Kodėl dramblio ilgas straublys?

Prieš 30–40 milijonų metų dramblių protėviai buvo vos metro aukščio ir greičiausiai gyveno vandenyje, kaip šiandieniniai begemotai.

Panašiai kaip tapyrų, jų straubliai buvo trumpi ir veikiausiai skirti rausti ir kapstyti žemei. Vėliau drambliai tapo milžinais,  sustiprėję galėjo lengviau gintis nuo plėšrūnų. Drambliui didėjant, plėtėsi ir jo galva, išsivystė stiprios iltys, todėl prireikė ir trumpo, tvirto kaklo. Kita vertus, darėsi sunkiau snukiu pasiekti žemę ir maistą.

Vykstant evoliucijai, trumpas dramblių straublys pailgėjo.

Evoliucija išsprendė šią problemą – pailgino trumpą dramblio straublį, kad juo būtų galima pagriebti maistą ir įsikišti į burną, taip pat atlikti daug kitų veiksmų. Straublys susiformavo suaugus nosiai ir viršutinei lūpai, tapo lanksčiu kaip aštuonkojo čiuptuvai raumeniniu organu. Straublys gali apsivyti augalą ir iš aukštai nubraukti lapus. Juo dramblys taip pat gali ant nugaros užsižerti žemių, kad apsisaugotų nuo saulės ir vabzdžių. Straublio gale yra kelios į pirštus panašios išaugos, jomis dramblys gali suimti nedidelius daiktus, pavyzdžiui, riešutus.

Per visą straublio ilgį tęsiasi tuščiavidurė šnervė. Kai ištrokšta, dramblys ja gali įsiurbti keturis litrus vandens ir įsipurkšti į burną. Be to, straublys yra puiki komunikacijos priemonė, trimituodamas juo dramblys gali išgauti platų garsų registrą, per jį taip pat gali kvėpuoti paniręs po vandeniu.