abu ašigalius semtų vanduo, o palei pusiaują susidarytų didelės sausumos teritorijos. Jei Žemė nebesisuktų, abu ašigalius semtų vanduo, o palei pusiaują susidarytų didelės sausumos teritorijos.,

Nedidelis sukimosi greitis taip pat sukeltų kitų pasekmių, pvz., silpnesnį magnetinį lauką ir naujas sausumos teritorijas ir vandenynus. Smarkiai pasikeistų orai ir vandenynų srovės. Pakitusios vandenynų srovės gerokai pakeistų klimatą, nes jos atlieka itin svarbų vaidmenį paskirstant šilumą Žemėje.

Jei Žemės sukimosi greitis padidėtų, dienos sutrumpėtų ir atšaltų, o klimatas taptų audringesnis. Nors trintis tarp Žemės paviršiaus ir atmosferos ribotų vėjo greitį, mes nuolat kęstume daugiau kaip 500 km/h greičiu siaučiančius uraganus.

 

 

Visa portale IliustruotasisMokslas.lt esanti medžiaga priklauso UAB „Verslo žinios“, jeigu nenurodyta kitaip. Draudžiama ją platinti kitose žiniasklaidos priemonėse, internetiniuose tinklalapiuose be išankstinio UAB „Verslo žinios” sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į IliustruotasisMokslas.lt kaip informacijos šaltinį.
Kaip įvertintumėte šį straipsnį?
Dalintis nuoroda:

2013.09.23, 15:28
~to: Erol
indeed, indeed.

2013.06.21, 13:08
Deep thinking - adds a new diemnison to it all.

2013.04.30, 01:12
~Gediminas
Jei žemė suktusi lėčiau, atitinkamai viskas taptų sunkesniais ir atvirkščiai. Išcentrinė
jėga mažėtų arba didėtų.

Kur dingsta Saulės šviesa?

Pasiekusi Žemę, Saulės šviesa niekur nedingsta, ji arba atspindima, arba sugeriama.
DAUGIAU

Mokslininkai pajaunino Didįjį Kanjoną

140 metų mokslininkai ginčijosi dėl Didžiojo Kanjono amžiaus. Nauji moksliniai tyrimai rodo, kad jis tikriausiai keliais milijonais metų jaunesnis nei manyta.
DAUGIAU

Kodėl viršutiniuose atmosferos sluoksniuose temperatūra žemesnė?

Šaltas oras sunkesnis už šiltą. Kodėl kylant aukštyn oras darosi vėsesnis?
DAUGIAU

Žemės branduolį sudarė geležies lašeliai

Remdamiesi eksperimentais, Kalifornijoje (JAV) įsikūrusio Stanfordo universiteto mokslininkai savaip išaiškino vieną iš daugelio mūsų pasaulio paslapčių – kaip susiformavo iš geležies sudarytas branduolys.
DAUGIAU

Grenlandija tirpsta iš apačios

Grenlandijos paviršių dengiantis ledyninis skydas tirpsta ir iš viršaus, ir iš apačios, teigiama tyrime, kuris atliktas vykdant tarptautinį projektą „IceGeoHeat“.
DAUGIAU

Mokslininkai ieško dingusio žemyno

Po Indijos vandenyno dugnu tarp Madagaskaro ir Indijos slypi iki šiol nežinomo žemyno liekanos, teigia Oslo universiteto (Norvegija) mokslininkai.
DAUGIAU

Ar ciklonai visada sukasi ta pačia kryptimi?

Šiaurės pusrutulyje vėjas ciklone visada juda prieš laikrodžio rodyklę, o Pietų pusrutulyje jis sukasi priešinga kryptimi.
DAUGIAU

Lava gali išsiskirti burbulais

Ugnikalniai veržiasi dviem būdais. Arba lava teka lėtai, arba ugnikalnis sprogsta ir išpurškia lavą į dangų. Anglijos ir Naujosios Zelandijos mokslininkai  nustatė trečią ugnikalnių išsiveržimo būdą.
DAUGIAU

Žemė po mūsų

Filme „Žemė. Nauja pradžia“ Willas Smitas su sūnumi avariniu būdu nusileidžia Žemėje, prabėgus 1 000 metų nuo to laiko, kai paskutinis žmogus išvyko iš planetos. Kaip atrodytų pasaulis be žmonių?
DAUGIAU

Pašėlęs oras

Niujorkui smogia uraganas Sendi, miesto gyventojai priversti bėgti. Australiją ir Afriką niokoja rekordinės sausros, o Europoje nuo karščio bangos miršta tūkstančiai žmonių.
DAUGIAU

Kaip greitai juda ašigaliai?

Magnetinio Šiaurės ašigalio vietą 1831 m. pirmasis nustatė anglas Jamesas Rossas, ir kai Roaldas Amundsenas ašigalyje apsilankė 1904 m., šis jau buvo pasislinkęs 50 kilometrų.
DAUGIAU

Kur lyja gausiausiai?

Ljoro (Kolumbija) kasmet iškrenta 13 300 mm kritulių, tad regionas laikomas drėgniausia vieta pasaulyje.
DAUGIAU

Kaip matuojamas Žemės amžius?

