Jie patys keičia formą, pulsuoja savu ritmu ir apskritai neturėtų egzistuoti, tačiau mokslininkai juos sukūrė. Keistieji laiko kristalai gali padėti ateities kompiuteriams dirbti nepaprastai greitai visai nenaudodami energijos.

Įsivaizduokite ant žemės gulintį kamuolį. Kaip visi daiktai, jis pasižymi įvairiomis trimatę formą nusakančiomis savybėmis: yra visiškai apvalus ir turi tam tikro ilgio skersmenį, lemiantį jo perimetrą – visai kaip bet kuris kitas apvalus objektas. Nepaisant to, šis kamuolys visiškai kitoks, nes jo forma priklauso ir nuo ketvirtojo matmens – laiko. Kas dešimt sekundžių jis savaime tampa kiaušinio formos, tuomet, po dešimties minučių, vėl atvirsta į kamuolį. Tai 4D kamuolys. Dar visai neseniai bet kuris fizikas būtų paneigęs jo egzistavimo galimybę, nes toks objektas prieštarautų kai kuriems pagrindiniams mokslo dėsniams. Visgi dviem atskirai dirbusioms mokslininkų komandoms pavyko sukurti mikroskopinius kristalus, kurių dalelės, einant laikui, pačios keičia savo struktūrą. Tai visiškai nauja, nuo laiko priklausoma medžiagos forma – tai nei kietas kūnas, nei skystis, nei dujos ar plazma. Tikėtina, būtent laiko kristalų (kaip juos pakrikštijo mokslininkai) ir trūko kompiuterių inžinieriams, kad galėtų pagaminti stabilius ir, kas ne mažiau svarbu, nepaprastai mažai energijos naudojančius ateities kvantinius kompiuterius.

Straipsnio tęsinį skaitykite gegužės-birželio numeryje

Parašykite atsiliepimą

Pin It