Uolienų amžiui nustatyti mokslininkai taiko radiometrinius metodus, paremtus tuo, kad skirtingų elementų radioaktyvių atmainų (vadinamų izotopais) irimas vyksta tam tikru greičiu.
DAUGIAU

Stichinių nelaimių aukos (1)

Per pastaruosius 20 metų per stichines nelaimes žuvo daugiau kaip 1,3 mln. žmonių. Žiauriausi žudikai yra žemės drebėjimai, jie pasiglemžia daugiau kaip 50 % gyvybių.
DAUGIAU

Kas jei... Žemė nebesisuktų? (3)

Kaip žinome, Žemė sukasi tam tikru greičiu. Kas nutiktų, jei jos sukimosi greitis sulėtėtų?
DAUGIAU

Ar Ajerso uola Australijoje iš tiesų yra uola?

Nors daug kas Ajerso uolą laikė akmeniu, tai netiesa. Tai yra smiltainio sluoksnis, kurį stiprios geologinės jėgos pasuko vertikaliai.
DAUGIAU

Miestus gelbėja žalieji stogai (2)

Jie sugeria galybę lietaus vandens. Jie švelnina alinantį karštį. Jie ilgalaikiai. Žaliųjų stogų idėja paprasta ir puiki, nes ji gali tapti miesto gyventojų svarbiausia apsauga nuo vis nuožmesnio pasaulio klimato.
DAUGIAU

Naujais projektais siekiama atkurti pasaulio mangroves

Atogrąžų mangrovių miškai mažėja tuomet, kai jų mums labiausiai reikia. Jos yra geriausia apsauga nuo ciklonų ir cunamių. Šie unikalūs miškai būtini gyvūnams ir milijonams žmonių. Vykdoma keletas mangrovių išsaugojimo projektų, tačiau jie lenktyniauja su laiku.
DAUGIAU

Kaip pasverti CO2? (5)

Anglies dioksidu (CO2) galima užpildyti balioną ir pasverti jį svarstyklėmis.
DAUGIAU

Luiziana skęsta

Sunku patikėti, tačiau Luizianos krantai gali būti apsemti dėl... vandens stokos. Šioje valstijoje kas valandą pranyksta futbolo aikštės dydžio žemės plotas. Pakrantės apsemiamos, nes gausiai užtvenkta Misisipė neatplukdo pakankamai nuosėdų. Pradėta rengti išsamius pavojuje atsidūrusių vietovių gelbėjimo planus, o keletas jų – net įgyvendinama.
DAUGIAU

Vandenynas skleidžia nepaaiškinamą triukšmą

Kai mikrofonais apsirūpinę mokslininkai panėrė į vandenynų gelmes, juos gerokai nustebino labai triukšmingas povandeninis pasaulis. Žuvys, midijos, ruoniai, banginiai ir daug kitų jūros gyvių švilpavo, klykavo, niurnėjo, unkštė ir zirzė. Pamažu mokslininkai nustatė, kas kokius garsus skleidžia. Vis dėlto kartais paaiškinti gelmių garsų negalėdavo nei mokslininkai, nei povandeninių laivų įgulos, nei karinės priežiūros centro darbuotojai.
DAUGIAU

Koks yra tornado vėjo stiprumas? (2)

Ilgą laiką tornado vėjo greitis buvo nežinomas, nes vėjas matavimo prietaisus tiesiog sulaužydavo į šipulius.
DAUGIAU

Kas vyksta po žeme sprogstant atominei bombai?

Visi žinome, kaip atrodo branduolinio sprogimo debesis. Bet kaip vyksta sprogimas po žeme?
DAUGIAU

Dingusi Amazonės žemė (2)

Ne vieną šimtmetį nuotykių ieškotojai veltui eikvojo jėgas nesvetingų Amazonės atogrąžų miškų tankmėje ieškodami pradingusios Eldorado imperijos. Pasitelkę „Google Earth“ palydovų nuotraukas mokslininkai netikėtai atrado išnykusią kultūrą, kuri klestėjo džiunglėse dar gerokai prieš Colombo pasiekiant Ameriką.
DAUGIAU

Atogrąžų vandenynas tirpdo Antarktidos ledą (2)

Pastaraisiais dešimtmečiais Antarktidos ledynas gerokai sumažėjo.
DAUGIAU

Prenumeruok žurnalą „Iliustruotasis mokslas“ metams ir mėgaukis žiemos pramogomis Druskininkuose

Dabar užsakius ir apmokėjus metinę prenumeratą dovanojamas kuponas, suteikiantis teisę 4 val. slidinėti žiemos pramogų komplekse „Snow Arena“.
DAUGIAU

Marso peizažas Jutos dykumoje

Geriausias reginys pasaulyje. Taip JAV astronautė Tracy Dyson apibūdina Žemės vaizdą iš kosmoso. Ji šešis mėnesius gyveno TKS ir daug laiko praleido stebėjimo kupole.
DAUGIAU

Gyvybiškai svarbi Egipto upė „šviečia“ (3)

Tęsiami eksursiją aplink Žemę Tarptautinėje kosminėje stotyje.
DAUGIAU

Dykumos klimatas išsaugojo kraterį

Dar vienas vaizdas iš virtualios eskkursijos aplink Žemę Tarptautinėje kosminėje stotyje.
DAUGIAU

Nauja ekosistema per rekordinį laiką (1)

XIX a. pradžioje britų kariniam jūrų laivynui prireikė bazės Atlanto vandenyne. Dangun Žengimo sala buvo kaip sykis tinkamoje vietoje, tačiau ji buvo sausa ir netinkama gyventi. Šį keblumą įveikė botanikas Josephas D. Hookeris. Tikriausiai įkvėptas artimo draugo Charleso Darwino, jis atgabeno viso pasaulio augalų ir žaibiškai sukūrė gajų, vešlų pasaulėlį.
DAUGIAU
Banner Side 1
Banner Side 2